Naują karą pradės Atlantida?

Jau ne vieną šimtmetį istorijos mėgėjai bando atsakyti klausimą – ar Atlantida iš tiesų egzistavo? kas jai nutiko? iš kur atsirado ir kur dingo šios salos gyventojai? Rimti istorikai paprastai neigia šio mitinio žemyno egzistavimo realybę. Tačiau savo atsakymus, dažnai paradoksalius, pateikia aiškiaregiai, okultistai ir paranormalių reiškinių tyrinėtojai.

Garsusis Senovės Graikijos filosofas Platonas, pirmasis parašęs apie Atlantidą, teigė, kad ši šalis buvo anapus Heraklio stulpų (Gibraltaro sąsiaurio) viduryje vandenyno. Atlantai buvo labai stiprūs ir karingi. Į Europą įsiveržusi armija vos neužkariavo visų žemių. Filosofas rašė, kad atlantai sukėlė dievų pyktį, o jų žemynas žuvo vos per vieną dieną ir vieną naktį, nugrimzdamas į vandenyno gelmes. Ši katastrofa įvyko IX tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Tačiau iš Platono pasakojimo lieka neaišku, dėl ko kilo dievų rūstybė. Užbaigti savo darbo filosofas nebespėjo -jį nutraukė mirtis.

Kai kurie dabartiniai tyrinėtojai mano, kad daugelyje pasaulio tautų egzistuojančios legendos apie iš už jūrų atkeliavusius dievus yra ne kas kita, kaip atgarsiai kažkokių žinių apie atlantus, kuriems pavyko išsigelbėti iš skęstančios salos. Šios legendos nedviprasmiškai parodo, kad Atlantidos gyventojai pasižymėjo unikaliomis žiniomis ir galimybėmis. Pavyzdžiui, galima padaryti išvadą, kad jie mokėjo įveikti Žemės trauką ir bendravo telepatijos būdu.

Atlantidos paslaptį pabandė išaiškinti amerikiečių aiškiaregys Edgaras Keisis. Eilinį kartą nugrimzdęs į transo būseną, jis savo reginiuose pamatė salą viduryje vandenyno ir jos gyventojus. Išanalizavęs matytus vaizdinius, Keisis padarė išvadą, kad jam pavyko pamatyti Atlantidą. Vėliau jis dar ne kartą matė panašius vaizdinius. Aiškiaregio žodžiais, atlantai savo ritualinėms ir kasdieninėms reikmėms naudojo kažkokius magiškus kristalus, kuriuos jiems padovanojo nežemiškos civilizacijos atstovai. Šių kristalų pagalba buvo galima vystyti savo antgamtinius sugebėjimus.

Keisiui pavyko pamatyti ir pagrindinį kristalą – Tuaojį (išvertus iš atlantų kalbos tai reiškia „Ugnies akmuo”), kuris buvo saugomas Poseidono šventyklos centrinėje salėje. Šiame kristale buvo sukaupta didžiulė jėga. Tuaojaus dėka Atlantidos žyniai galėjo valdyti laiką.

Aiškiaregys yra įsitikinęs – Atlantida nežuvo. Jos šventyklos po Platono aprašytos katastrofos ne kartą buvo pakilusios nuo dugno, greitu laiku tai vėl turi įvykti ir šį kartą šventyklos visiems laikams pasiliks paviršiuje.

Stiklinis namas ir laiko spąstai

Keisio pareiškimams netikėtas patvirtinimas buvo aptiktas Gajaus Julijas Cezario veikale „Užrašai apie Galų karą”. Jame garsusis karvedys pasakojo apie savo susitikimą su druidų žyniu, kuris jam papasakojo apie legendinę keltų istoriją. Žynys pasakojo, kad keltų dievai viduryje vandenyno pastatė stiklo namą. Kiekvienas laivas, kuris bandydavo priartėti prie šio namo, išnykdavo be pėdsakų. Šis padavimas egzistavo ir viduramžiais. Gali būti, kad stiklinis namas buvo ne kas kita, o iš dugno pakilusi atlantų šventovė, o pro šalį plaukiantys laivai patekdavo į kitą laiką ir ten pasilikdavo. Nežinomą jėgą, kuri pagrobdavo laivus, keltai vadino „stebuklingu tinklu”. Reikia neužmiršti, kad keltai buvo puikūs jūrų keliautojai, kurie pasiekė Skandinaviją ir Islandiją šiaurėje bei Kanarų salas ir dabartinės Brazilijos pakrantę pietuose. Vienas keltų herojus stikliniame name praleido tris dienas, o kai pavyko iš jo ištrūkti, paaiškėjo, kad jis tenai išbuvo net 30 metų!
Su šia legenda siejasi tikrai mistinė istorija, kuri įvyko jau mūsų laikais, 1993-iais metais. Savaitraštyje „News” buvo išspausdintas pasakojimas, kad povandeninis laivas plaukė 70 m gylyje Bermudų trikampio akvatorijoje, t.y. toje vietoje, kur galėjo egzistuoti Atlantida. Povandeninio laivo ekipažas keletą minučių girdėjo keistą švilpimą ir gaudesį už borto bei jautė vibraciją. Po to per keletą sekundžių visi komandos nariai pastebimai paseno, o laivas į paviršių išplaukė Indijos vandenyne, t.y. už tūkstančių mylių nuo Bermudų!

