TV dėžių spindesys ir skurdas

Barbara Marciniak iš Arizonos (JAV) – tarptautiniu mastu pripažinta mediumė, kontaktuotoja su ne žemišku protu, chennelingų priėmėja, rašytoja. Kaip ji pati sako – priima pranešimus iš aukštesnės sąmonės atstovų, daugiausiai plejadiečių. Ji taip pat yra parašiusi keletą įdomių minčių apie sąmonės kontrolę bei TV masinės hipnozės poveikį. Pateiksime keletą ištraukų iš jos darbų.

Autorė priklauso NEW AGE pozityviajai srovei. Jei kam įdomūs plejadiečių pranešimai per Barbara Marciniak, galima plačiau sužinoti šioje svetainėje http://www.pleiadians.ru/.

Jeigu trumpai reziumuojant asmeninį požiūrį į tai, manau, kad įvairių kosminių būtybių pranešimai gali pasirodyti racionalūs tiems žmonės, kurie ieško savojo kelio pradiniuose etapuose. Einant giliau į save tie pranešimai darosi netgi žalingi, nes žmogus tampa priklausomu nuo koncepcijų ir metalinių konstrukcijų, kurios perduodamos per įvairius anapusinių būtybių kanalus (o iš tikrųjų per konkrečius žmones). Galų gale nereikia atmesti tikimybės, jog tie pranešimai gali būti tiesiog žmogaus fantazijos vaisius.

Kiekvienas informacijos retransliatorius pirmiausia yra žmogus, gaunantis porciją vibracijų, kurias atskleidžia per savo suvokimo prizmę. Todėl švarių kanalų reiktų paieškoti su žiburiu. Skaityti galima viską, jei, žinoma, yra tam noro, laiko, visada išlaikant kritinį požiūrį.

.....

Nedidelis pasakojimas pagal Barbarą Marciniak apie TV poveikį žmogaus protui, šiek tiek praskiedžiant asmeniniais pastebėjimais.

XXI informacijos amžiuje žmonių dėmesys nuolatos atitraukiamas nuo natūralių informacijos šaltinių, skirtų vidiniam tobulėjimui, link beverčių blizgučių. Kažkada žmonėms buvo parduota idėja, kad televizija – geriausias namų draugas, kad tai yra vienas iš geriausių informacijos šaltinių, kuris ugdo, moko, plečia suvokimo ribas. Šis vadinamasis savišvietos instrumentas buvo paskelbtas vienu didžiausių atradimu XX amžiuje. Tačiau tie, kurie kontroliuoja televizijos kanalus, siekia, kad žmonės nieko daugiau nesužinotų ir liktų pramoginių laidų lygyje. Jokio platesnio realybės suvokimo televizija neskatina, o tik dar labiau spraudžia žmogaus protą į tuos pačius siaurus ideologinius rėmus, kuriuos užsako protus kontroliuojančios išrinktųjų kastos.

Tie, kurie valdo pagrindinius TV kanalus siekia vienintelio dalyko - kad žmonės gyventų nesąmoningai, kaip automatai arba biologiniai robotai, kad jie save jaustų menkaverčiais ir būtų pasiruošę programavimui arba, jei reikia, perprogramavimui, priklausomai nuo to, kokia kryptimi „išrinktieji“ yra sumanę vesti žmoniją. Televizija propaguoja vieną vienintelę realybės versiją, ignoruodama ir kritikuodama visas kitas. Ta versija yra materialistinė, paremta moksliniu požiūriu ir lokaliniu realizmu. Todėl TV lėtina dvasinės evoliucijos procesą ir apriboja kiekvieno iš mūsų galimybes pažinti daugiau.

