Asmeninis Adolfo Hitlerio pranašas

Erikas Janas Hanussenas – aiškiaregis, astrologas ir magas, kurio paslaugomis naudojosi naciai ir A. Hitleris, gimė Austrijoje, kabareto artisto Zigfrido Šteinšneiderio šeimoje. Gimdamas berniukas gavo dvigubą Heršmano Chaimo vardą, tačiau gimdytojai jj vadino Hermanu. Aiškiaregystė berniukui pasireiškė sulaukus vos trejų metukų. Tada jis nubėgo į kaimynystėje gyvenusio vaistininko namą, čiupo už rankos jo taip pat trejų metų dukterį, ir jie kartu išbėgo iš namo, kuriame netrukus nuaidėjo sprogimas…

Kai berniukui sukako dešimt metų, mirė jo motina, o tėvas vedė našlę su dviem vaikais. Vėliau keturiolikmetis Hermanas metė mokyklą ir išėjo iš namų. Jis užsidirbdavo pragyvenimui regzdamas įvairias apgavystes, vėliau ėmė keliauti po Europą su klajojančiais teatrais ir cirkais. Vieną kartą Atėnuose jis nusprendė griebtis apgaulės, pažadėdamas operos teatro direktoriui pastatyti naują F. Leharo operetę. Vaikinas ketino pasprukti su visais už bilietus gautais pinigais, tačiau jį kažkas aplenkė – pinigai dingo.

Tada šešiolikmetis jaunuolis išėjo į sceną ir papasakojo žiūrovams graudžią istoriją apie savo nelaimingą likimą. Sujaudinta publika surinko jam pinigų nuvykti į Vieną. Dalį kelio Hariui (taip save vadino Hermanas) teko plaukti garlaiviu. Ten jis apsimetė esąs garsusis italų dainininkas T. Rufus. Kapitonas patikėjo apgaviku ir netgi suteikė jam pirmos klasės kajutę viršutiniame denyje.

Kaip rašo E. J. Hanussenas savo biografijoje, plaukdamas aiškiaregystės dėka jis gebėjo demaskuoti brolius Pirelius, kurie, apsimesdami Indijos vienuoliais, vos neapšvarino turtingųjų keliautojų. Už tai turtuoliai dosniai apdovanojo jaunuolį, o vienas jų įteikė vizitinę kortelę su siūlymu išbandyti laimę estradoje. Pasiūlymas pravertė po metų, kai Hario žmona susirgo tuberkulioze ir šeimai prireikė pinigų. Jaunas vyriškis pagal skelbimą laikraštyje rado darbą cirke. Iš pradžių burdavo publikai Taro kortomis, bet staiga pareiškė, kad kortos jam daugiau nereikalingos, nes ir taip regi žmonių likimus. Cirko artistas nemelavo, tik jo pranašystės dažniausiai būdavo negatyvios. Netrukus nepatenkinti cirko savininkai išmetė jį į gatvę.

Kurį laiką Haris dirbo pramoginiame teatre. Jis gebėjo skaityti žmonių mintis, įvaldžiusieji šį meną paprastai yra itin jausmingi, todėl geba pajusti menkiausius nervinius žmogaus impulsus, pasireiškiančius nevalingu raumenų susitraukimu. Per Pirmąjį pasaulinį karą būsimąjį aiškiaregį pašaukė į armiją. Ten jis rengdavo telepatijos seansus, įgijo jaunesniojo kapralo laipsnį ir gavo piniginę premiją, išpranašavęs įgulos vadui, kad šiam gims sūnus. Iš tiesų šią informaciją jis buvo sužinojęs iš vieno cenzoriaus, asistavusio artistui per seansus. Šis paprasčiausiai perskaitė laišką, kuris buvo adresuotas vadui…

