Didžiausi visų laikų mašinų pasaulio monstrai

Paviršinės kasybos darbuose naudojami kaušaračiai ekskavatoriai (angl. – bucket wheel excavators) yra įspūdingo dydžio nepaliaujamai kasantys mechaniniai griaumedžiai. Milžinišką kaušaratį sudaro keliolika į vieną ratą sukonstruotų kaušų. Kasti bulves tokiu aparatu būtų gal kiek ir pernelyg bravūriška, tačiau sukdamasis toks ratas labai sparčiai nukasa didžiulius plotus. Kaušaratis ekskavatorius "Bagger 293" yra didžiausia sausumos savaeigė mašina žmonijos istorijoje.

Didžiausias vieno kaušo ekskavatorius planetoje yra "Big Muskie". Anglies kasimo pramonėje naudojamas monstras sveria apie 13 tūkst. tonų ir yra 22 aukštų dydžio (aukštesnis už Ispanijoje pastatyto dangoraižio be liftų pradinį 20 aukštų projektą). "Big Muskie" kaušas vienu ypu pasemia dviejų autobusų dydžio žemės "kąsnį". Šio milžino pagaminimui reikėjo 200 tūkst. darbo valandų.

Pasirodo, ekskavatoriai nėra tokie nevėkšlos, kokie gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jais galima atlikti labai žavių ir netikėtų manevrų, vertų parkūro meistro vardo. Skamba įdomiai, tačiau yra užfiksuota (ir, kaip turėsite progos įsitikinti savo akimis, nufilmuota) sėkmingų mėginimų ekskavatoriaus strėle padėti moterims nusivilkti suknelę. Beje, ekskavatoriai moka ne tik kasti ar nurenginėti moteris, bet ir... daryti prisitraukimus bei atsistoti ant... strėlės.

"Liebherr T 282 C" dyzelinis-elektrinis kasybos sunkvežimis yra gigantiško dydžio. Savo priekaboje šis monstras paveža 363 tonų krovinį. Įsivaizduokite tokį atlekiantį maksimaliu 65 km/val. greičiu.

Eikime toliau. "Neesgrid" yra milžiniškų centrifugų sistema, kurią naudoja seismologai. Toks įrenginys geba generuoti 200 "g" (200 Žemės gravitacijų) perkrovas, o išsuka svorius, siekiančius 1,5 tonos.

Žemę ne drebina, o ją rausia kitas ne mažiau įspūdingo dydžio titanas – tunelių rausimo mašina. 150 metrų ilgio "kurmis" sveria beveik tūkstantį tonų ir veikia kiaurą parą. Per savaitę šis monstras iškasa apie 100 metrų.

Po žeme yra ir didžiausia kada nors žmogaus sukurta mašina. Žinoma, tai – Didysis hadronų greitintuvas LHC. Jis užkastas maždaug 172 metrų gylyje po Šveicarijos ir Prancūzijos siena. 112 km ilgio tunelyje įgreitinamos elementariosios dalelės ir vyksta neįtikėtini susidūrimai, po kurių susidaro netgi juodosios skylės (laimei, jos nepaprastai mažos).

Grįžkime prie savaeigių sausumos mašinų. Vos iki 5 km/val. įsibėgėjantis savaeigis modulinis transporteris (angl. – self-propelled modular transporter) sukonstruotas ypatingai dideliems ir sunkiems kroviniams. Pvz., vaizdo siužete matysite, kaip šis transporteris gabena du 510 tonų sveriančius garo generatorius. Ši transporto priemonė rieda ant 208 ratų.

Pasižvalgius po kosmodromus, įspūdingo dydžio savaeigių mašinų tikrai įmanoma rasti ir ten. Transporteris-tralas (angl. – crawler-transporter) turi 8 vikšrus, o sveria 2721 toną, o platformos, ant kurios į pakilimo aikštelę gabenamos raketos ir daugkartinio naudojimo erdvėlaiviai "Space Shuttle", pusiausvyrą ir maršrutą koreguoja lazerinė navigacijos sistema.

Didžiausia (bėgiais) judanti techninė pramoninė mašina pasaulyje yra supersunkusis konvejerinis tiltas F60 (angl. – overburden conveyor bridge F60). Šiuo konvejeriu transportuojamos kietosios žemės gelmių gėrybės – anglys, rūdos uoliena ir pan. Dydžiu šis įrenginys kone trečdaliu didesnis už Eifelio bokštą.

Ir tai – dar ne viskas. Škotijoje galima pamatyti Falkirko ratą (Falkirk wheel). Tai – originalios konstrukcijos šliuzas, jungiantis Fortendklaido kanalą (Forth and Clyde Canal) su Juniono kanalu (Union Canal). Šį šliuzą galima ne tik pamatyti, bet ir išmėginti.

Pabaigai – didžiausias ir sunkiausias pasaulio limuzinas. Tai – "Midnight Rider" ("Vidurnakčio bastūnas"). 7 tonų limuzine yra baras, tris poilsio zonas, juo važiuoti gali 40 keleivių.