Ypatingai neigiamą poveikį televizija daro vaikams. Vaikų vaizduotė ir patirti įspūdžiai vaidina lemiamą vaidmenį asmenybės susiformavime. Tuo tarpu TV (kaip ir visa žiniasklaida, informacinė erdvė) laiko žmogų labai siaurame emocinės saviraiškos diapazone. Dauguma laidų ir filmų paremti paviršiniais jausminiais potyriais, baime ir chaosu. Būtent tokias tokios žemų vibracijų emocijos tampa gyvenimo pavyzdžiu, pagrindu tiek mažiems, tiek ir dideliems. Tai yra tiesioginis kelias į ligas ir susirgimus.

Šiandien tai aktualu labiau nei kada nors anksčiau. Atsiradus skaitmeninei TV, pavojus tapo dar didesnis. Egzistuoja šimtai kompanijų, kurios parduota televizorių įtaisus, kad žmonės galėtų žiūrėti kabelinę televiziją. Skaitmeninis signalas pavojingesnis už analoginį, todėl šios pasaulinės TV reformos tikslas – kad žmonės žinotų tik tiek, kiek leistina ir pasikliautų tik tą realybės versija, kuri reikalinga valdžiai ir korporacijoms. Niekas nesiūlo bėgti nuo televizijos. Paprasčiausiai reikia stebėti save ir sekti kokias emocijas žadina viena ar kita parodyta laida. Ir bent kartą per mėnesį daryti didesnes ar mažesnes pertraukas nuo absoliučiai bet kokio TV žiūrėjimo. Jokiu būdu negalima televizoriaus palikti įjungto kaip „fono.“ Toks TV poveikis yra ne mažiau pavojingas. Jis netgi pavojingesnis, nes tiesiogiai žiūrėdamas žmogus įjungia kritinį mąstymą, o fonas eina tiesiai į pasąmonę ir tampa programomis, kurios vėliau vykdomos nesąmoningai.

Baimės vibracijos, skleidžiamos per TV turi tendenciją hipnotizuoti žmones. Didžioji žmonijos dalis yra taip smarkiai užhipnotizuota, kad jau nebegali įsivaizduoti savo gyvenimo be televizoriaus. Jie mąsto TV serialų ir ekspertų įbruktais stereotipais, suformuotais per besaikį TV žiūrėjimą. Didžioji dalis žmonių ateina namo ir iš karto stveria distancinį pultą. Gal būt reiktų save pagauti už rankos ir papūti tyloje bent kelias minutes.

Žmonėms kartais yra sunku suvokti, kaip kokiam nuo alkoholio priklausančiam ligoniui, jog galima gyventi ne tik be alkoholio, bet ir be tokių pagalbininkų, kaip televizija? Televizinė abstinencija - dar viena šiuolaikinė liga.

Realybę kurkime patys

Kiekvienas žmogus turėtų pats susikurti savo realybės versiją be jokių tarpininkų ar autoritetų nuomonių, savarankiškai, savanoriškai, taip, kaip jam atrodo. Jeigu žmogus nori susidaryti nuomonę pagal TV siūlomus standaus – tai irgi yra asmeninis apsisprendimas. Tačiau norintiems daugiau, turėtų iškilti kitokie uždaviniai – kaip išsivalyti tuos standartus. Vertėtų pagalvoti apie tai, kaip pasiekti vidinę tylą, kuri ir yra tas pagrindas, kuris leidžia pajausti harmoniją ir vidinę ramybę bei ryšį su Dievu, vadinasi – su Savimi.

Tam, kad žmogus galėtų išsivaduoti nuo stereotipinio/televizinio mąstymo, pirmiausia būtina lavinti vaizduotę ir kūrybinį potencialą. Tuo tarpu pasikliaudami autoritetų ir hierarchų nuomone, žmonės stabdo savo paties sąmoningumo augimą. Kai savo nuomonę formuojame pagal tai, ką sako juoda dėžė (o dabar – keturkampis „rėmas“) kambario kampe, jinai iš mūsų išgeria visus gyvybinės energijos likučius. Jūs slopinate savo vaizduotę, nes televizija pakeičia jūsų asmeninę gyvenimišką patirtį į dirbtinus surogatus, falsifikatus, kurių paskirtis – daryti žmogų be energijos, priklausomą ir pažeidžiamą. Toks žmogus yra geriausias astralinių parazitų maistas.