1918-ųjų balandį Haris sugrįžo į Vieną. Jam pavyko įsidarbinti prestižiniame Hofburgo teatre. Čia ir tapo E. J. Hanussenu. Stengdamasis užsidirbti pragyvenimui, E. J. Hanussenas nesibodėjo sukčiavimų ir pakliuvo į austrų policijos akiratį. Tada su antrąja žmona nusprendė išvykti gyventi į Vokietiją, kur tuo metu klestėjo magija ir kultiniai mokslai. Tačiau naujoje vietoje aiškiaregis netrukus buvo teisiamas už šarlataniškumą. Per teismą E. J. Hanussenas nurodė požymius plėšiko, kuris tuo metu buvo stotyje su didžiule pagrobtų pinigų suma. Informacija pasitvirtino, nusikaltėlis buvo suimtas, o aiškiaregis paleistas į laisvę.

Berlyne išgarsėjęs kaip kultinių dalykų žinovas, E. J. Hanussenas užmezgė ryšius su aukštuomene. Jis ėmė leisti astrologinį savaitraštį, organizuoti vaidinimus viename Berlyno teatrų ir pardavinėti įvairią kultinę atributiką.

Palaikydamas A. Hitlerio veržimąsi į valdžią, aiškiaregis įstojo į nacių partiją, suklastojęs savo pasą ir iš žydo virtęs danu. Susipažinęs su šturmo grupės vadu grafu Heldorfu ir A. Hitlerio parankiniu Heidrichu, jis greitai užsitarnavo nacių pasitikėjimą. A. Hitleris mokėsi iš jo meistriškumo ir žmonių valdymo meno. Juk E. J. Hanussenas puikiai gebėjo įtikinėti.

1931 m. aiškiaregis eilinį kartą buvo apkaltintas apgavystėmis, jis buvo kaltinamas piktnaudžiaująs rodomu pasitikėjimu. Teismo procesas tęsėsi keletą mėnesių, kol pagaliau E. J. Hanussenas buvo išteisintas. Nuo to laiko jis tapo asmeniniu būsimo fiurerio – A. Hitlerio – aiškiaregiu.

1932 m. aiškiaregis išpranašavo gaisrą Reichstage ir A. Hitlerio pergalę rinkimuose. Tiesa, gaisras įsiplieskė, tačiau A. Hitleris per rinkimus pralošė šešis milijonus balsų. Iš E. J. Hanusseno imta šaipytis, bet jis vis tiek gebėjo pataisyti pašlijusią reputaciją išpranašavęs, kad garsus automobilių lenktynininkas Lobkovičius Berlyne pateks į rimtą avariją. Taip ir atsitiko: praėjus vos keturioms minutėms po starto, Lobkovičius nesuvaldė automobilio ir užsimušė.

1933-iųjų sausio pradžioje E. J. Hanussenas priėmė A. Hitlerį viename viešbutyje. Dėmesingai išstudijavęs jo delnus, aiškiaregis paniro į transą, o vėliau pareiškė: „Jūsų pergalė neišvengiama…”

Po šio susitikimo A. Hitleris pažadėjo E. J. Hanussenui atėjęs į valdžią įsteigti Okultizmo universitetą ir paskirti jį dekanu. Pranašystė išsipildė: sausio 30-ąją A. Hitleris tapo Vokietijos reichskancleriu. Jis išpildė savo pažadą – vasario 26-ąją buvo atidaryti vadinamieji Okultiniai rūmai, kurių centrinėje dalyje įrengta Tylos salė. Jos viduryje stovėjo bronzinė E. J. Hanusseno statula.

Vėliau aiškiaregis įgijo nemažai priešų. Daugumai nepatiko jo artumas fiureriui, todėl tik ir laukė progos, kad galėtų sukompromituoti aiškiaregį. E. J. Hanusseną pavedė jo žydiška kilmė, apie kurią naciai nieko nenujautė. Bulvarinio laikraščio redaktorius B. Frajus išspausdino informaciją apie tai, kad asmeninis fiurerio pranašas yra ne danas, o žydas. Jis pateikė E. J. Hanusseno meilužių liudijimus, kurios tikino, kad aiškiaregis – apipjaustytas. Gal žinutė bulvarinėje spaudoje ir būtų likusi nepastebėta, bet B. Frajus pasiuntė demaskuojantį laišką Gebelsui, kuriame tikino, kad E. J. Hanussenas – ne tik grynakraujis žydas, tačiau dar ir rabino sūnėnas.

