Astronautas Edgaras Mitčelas: „Ateiviai, NSO egzistuoja"

Ateiviai, NSO egzistuoja, ateivio skrodimas ir Rozvelo incidentas - mitai ir faktai. 2007-ais metais viso pasaulio informacinės agentūros ir spauda išplatino 77-ių metų amžiaus buvusio amerikiečių astronauto, „Apollo-14“ ekipažo nario, mokslų daktaro Edgaro Mitčelo pasakojimą, kurį jis papasakojo interviu britų radijui metu.

- Man teko laimė susipažinti su faktu, kad mūsų planetoje lankosi NSO, ir tai yra realybė, - pareiškė astronautas. - Pastaruosius 60 metų visos mūsų šalies vyriausybės kruopščiai tai slėpė, tačiau  informacija palaipsniui prasiskverbė į paviršių, o kai kuriems mūsų netgi pavyko šiek tiek apie tai sužinoti. Aš kreipiausi į karinių ir intelektualinių sričių atstovus, kurie žino, jog po ta informacija, kuri pateikiama visuomenei, slypi tiesa: mūsų planetoje lankosi ateiviai.

Kaip teigia Mitčelas, ateiviai panašūs į mus. Jie nelabai skiriasi nuo to, kaip vaizduojami kino filmuose ar piešiniuose - žemo ūgio, didelėmis galvomis.

Iš interviu galima padaryti išvadą, kad sensacingo pareiškimo šaknys siekią garsųjį Rozvelo incidentą (Naujosios Meksikos valstija, JAV). Pagal legendas, 1947-ais metais ten sudužo „skraidanti lėkšte" kartu su ekipažu - ateiviais. Skraidančio aparato nuolaužas ir ateivių kūnus pasiėmė kariškiai.

Tačiau kas iš tikrųjų ten vyko, iki šiol nėra tiksliai žinoma. Liudininkai tvirtina, kad buvo ateiviai - jie patys matė ketverius negyvus ekipažo narius. Pagal oficialią kariškių pateiktą versiją, sprogo kažkoks slaptas aerostatas. Mitčelas neabejoja, kad teisūs pirmieji, ir apie tai išdrįso garsiai pareikšti. Juo labiau, kad kariškiai iš pradžių

patys išplatino informacinį pranešimą apie „skraidančios lėkštės" sudužimą. Ir tik kitą dieną ėmė atkakliai neigti šią informaciją.

Prieš mirtį žmonės atskleidžia paslaptis

Televizijos kanalo „Discovery“ žurnalistei Irenei Klotz pavyko prisiskambinti daktarui Mitčelui. Astronautas patikslino, kad pačius įsimintiniausius liudijimus pateikė Rozvelo gyventojai

- tiesioginiai tų nepaprastų įvykių liudininkai.

- Aš gimiau Rozvele, ten prabėgo mano vaikystė, - pasakojo Mitčelas. -Be to, aš skridau į Mėnulį. Žmonėms tai sukelia pasitikėjimą. Jie pamanė, kad rizika bus minimali, jeigu viską papasakos man. Juk liudininkams - ir kariškiams, ir civiliams - buvo grasinama, jie buvo priversti pasirašyti

sutartis dėl informacijos neplatinimo. Beje, ne vienas liudininkas prieš mirtį nusprendė papasakoti, ką iš tiesų matė.

Kaip pasakoja Mitčelas, jis, įsitikinęs istorijos tikrumu, nuvyko į Pentagoną. Paprašė priimti vyriausiojo štabo žvalgybos komitete. Su astronautu susitiko kažkoks admirolas, kuriam ir papasakojo viską, ką žinojo.

- Admirolas patvirtino: viskas, ką aš pasakojau, yra tiesa,

- tvirtina astronautas. - Kitais žodžiais tariant, Rozvele iš tikrųjų įvyko NSO katastrofa. Tai buvo ateivių skraidantis aparatas. Tačiau, kaip pasakė mano pašnekovas, geriau man apie tai nežinoti.

Netgi prezidentai negali sužinoti tiesos

Mitčelas neįvardijo admirolo: „Nemanau, kad turiu tokią teisę“. Jis tik papasakojo, kad šis susitikimas vyko praėjusio amžiaus pabaigoje, kai bandė pasiekti, jog tikroji informacija apie 1947-ųjų metų įvykius taptų žinoma visuomenei. Tačiau to padaryti nepavyko.
Teigiama, kad informaciją slėpti įsakė prezidentas Trumenas, kuriam daugybę rūpesčių sukėlė padažnėję pranešimai apie ateivius - atseit, skraido kaip pas save namie, niekas nežino, ką su jais daryti. Buvo įkurtas ypatingasis komitetas, į kurį įėjo aukšto rango kariškiai, išleistas nacionalinio saugumo aktas, o komiteto nariams buvo suteikta teisė disponuoti informacija apie ateivius savo nuožiūra, t.y. nuslėpti ją. Tai ir daroma daugiau nei 60 metų. Netgi prezidentai negali įsakinėti šiam komitetui.

