PRASIDEDA DIDYSIS APLEDĖJIMAS?

„KROSNĮ“ UŽGESINO IŠSILIEJUSI NAFTA

Golfo srovę kartais vadina „klimato virtuve", „Europos krosnimi" ir kitais vaizdžiais pavadinimais. Tam yra pagrindas - Golfo srovė daro didžiulę įtaką visam. Siaurės pusrutulio klimatui. Golfo srovė, nešdama vandenį per Atlanto vandenyną, savo šiluma sušildo ir nuo šaltų Arkties vėjų apsaugo visą Siaurės Europą iki pat Murmansko. Dėl šios srovės jūros, skalaujančios Didžiosios Britanijos salas, Daniją ir Skandinaviją, žiemomis neužšąla. Golfo srovė sukuria malonų ir šiltą klimatą Vakarų Europoje ir Amerikoje. Daugelis mokslininkų mano, kad Golfo srovės atsiradimas Siaurės Atlante buvo ta priežastis, dėl kurios baigėsi paskutinis didysis apledėjimas. Dabartiniu metu būtent „Europos krosnis" apsaugo nuo naujojo didžiojo apledėjimo.

Energiją, reikalingą šilto vandens masės nugabenti per šiaurinę Atlanto dalį, Golfo srovė įgauna Meksikos įlankoje, iš kurios ją su didžiule jėga išstumia koncentriniai sūkuriai. 2010-ais metais ši energija staiga išseko. Kartu prasidėjo ir klimato pasikeitimai...
Viso to priežastis buvo 2010-ųjų metų balandžio mėnesį įvykusi didžiulė katastrofa naftos gręžiniuose Meksikos įlankoje. Tada į vandenį išsiliejo apie 200 milijonų galonų naftos, o vėliau į vandenį dar pateko apie 10 milijonų galonų koreksito ir kitų naftą rišančių cheminių medžiagų. Kompanija „British Petroleum" juos panaudojo tam, kad prispaustų naftą prie dugno. Rezultatas buvo toks, kad Meksikos įlankos vandenys iki didelio gylio įsisotino naftos emulsija. Vanduo patamsėjo, pasidarė klampus. Koncentrinis sūkurys, kuris tarsi suteikia pagreitį šiltai Golfo srovei, žymiai sulėtėjo, tuo pačiu srovė nebeturėjo ankstesnės energijos.
Pirmieji pokyčių požymiai

Iš dirbtinių Žemės palydovų gauti duomenys parodė, kad Golfo srovės, kokia ji buvo anksčiau, nebėra. Sulėtėjusi srovės tėkmė palieka Karibų baseiną ir maždaug 250 mylių į rytus nuo Siaurės Karolinos krantų suskyla į atskiras dalis. Golfo srovė nebeteka link Siaurės Europos, o tai reiškia, kad nebėra ir jos tęsinių - Siaurės Atlanto ir Norvegijos srovių, kurios šildė šią planetos dalį. Dabartiniu metu Golfo srovė suka link Afrikos ir po to juda į pietus.

Rusų profesorius S.Lopatnikovas teigia, kad būtent šiltos srovės šiaurės Atlante išnykimas buvo ta priežastis, dėl kurios 2010-ais metais pasireiškė klimato anomalijos. Mokslininko nuomone, Golfo srovė, tekėdama per vėsesnius vandenis, darydavo įtaką ne tik vandenynui, bet ir atmosferai - net iki 7 km aukščio. Išnykusi Golfo srovė suardė įprastą oro srautų cirkuliaciją. Rezultatas buvo vasarą europinę Rusijos dalį apėmęs didžiulis anticiklonas, sukėlęs sausrą ir miško gaisrus. Dėl pakitusių oro srautų tais pačiais metais kilo didžiuliai potvyniai Centrinėje Europoje bei Azijos pietuose - Indijoje, Pakistane ir Kinijoje.

Golfo srovės išnykimą pajuto ir Vakarų Europos gyventojai. 2010-ųjų metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais, pirmą kartą per daugelį dešimtmečių, Vokietijoje susiformavo 10-ies cm storio sniego danga, o termometro stulpelis nukrito iki -20°C. Stiprus šaltis, kokio nebuvo ištisą šimtmetį, apėmė Angliją.
Profesorius Zangari ir kiti specialistai teigia, kad tai tik pradžia. Jeigu Golfo srovė neatsikurs, tai Europos šalių laukia neįprastai šaltos žiemos.