Tuo tarpu tik asmeninė gyvenimiška patirtis gali išmokyti realių dalykų.

Žmonės kartais gali pasakyti, kad žiūri tik kokybiškas, pozityvias laidas. Tokių šiuo metu yra vis daugiau ir daugiau. Bet tokiu atveju žmogus vis viena dar trypčioja pirminėse dvasinio augimo stadijose. Geriau iš viso kištuką ištraukti iš lizdo. Todėl, kad žemo dažinio bangos, skirtos protams kontroliuoti, gali skilti netgi tada, kai televizorius įjungtas į lizdą, bet yra išjungtas.

Vėliau, kai augantis sąmoningumas leidžia žmogui būti labiau reliatyviu, jis išmoksta neprisirišti prie koncepcijų. Tada jis žvelgia į viską lyg iš šono, o TV emocijų audros jo absoliučiai nekabina. Toks žmogus aiškiai skiria pasiekiančių vibracijų spektrą ir gali rinktis. Netgi tokiais atvejais žmonės leidžia savo protui ilgesnį laiką pailsėti be jokių informacijos šaltinių.

Jeigu žmogus yra pradinėse dvasinio augimo stadijose, jis turi būti labai atsargus. Pirmiausia ko reiktų vengti – tai tiesioginių TV transliacijų, tok-show, sporto varžybų. Jeigu dėmesys koncentruojamas į įdomų veiksmą televizijos ekrane, pas žmogų savaime atsidaro „trečioji akis“. Vadinasi kažkas kaip su laužtuvu atidaro žmogaus vidinio pasaulio duris ir gauna tiesioginį priėjimą prie smegenų. Būtent taip elgiasi hipnoterapeutai, kurie, tokiais atvejais įveda į smegenis naują informaciją, pavyzdžiui, kad ir tokią nesąmonę, jog Coca Colą gerti sveika.

Kai atsidaro tiesioginis priėjimas prie žmogaus vidinio pasaulio, atsiranda galimybė juos paveikti ir pakeisti iš esmės. Tai - neuromargetingas. Senai žinomą, kad hipnotizuojamasis tampa priklausomu nuo hipnotizuotojo ilgam laikui. Tokia priklausomybė yra dėsninga ir moksliškai įrodyta. Daug kas tikriausiai prisimena, kaip dirbo A. Kašpirovskis.

Informacinė dieta

Daug kas dabar pamėgo organizmo išsivalymui skirtas dietas. Informacija – yra taip pat maistas ausims ir akims. Todėl labai puiki priemonė išsivalyti smegenis – kurį laiką nežiūrėti TV, o taip pat ir interneto naujienų, radijo stočių, netgi muzikos. Optimaliausias laiko tarpas, per kurį galima išsivalyti smegenis nuo TV šlamšto – yra 40 dienų. Tačiau šį terminą kiekvienas gali pasirinkti individualiai. Vaikams iš viso negalima žiūrėti jokio televizoriaus, net ir vadinamųjų animacinių filmų.

Televizija, kaip informacijos šaltinis – nėra blogas dalykas, tačiau šitas instrumentas iš mūsų yra pavogtas, o visuomenė paversta į paklusnią avių bandą. Šiuo metu informacinė erdvė yra pilnai okupuota ir svetimų jėgų kontroliuojama teritorija į kurą pavydžiai ir užsispyrusiai neįsileidžiama jokia alternatyvi didėja.