- Prezidentas Klintonas siuntė savo atstovą išsiaiškinti, tačiau nieko nepavyko, - pasakoja Mitčelas. - 7-ame dešimtmetyje informacija nebuvo suteikta ir KOP brigados generolui Bariui Goldvoteriui, kai jis įsitraukė į kovą dėl prezidento posto. Prezidentas Fordas nieko nepasiekė. Nepasisekė netgi Džimiui Karteriui, kuris pats matė NSO. Tačiau būtent pastarojo prezidento valdymo metu tiesa ėmė skverbtis į paviršių.

Ir mes taip sugebėsim

Pokalbio su žurnaliste metu Mitčelas gynė NASA. Atseit, ši organizacija niekuo nesusijusi su jo gauta informacija. Panašu, kad jai iš viso nežinomos vyriausybinės paslaptys, susijusios su ateiviais.

Pats astronautas ne kartą pakartojo, kad jam pačiam NSO neteko matyti. Ir Mėnulyje kontaktų su ateiviais neturėjo. Netgi nejautė jų buvimo. Tačiau jis atidžiai analizuoja liudininkų parodymus, ypač tų žmonių, kurie matė ne šiaip sau NSO, o būtent „skraidančias lėkštes“.

- Aš neturiu pagrindo netikėti kariškių ir mokslo specialistų žodžiais,
- kalba astronautas. - Ateiviai turi žymiai tobulesnę techniką, nei mes. Tai akivaizdu. Bet ir jų technika nėra antgamtinė. Ir nėra jokių priežasčių, dėl kurių Žemės gyventojai negalėtų pasiekti tokio paties lygio.

Mitčelas tvirtina, kad ateiviai, bent jau tie, kurie dabartiniu metu lankosi Žemėje, nėra pavojingi.

Kas jūs daktare Mitčelai?

2014-ųjų metų rugsėjo mėnesį astronautui suėjo 84 metai. Jis buvo šeštasis žmogus, žengęs ant Mėnulio paviršiaus. Mūsų palydove vaikščiojo ilgiausiai už visus - daugiau nei 9 valandas. Visa tai vyko 1971-ais metais. Jau tada Mitčelas domėjosi parapsichologija. Jis paslapčia nuo kitų ekipažo narių pasiuntė į Žemę telepatinį pranešimą, užšifruotą skaičių grupėmis. Smulkmenos nežinomos, tačiau astronautas tvirtina, kad eksperimentas buvo sėkmingas.

Iš Mėnulio jis sugrįžo kitu žmogumi, jaučiančiu vienybę su supančia aplinka. Atsistatydino iš NASA ir įkūrė institutą paslėptoms žmonių galimybėms tirti. Tiki, kad žmogaus sąmonė gali kontaktuoti su Visata, keistis su ja energija, užrašyta subatominiame lygyje, semti energiją.

Tarp Mitčelo draugų yra ir garsusis magas Uris Geleris, pasižymintis nepaprastomis savybėmis, ekstrasensai, jogai. Ir, suprantama, garsiausi amerikiečių ufologai. Gal būtent jie ir įtikino seną žmogų, kad ateiviai egzistuoja? Ir ne tik jį vieną - juk dabar daugelis tuo tiki.

Astronautas Gordonas Kuperis: „NSO? Egzistuoja. Aš pats juos mačiau“

Štai ką 1997-ais metais papasakojo amerikiečių astronautas Gordonas Kuperis, kuris 1963-iais metais pirmą kartą pakilo į kosmosą:

- Pirmą kartą NSO pamačiau 6-o dešimtmečio pradžioje, kai tarnavau
pilotu Vokietijoje. Mūsų grandis buvo pakelta į orą pagal pavojaus signalą. Tais metais virš mūsų bazės praskrisdavo rusų naikintuvai MiG-15. Mes pakilome į 15 tūkstančių metrų aukštį - tai buvo mūsų „lubos“. Tačiau šie aparatais praskrido žymiai aukščiau ir greičiau už mus, tvarkingai išsirikiavę. Tai buvo diskai, kurių korpusai spindėjo metalu.

