Slapti kodai žinomuose paveiksluose

Dažnai, žiūrint į garsių dailininkų paveikslus, mes paprasčiausiai juos tik peržvelgiame akimis. Jeigu atidžiau įsižiūrėtume į nutapytas drobes, jose pamatytumėme daug netikėtų dalykų. Dailininkai tarsi žaidžia slėpynes su žiūrovu, ar pastarieji pamatys viską, kas pavaizduota ir ne iki galo pasakyta? Papasakosime tik apie keletą dailės šedevrų, kuriuose yra slaptų ženklų.

Garsioji "Mona Liza“

Paprastai Džokondos portreto paslaptis įžvelgiama paslaptingame jame pavaiz­duotos moters šypsnyje. Nelabai seniai italų mokslininkai ir menotyrininkai mikroskopu ištyrė Monos Lizos akis ir pastebėjo jose nupieštas raides ir skaičius. Taip atsidaro naujas „Da Vinčio kodas“.

Vos pastebimos raidės LV dešinėje akyje tikriausiai reiškia paties dailinin­ko inicialus. Kairėje Džokondos akyje galima įžiūrėti raides CE. Kol kas nie­kas negali paaiškinti, ką jos reiškia.
Tolimajame paveikslo plane pavaiz­duotas peizažas. Padidinus vaizdą ant tilto arkos galima įžiūrėti skaičių 72. Gali būti, kad šis skaičius paimtas iš Biblijos. Tačiau šiai hipotezei patvir­tinti būtina kruopšti analizė. Beje, ši kriptograma gali būti ir raidė L su šalia esančiu dvejetu.

„Paskutinės vakarienės" galvosūkiai ir paslaptys

Nežiūrint į tai, kad Leonardo da Vinčio Milane nutapyta freska „Paskutinė vakariene" dažnai yra pra­simanymų ir fantazijų objektu, daugelis rimtų tyrinėtojų atskiruose paveikslo fragmentuose ir jo visumoje aptinka potekstę ir autoriaus „pranešimus“.
Vengrijos tyrėjai ant originalo uždėjo veidrodinę pusiau skaidrią paveikslo ko­piją ir taip sukūrė naują freskos projek­ciją. Naujajame piešinyje abiejuose stalo galuose išryškėjo dvi riterių, panašių į vienuolius, figūros. Istorikai teigia, kad šie vyrai panašūs į tamplierius. Į kairę nuo Jėzaus matomi moters su kūdikiu ant rankų kontūrai. Gali būti, kad tai kitos Leonardo da Vinčio freskos, ku­rioje buvo pavaizduota Mergelė Marija, metmenys.

Yra žinoma, kad pats menininkas rašė iš dešinės į kairę ir net veidrodi­niu atspindžiu. Taip jis šifravo daugelį savo tekstų. O štai italų kompozitorius Džovanis Marija Pala pareiškė, kad sėdinčių apaštalų rankos, duona ir skur­dus maistas ant stalo gali būti užrašytos muzikinio kūrinio natos. Sugrojus šias natas pasigirdo trumpa melodija.
Vienos Vatikano akademijos mokslinė bendradarbė Sabrina Galicija Kerubini teigia, kad jai pavyko išspręsti matema­tinį ir astrologinį galvosūkį, užšifruotą „Paskutinėje vakarienėje“. Ji tvirtina, kad Kristaus ir apaštalų figūros, jų iš­sidėstymas rodo, jog dailininkas paliko mums žinią apie būsimą Pasaulinį tva­ną ir po to ateinančią pasaulio pabaigą. Tiesa, šie siaubingi įvykiai prasidės dar negreitai - 4006-ųjų metų kovo 21 dieną, o potvynis baigsis tų pačių metų lapkričio 1 dieną.

Dieviškasis protas...

Mikelandželas Buonarotis - vienas iš pačių žymiausių Italijos Atgimimo epochos menininkų - tapytojas, skulp­torius, architektas ir poetas. Per savo gyvenimą jis sukūrė ne vieną šedev­rą. Jeigu Leonardas da Vinčis paliko mums daugiau projektų ir idėjų, tai Mikelandželas drobėje ir marmure kūrė meno kūrinius, kurie tapo tikru visos žmonijos lobiu.
Šiame pasakojime yra svarbu paminėti tą faktą, kad dar būdamas 17-metis jau­nuolis, Mikelandželas detaliai studijavo žmogaus anatomiją. Jis netgi skrosdavo numirėlius, kuriuos iškasdavo iš kapų elgetos, dėl pinigų pasiryžę bet ką padaryti.

Genialusis italas nuostabiais paveikslais papuošė Siksto koplyčią Vatikane. Freska „Adomo sutvėrimas", nupiešta tarp kitų neįtikėtino dydžio ir didžiulės meninės vertės piešinių ant lubų, yra vienas iš didžiausių taikomojo meno še­devrų žmonijos istorijoje.

Atidžiai įsižiūrėjus į dešinę freskos pusę, kurioje ant debesies pavaizduotas Dievas su angelais, tiesiantis Adomui ranką, galima pamatyti žmogaus smege­nų pjūvį. Kai kurie menotyrininkai kalba apie paprasčiausią sutapimą, tačiau moks­lininkai tvirtina, kad Mikelandželais tai nupiešė neatsitiktinai. Tais laikais bet kuris pavaizduotas dalykas turėjo antrą ar net trečią reikšmę. Be to, freskoje galima įžvelgti ir kitas smegenų dalis - regėjimo nervą, hipofizį, smegenėles. Figūroje, vaizduojančioje Adomą, tiesiantį ranką Dievui, galima pastebėti Varolijaus tilto ir stuburo kontūrus. Amerikiečiai neuroanatomai teigia, kad Mikelandželas iš tiesų panaudojo savo anatomines žinias, tapydamas šią ir kitas Siksto koplyčios freskas.