Pasaulį valdančios juodosios aristokratijos šeimos pačios gyvena žemose vibracijose, kurios pagrindiniai akcentas – kryptingai dozuojama smurtinė informacija, primityvūs jausmai ir baimė. Jų tikslas – išlaikyti kuo daugiau žmonių tose žemose pačiose vibracijose, kai aplink vyksta dvasinės transformacijos. Tai vadinama „vibraciniu barjeru“. Ir žmonės tokią vergovės formą pasirenka savo noru. Jie patys apsisprendžia gyventi tik kūnišką gyvenimą ir visais klausimas pasikauti „ekspertais“ bei „profesionalais“, kurie iš vadovėlių išmoksta krūvas taisyklių kaip turėtų gyventi paprasta liaudis bet kuriose gyvenimo srityse. Todėl jie visada gali „kompetetingai“ patarti, nes yra krūvos kaustytojų, pasiruošusių priimti svetimą realybės versiją apie tai kas yra teisinga, o kas – neteisinga.

Be to – visa planeta apraizgyta ne tik kabelinės TV kanalais, bet ir stebėjimo kameromis. Visas pasaulis šiuo metu paverstas žemų vibracijų kalėjimu. Už viso to slypi – svetima kosminė rasė, kuri labai senai užgrobė Žeme ir siekia kontroliuoti jos resursus, tame tarpe ir žmones. Todėl vienintelis kelias į laisvę – darbas su savimi, meilės potencialo kaupimas, išmokstant mylėti pirmiausia save, o paskui meilės perteklių skleisti Visatai.

Svetimas protas mus gundo tiek, kiek patys įsileidžiame tuos gundymus į save. Tai reiškia, kad mūsų viduje yra kabliukų, kurie kaip masalas traukia tuos gundytojus. Išsispręskime tas problemas viduje ir neliks išorėje jokių gundytoju. Tiesiog pakeiskime į tai požiūrį ir problemos neliks. Jei neliks problemos, neliks ir vidinio kabliuko, traukiančio gundytojų dėmesį. Juk nerūkančiam žmogui cigarečių kioskai tiesiog neegzistuoja. Jie netraukia žmogaus dėmesio. Taip pat ir žmogus neatkreipia į juos savo akių. Abu šie „pasauliai“ eina savo keliu. O kai atsiranda vidinis motyvas susigundyti, atsiranda ir priemonės tai pagundai įgyvendinti, tada tuos kioskus žmogus pamato tiek kiekvienu kampu.

.....

Šis pereinamasis laikotarpis turi savo griežtą specifiką, kuri susiveda į paprastą mintį: jokia religinė, filosofinė ar ideologinė koncepcija, jokie dogmų ir teiginių rinkiniai, jokie ritualai, jokia mistinė ar ezoterinė mokykla neturi užgožti meilės paieškų, saviraiškos per Dievą „be taisyklių“ prioritetą. Juk Dievas neturi taisyklių. Nes jeigu jis turėtų taisykles, jis nebūtų Meilė. Pirmiausia reikalinga meilė sau, o paskui – viskam. O mus moko pirmiausia mylėti artimą, o tik paskui – save.

Tos ideologijos, koncepcijos, filosofijos, religijos ir milijonai teorijų yra viso labo tik negyvos dirbtinės konstrukcijos, mentalinės „dėžutės“ kartais vadinamos astraliniais parazitais, nes jos iš tikrųjų yra yra energetinės būtybės, kurių paskirtis – gerti energiją.

Neretai jos reikalingos žmogui pirminiuose augimo etapuose. Dabar – kuo greičiau tų koncepcijų (ir už jų stovinčių būtybių) reiktų atsisakyti ir pasirinkti tiesioginį Dievo (t.y. savęs) pažinimo kelią be jokių tarpininkų. Jeigu žmogus daro pirmuosius žingsnius ir vis dėl to reikia jam rėmų, pavyzdžiui religijos, ezoterikos ar filosofijos orientacijai neprarasti. Tačiau būtina suvokti, kad tie rėmai – tik laikini instrumentai. Perleidus juos per save, reikia jų atsikratyti.

Pasiekti pilnatvę vieno religinio agregoro rėmuose gal ir įmanoma, bet tai yra praeito amžiaus technologijos. Dabar daugeliui žmonių teks eiti savarankiškai absoliučiai nė vieno žmogaus anksčiau nepramintu taku.