Angliakasiai Kusbase rado neatpažintą suakmenėjusį daiktą

Keistą taisyklingo disko formos ir 1,2 metro skersmens akmenį, gluminamai panašų į „skraidančią lėkštę“, 40 metrų gylyje rado Mochovskio anglies šachtoje dirbantys kalnakasiai. Šachta veikia Belovo rajone, Kuzbase (Rusija). Pirminiais duomenimis, „protėvių NSO“ pramintas akmuo sveria apie 200 kg.

Pirminiais duomenimis, diskas sudarytas iš argilito. Apie radinį pirmas savo socialinio tinklo paskyroje pranešė kalnakasių pamainos meistras Artūras Presniakovas. Anot jo, tokį diską jo brigada rado ne vieną – kitas panašios formos akmuo suskilo, kai jį kliudė ekskavatoriaus kaušas. Sveikasis artefaktas dabar perduotas ir saugomas įmonės administracijos padalinyje – akmuo laukia mokslininkų verdikto.

Akmeninį diską darbininkai rado sausio 31 d. vakarą. 40 metrų gylyje dirbęs ekskavatorininkas netikėtai atkreipė dėmesį į keistos formos akmenį.

„Paaiškėjo, kad akmuo – beveik idealiai apvalus, o jo skersmuo – 1,2 metro. Ši „skraidanti lėkštė“ sveria 200 kg. Įdomiausia tai, kad per vidurį akmuo turi nedidelį iškilimą, kuris jam ir suteikia stulbinamo panašumo į numanomą nežemiškos civilizacijos erdvėlaivį, kokie vaizduojami NSO liudininkų kadruose ir fantastiniuose filmuose“, – pranešime spaudai išdėstė kalnakasybos įmonės atstovai.

Nors ir abejodamas dėl radinio vertės, ekskavatoriaus mašinistas sustabdė darbus ir apie radinį pranešė pamainos meistrui. Vyrai dviese akmenį apžiūrėjo įdėmiau, tačiau jau buvo ganėtinai sutemę, tad radinio apžiūrą atidėjo šviesiam paros metui. Vasario 1 d. angliakasiai priėjo išvadą, kad akmuo gali būti įdomus radinys, todėl pristatė jį įmonės administracijai. Ten jis ir saugomas.

Gana neįprasta ir tai, kad akmuo rastas taip giliai – giliau nei pasitaiko rasti mamutų palaikų, o jų Belovsko rajone randama nuolat.

„Spėlioti, žinoma, galima, bet ką nors konkrečiau pasakyti apie šį akmenį dar anksti, – kalbėjo Kemerovo valstybinio universiteto Archeologijos katedros darbuotojai. – Tiesiog per mažai informacijos. Apie akmenį kol kas nežinome visiškai nieko. Masė, išmatavimai, sandara – nustatyti šių parametrų dar neturėjome galimybės. Be radionuklidinės analizės neįmanoma objekto ir datuoti.“

Daugiau foto