... Ir žmogus protas

Tarp Siksto koplyčios piešinių yra dar viena freska, vaizduojanti Dievą, kurio­je pavaizduotos užšifruotos smegenys. Panašu, kad visos šios Mikelandželo paliktos žinios tvirtina, jog „iš pradžių buvo žodis“, kaip teigiama Biblijoje.

Menotyrininkai pastebėjo, kad Dievo krūtinė ir kaklas turi tam tikrus anato­minius iškrypimus, kurių nėra nė vienoje žmogaus figūroje, pavaizduotoje Siksto koplyčios freskose. Įdomu tai, kad dau­guma nutapytų figūrų apšviesti šviesa, sklindančia iš kairiojo apatinio kampo į dešinį viršutinį, tačiau Dievo kaklą apšviečia šviesa, krentanti stačiu kam­pu. Kodėl Mikelandželas taip nutapė? Ko gero, tai buvo padaryta sąmoningai. Jeigu palygintumėme nuskanuotų žmo­gaus smegenų atvaizdą su keistu Dievo kaklu, galima pamatyti, kad abiejų paveikslų kontūrai beveik visiškai sutampa.

Be to, keistas stačiakampis iš audinio, besileidžiantis iki Dievo aprangos vidurio, labai panašus į stuburo smegenis.
Didysis menininkas ant Siksto koplyčios lubų netgi nutapė atskirus žmogaus kūno organus sunkiai pastebimose vieto­se. Vienoje vietoje nupiešti inkstai. Beje, yra žinoma, kad Mikelandželą kankino šlapimo takų akmenligė.

Kabalistiniai ženklai  

Italų mokslininkai mano, kad Mikelandželas gerai žinojo judaizmą, tame tarpe mistinį mokymą kabalą. Menininkas, tikriausiai, susitiko ir ben­dravo su judėjų išminčiais, kai tarnavo Lorenco de Medičio Nuostabiojo rū­muose Florencijoje. Tyrėjai, analizuoda­mi žmogaus kūnų išsidėstymą ant Siksto koplyčios lubų, aptiko ivrito kalbos raides. Pavyzdžiui, Dovydo ir Galijoto figūros sudaro raidę „gimelis“, kuri ka­balos mokyme simbolizuoja jėgą.

Gali būti, kad visa Siksto koplyčia mo­deliuoja Jeruzalės Saliamono šventyklą ir iš esmės yra mistinė žinia apie visuotinės meilės būtinumą.

Genijaus kerštas

Gerai žinoma apie gana prastus Mikelandželio ir popiežiaus Julijaus II tarpusavio santykius. Kaip mano me­notyrininkai, Mikelandželas nusprendė subtiliai atkeršyti bažnyčios vadovui. Menininkas viename savo paveiks­le popiežių pavaizdavo kaip pranašą Zacharijų. Už šventojo tėvo stovintis angelas žiūrovams, o tai reiškia, kad ir popiežiui už jo nugaros, rodo nepadorų gestą. Angelo pirštai sudėti į špygą. Šis gestas reiškia ne tik „še tau“. Tai yra okultinis kodas, nubaidantis nelabąsias jėgas.

NSO virš Madonos

Dailės mylėtojams mažiau žino­mas italų dailininkas Domenikas Girlandajus mus domina dėl vienos detalės jo paveiksle „Madona su šven­tuoju Džovaninu". Paveiksle virš kairiojo Mergelės Marijos peties danguje pavaiz­duotas gana neįprastos formos lašas. Šį iš karto pastebimą disko formos objektą dailininkas pasistengė nupiešti su visomis smulkmenomis. O dešiniajame paveikslo kampe pavaizduotas žmogus, dešine ranka prisidengęs akis. Jis tarsi mums parodo, kaip ryškiai šviečia paslaptingas objektas.

Reikia pažymėti, kad paveikslas „Madona su šventuoju Džovaninu" yra vienas iš daugelio Renesanso ir Viduramžių laikų paveikslų ir freskų, kuriuose danguje pavaizduoti neatpažinti skraidantys objektai.

112 patarlių

Yra žinomas ant medžio nutapytas Piterio Breigelio vyresniojo paveiks­las „Flamandų patarlės", kuris pilnas simbolių, susijusių su to meto olandų patarlėmis ir išsireiškimais. Tyrinėtojai surado ir iššifravo 112 nupieštų posakių. Kai kurie jų gerai žinomi ir kitose tau­tose - „daužyti galva sieną“, „ginkluotis iki dantų", „plaukti prieš srovę" ir kiti. Kai kurios patarlės gana daugiareikš­mės. Paveiksle pavaizduotas vyras, ker­pantis avį. Šalia jo sėdi kitas vyras, kuris kerpa kiaulę. Tai tarsi iliustruoja posakį „vieni kerpa avis, o kiti - kiaules“, t.y. vienas turi pranašumą prieš kitą. Tačiau tas pats paveiksliukas gali reikšti ir patarlę „Kirpk, tik kailio nenulupk", kuri pataria nepersistengti, neprikrėsti kvailysčių.

Šiame straipsnyje papasakojome tik apie kelis paveikslus, kuriuose paslėptos užuominos, užšifruotos frazės ir paslėpta mintis. Visa tai mato ir supranta atidūs stebėtojai.

Šaltinis: Mįslės ir Faktai