GERA NAUJIENA JAV IR BLOGA EUROPAI

Tuo metu Kanados parlamentas sukūrė komisiją, kuri turėjo išanalizuoti situaciją Siaurės Atlante. Si komisija organizavo grupę, į kurią įėjo garsūs kanadiečių ir amerikiečių fizikai bei okeanografai. Šiai grupei vadovavo profesorius Ronaldas Rabitas. Grupės užsakymu viena Kanados chemijos korporacija per labai trumpą laiką sukūrė specialų dažiklį, neturinčio neigiamo poveikio vandenyno florai ir faunai. Konteineriai su dažančiąja medžiaga buvo automatiškai susprogdinami numatytame gylyje, dažiklis pasklisdavo aplinkui šimtus metrų. Nudažyto vandens judėjimas buvo stebimas iš laivų, lėktuvų ir dirbtinių Žemės palydovų.
Šie tyrimai parodė, kad profesorius Zangari yra teisus - buvusioje Golfo srovės akvatorijoje nebėra jokio vandens judėjimo. Mokslininkai savo tyrimų nenutraukė ir po kelių savaičių 800 mylių į vakarus atstumu nuo tos vietos, kur anksčiau tekėjo šilto vandens masės, aptiko naują Golfo srovę. Tiesa, naujosios srovės vanduo buvo keliais laipsniais vėsesnis, o ir paties šilto vandens naujoje tėkmėje buvo žymiai mažiau. Komisija buvo patenkinta tyrimo rezultatais. Ji paskelbė, kad Golfo srovė ne išnyko, o tik pakeitė savo maršrutą. Su šiuo pasikeitimu buvo siejamas nepaprastai šiltas pavasaris Kanadoje, kai temperatūra pakilo iki +10°C ir lijo šiltas lietus.
Kanados srovės atsiradimas - gera naujiena JAV ir Kanadai, tačiau bloga Europai. Šilto vandens masės, kurios anksčiau šildė Didžiosios Britanijos salas ir Skandinaviją, pasuko tiesiai link Grenlandijos ir pakeliui šildo rytinę Siaurės Amerikos pakrantę. Mokslininkai dar turės išsiaiškinti, kokią įtaką tai turės Atlanto ir viso Siaurės pusrutulio klimatui.

ARTINASI NAUJAS DIDYSIS APLEDĖJIMAS?

Kai kurios apledėjimo prielaidos jau buvo aptartos anksčiau. Pagal teoriją, kurią palaiko dauguma mokslininkų, pagrindinė ledynmečių priežastis yra ta, kad į Pasaulinį vandenyną patenka daug gėlo vandens. Prieš apledėjimą visada būdavo trumpi atšilimo periodai, kai imdavo tirpti ledynai, ypač Arkties ir Grenlandijos. Dabartiniu metu kaip tik prasidėjo ledynų tirpimo procesas, tačiau niekas negali pasakyti ar šis tirpimas bus labai smarkus ir ar ilgai tai truks. Yra manoma, kad, esant dabartiniam ledynų tirpimo lygiui, į vandenynus pateks reikiamas kiekis gėlo vandens apledėjimui ne anksčiau nei po 80-100 metų. Tačiau dabar, kai buvo aptikta Kanados srovė, Arkties ir ypač Grenlandijos ledynai ims tirpti didžiuliu greičiu. Vandens druskingumo pagreitintas sumažėjimas Atlanto ir Arkties vandenynuose kartu su klimato atšalimu Europoje ir Sibire dėl šiltos Golfo srovės išnykimo jau po 20-30 metų gali sukelti naują didįjį apledėjimą. Ir šis apledėjimas prasidės būtent Siaurės pusrutulyje.

Pastaruoju metu mūsų planetoje yra stebimas tam tikras klimato nestabi­lumas, susijęs su globaliniu atšilimu. Golfo srovės išnykimas (tiksliau - jos susilpnėjimas ir krypties pasikeitimas) šį nestabilumą tik dar labiau sustiprina, o tai gali turėti rimtų ekonominių ir socialinių pasekmių. Negalima atmesti teiginio, kad jau netolimoje ateityje dėl užėjusių šalčių prasidės masinis Skandinavijos gyventojų emigravimas į Amerikos žemyną. Rytinei Europos daliai gresia ilgos žiemos ir nederlius. Golfo srovė buvo sulėtėjusi apie 1300- sius metus. Tai buvo tik sulėtėjimas, o ne beveik visiškas išnykimas, kaip yra dabar. Tada Europoje buvo gana smarkus klimato atšalimas.

Profesorius Zangari vis tik palieka vilčių, kad ne viskas klostysis pagal pesimistiškiausią scenarijų. Mokslininkas mano, kad yra tikimybė, jog Golfo srovė atsikurs. Pakanka, kad artimiausiu metu vėl prasidėtų sūkurinis vandens judėjimas Meksikos įlankoje. Tik neaišku, ar šis sudėjimas prasidės, ar ne. Dabartiniu metu nėra jokių efektyvių metodų, kurių pagalba būtų galima išvalyti įlankos vandenyje susikaupusią naftą. Be to, kaip praneša Zangari, didžiulė naftos masė vis plinta, apimdama naujas dideles sritis. Ekologai sutinka su šiuo profesoriaus teiginiu ir tvirtina, kad „velniškas koreksito ir naftos kokteilis" gali sunaikinti visą gyvybę ne tik Karibų baseino vandenyse, bet ir visame Atlanto vandenyne. Tai būtų pasaulinė katastrofa.