Iš aiškiaregio buvo pareikalauta pasiaiškinti. Bet jis gebėjo išlipti sausas iš vandens, pateikęs fiktyvius dokumentus apie įsisūnijimą, neva tikrieji jo tėvai buvę danų aristokratai, žuvę automobilių avarijoje, o jį dar kūdikystėje įsivaikinusi žydų šeima. Tuomet aiškiaregis buvo nacių akyliau stebimas. Jausdamas pavojų, jis nusprendė sprukti į Prahą. Nelaimei, apie šiuos planus sužinojo jį dėmesingai sekęs Heidrichas. Buvę draugai akimirksniu tapo priešais. 1933-iųjų kovo 24-ąją E. J. Hanussenas buvo areštuotas ir pristatytas į gestapo būstinę, kur apkaltintas suklastojęs pasą bei apgaule įstojęs į nacių partiją. Naktį jis buvo sušaudytas… E. J. Hanusseno palaikai rasti miške netoli Berlyno. Jis palaidotas katalikų kapinėse, kaip atsižadėjęs žydų tikėjimo ir priėmęs krikščionybę.

Gyvuoja versija, kad tikroji aiškiaregio mirties priežastis buvusi visiškai ne jo kilmė, o tai, jog jis išpranašavęs A. Hitleriui po šlovės tragišką mirtį. To atleisti fiureris nesugebėjo…

Ar E. J. Hanussenas buvo tik gudrus avantiūristas? Išlikę daugybė liudijimų, kad jis turėjęs aiškiaregystės dovaną. Pavyzdžiui, galėdavo paėmęs kokį nors daiktą papasakoti apie jo šeimininką, tiksliai nurodydamas jo vardą, pavardę, profesiją ir biografijos faktus.

Be to, E. J. Hanussenas fiksavo popieriuje aiškiaregiškus sapnus ir vaizdinius. Jo dienoraštį per stebuklą išsaugojo duktė Erika. Pasirodo, 1933 m. jos tėvas numatė atominės bombos sukūrimą, saulės energija varomų elektrinių atsiradimą, širdies persodinimo operacijas, apie kurias anuomet net negirdėta, ir daug kitų dalykų. Paskutinis įrašas dienoraštyje -2024-ųjų pranašystės. Jose kalbama apie Niujorko žūtį…

Kodėl aiškiaregis ne visada naudodavosi savo talentu, kartais remdamasis kitų šaltiniais, o retkarčiais ir visiškai nepataikydamas prognozuoti? Deja, niekas nepasižymi šimtaprocentiniais pranašysčių gebėjimais. Paprastai informacija pasiekia žmones remiantis nuojauta – ir anaiptol ne visada pagal užsakymą. Be to, E. J. Hanussenas iš prigimties buvo linkęs į avantiūrizmą, kuriuo naudojosi savo reputacijai išsaugoti. Tačiau E. J. Hanussenas iš tiesų buvo talentinga ir paslaptinga asmenybė. Ne veltui jam buvo skirtas garsaus vokiečių rašytojo L. Feuchtvangerio romanas „Broliai Lau-tenzakai”, taip pat keletas kino filmų. Viena kino juostų „Hanussenas” buvo rodyta 2012-ųjų rudenį per „Skanoramos” kino festivalį. Ją sukūrė žymus vengrų kino režisierius I. Szabo, o pagrindinį vaidmenį atliko garsus aktorius Klausas Marija Brandaueris.

Pagal žurnalą: Būrėja