Edgaras Keisis mano, kad anomalūs reiškiniai liūdnai pagarsėjusiame Bermudų trikampio rajone yra susiję su magiškųjų kristalų, kurie nugrimzdo į vandenyno dugną kartu su Atlantida, energija. Būtent šie kristalai ir yra priežastis to, kad šiame rajone įvyksta poslinkiai laike ir erdvėje.

Atlantai išliko?

1991-ais metais Sargaso jūros, esančios pačiame Bermudų trikampio centre, dugne buvo aptiktas sensacingas radinys. Po vandeniu buvo pastebėta didžiulė piramidė, kuri tris kartus didesnė už garsiąją Cheopso piramidę. Šios piramidės sienos yra iš medžiagos, kuri panaši į stiklą. Tyrimai parodė, kad piramidė pastatyta visai neseniai – maždaug prieš 50 metų. Greitai paaiškėjo, kad šiame rajone yra ne viena, o mažiausiai trys piramidės.

Pagal kai kurių tyrinėtojų teiginius, pastatyti tokius statinius buvo galima tik magiškųjų kristalų pagalba. Tikėtina, kad dalis atlantų vis tik išgyveno siaubingą katastrofą, kuri sunaikino jų žemyną, ir rado prieglobstį požemiuose po Atlanto vandenyno dugnu. Visus praėjusius amžius ši nedidelė požeminė kolonija kuria planus, kaip atgaivinti Atlantidą. Okultistai teigia, kad požeminiai atlantai tai gali padaryti, jei jie panaudos Ugnies akmenį, t.y. Tuajo kristalą. Maži kristalai neturi tokios didelės galios, todėl atlantai, juos panaudodami, vargu ar galėtų varžytis su šiuolaikine žmonių civilizacija. Kad ir kaip būtų, atlantai vis tik turi antgamtines savybes. Negalima atmesti minties, kad kai kurie šios tautos atstovai, turintys stiprius ekstrasensorinius sugebėjimus, jau yra infiltruoti į žmonių bendruomenę.

Planetai gresia poslinkis laike

Stiklo namas, kurį kažkada vandenyne matė keltų jūrų keliauninkai, nugrimzdo į gelmę. Gali būti, kad tada jį pastatę atlantai nusprendė, kad dar neatėjo tinkamas laikas. Dabar stiklo namai vėl kyla nuo jūros dugno. Dauguma okultistų laikosi nuomonės, kad tai yra aiškus požymis to, kad artėja katastrofa, kurią mūsų planetai ruošia Atlantidos žyniai. Per daugybę amžių magiški kristalai sukaupė pakankamai daug kosminės energijos ir gana greitai pademonstruos savo griaunamąją galią. Tikėtina, kad atlantai pakartos savo seniai atliktą eksperimentą su planetos kontinuumo postūmiu laike ir erdvėje, kuris tuomet apgailėtinai pasibaigė jiems patiems ir jų žemynui. Tik šį kartą eksperimentuotojai pasistengs nekartoti ankstesnių klaidų.

Atlantų tikslas – viešpatavimas pasaulyje

Bermudų trikampio rajonas pagarsėjo anomalijomis, kurias, kaip manoma, sukelia magiškojo kristalo veikimas. Planetos perkėlimas erdvėje ir laike sukels kataklizmą, kuris sunaikins dabartinės civilizacijos technologinę galią, o išlikusius žmonių giminės atstovus vėl padarys pusiau laukiniais. Štai tada atlantai ir parodys, kas yra tikrieji planetos šeimininkai!

Keisis ir kiti aiškiaregiai ne kartą tvirtino, kad Atlantida greitai pakils nuo vandenyno dugno. Gal stiklinės Bermudų trikampio piramidės ir yra ta pati kylanti Atlantida?

Šambala -Atlantida Tibete

Rytų šalyse išlikę padavimai leidžia manyti, kad kai kurie patys išmintingiausi ir teisingiausi atlantai po jų žemyno žūties rado prieglaudą Tibete, kur įkūrė Šambalą bei pastatė milžiniškas piramides. Kiekviena piramidė yra papuošta magišku kristalu, kuris buvo išgelbėtas per senovėje vykusią katastrofą. Tyrinėtojai mano, kad piramidžių viršuje esantys kristalai iki šiol tarnauja kaip kosminės energijos imtuvai. Šią energiją po to panaudoja Šambalos gyventojai.

Manoma, kad pasipriešinti piktiems „požemių” atlantų kėslams gali tik atlantai, įsikūrė Tibete. Šambalos teisuoliai greičiausiai žino apie savo tėvynainių planus ir, turėdami kažkiek magiškų kristalų savo dispozicijoje, pabandys imtis atsakomųjų veiksmų. Labai daug priklauso nuo to, kas valdo Ugnies akmenį. Amerikiečių aiškiaregys Maiklas Gordonas Skalionas 2001-ais metais pareiškė, kad pagrindinis atlantų kristalas yra ne Atlanto vandenyne, o Tibete. Tačiau dauguma mažesnių kristalų liko buvusioje Atlantidoje, o jų suvienyta energija yra labai stipri. Tad lemiamos kovos dėl Žemės nepavyks išvengti. Gali būti, kad ši kova jau prasidėjo.

Mįslės ir Faktai