1957-ais metais Kuperis tarnavo lakūnu bandytoju JAV KOP „Edvardo“ bazėje Kalifornijoje. Jam teko stebėti, kaip maždaug 10 m skersmens „skraidanti lėkštė" pakibo netoliese, išleido tris atramas ir nusileido ant išdžiūvusio ežero dugno.

- Bazėje dirbantys operatoriai nufilmavo nusileidimą, - prisiminė Kuperis. - Tai buvo klasikinė „skraidanti lėkštė“ - lygi, spindinti sidabru, t.y. tikras ateivių kosminis laivas. Jis nuskrido, kai mes pribėgome arčiau. Vaikinai visa tai nufilmavo.

Busimasis astronautas matė išryškintą juostą - viskas gavosi puikiai. Vadovybės įsakymu juosta buvo išsiųsta į Vašingtoną. Ten ji ir dingo. Kuperis keletą kartų teikė užklausimą, tačiau be jokių rezultatų. Tai privertė jį padaryti išvadą: vyriausybė vis tik slepia patikimą informaciją apie ateivius. Išslaptinama tik nelabai svarbi informacija.

Kuperis paminėjo ir atsitikimą Rozvele: „Mano draugas ten tarnavo vyresniu karininku. Jis leido suprasti, kad sudužo nežemiškos kilmės skraidantis aparatas".

Deja, Gordonas Kuperis mirė 2004-ais metais. Jeigu būtų gyvas, tikriausiai palaikytų savo kolegą Mitčelą.

Ką sužinojo programišius, įsilaužęs į Pentagono ir NASA kompiuterius?

Didžioji Britanija buvo nusprendusi išduoti JAV Garį Makinoną, kuris priėjo prie slaptos medžiagos. Ten jam grėsė 70 metų kalėjimo.

Makinonas, kuris tarp programišių labiau žinomas Solo slapyvardžiu, 2001-2002-ais metais įsilaužė į 97 kompiuterius. Kaip jis pats teigia - be jokių piktų kėslų. Jis tik norėjo sužinoti, kas Pentagonui ir NASA žinoma apie NSO, antigravitaciją, naujus energijos šaltinius
ir kitas technologijas, kurias galėjo būti perimtos iš ateivių.

Programišius aptiko taip vadinamą „Slėpimo projektą", kuriame buvo apie 400 liudininkų parodymų, susijusių su „skraidančiomis lėkštėmis". Šiuos liudijimus pateikė aviacijos dispečeriai, karinių radarų operatoriai. Visi jie teigė vieną dalyką - nežemiškosios technologijos iš tiesų egzistuoja. Yra antigravitacija, laisvoji energija, netgi buvo užgrobtas ateivių laivas. NASA pastato viduje yra specialus kosminis centras, kuris skenuoja kosminę erdvę ir fiksuoja NSO. Apie visa tai papasakojo pats Garis Makinonas.

- Buvo kalbama apie aparatus, o ne apie paprastus NSO, - papasakojo Makinonas telefonu internetinio portalo „Wired News" žurnalistui.

- Liudininkais tapo žmonės, kuriais galima pasitikėti - karinės aviacijos dispečeriai ir tie vaikinai, kurie atsakingi už branduolinių raketų paleidimą.

Garis papasakojo, kad Rozvelo įvykis buvo pirmasis iš panašių įvykių. Vėliau buvo ir kitų įvykių, daug įvykių.

- Kartą susipažinau su viena moterimi

- fotografijų eksperte iš NASA, - pasakojo Makinonas. - Ji papasakojo, kad aštuntajame Džonsono kosminio centro korpuse ji su kolegomis ištisas dienas retušuoja nuotraukas, gautas iš dirbtinių palydovų. Iš nuotraukų pašalinami NSO vaizdai. Man pavyko įsilaužti į vietinius kompiuterius - tuos, kurie stovėjo tame pačiame korpuse. Kol ryšys nenutrūko, pavyko iš aplankalo „Neapdorota" ištraukti ir apžiūrėti vieną nuotrauką. Joje buvo matomas cigaro formos sidabro spalvos objektas su kažkokiomis sferomis šonuose. Sis objektas kybojo virš Žemės. Panašu, kad nuotrauka buvo padaryta iš aukščiau esančio dirbtinio palydovo. Ant šio „cigaro" nepastebėjau jokių siūlių ar kniedžių, t.y. nieko žmogiško.

Ateivių medžiotojai kaltina NASA vos pasirodžius NSO nutraukianti tiesiogines transliacijas iš TKS

Makinonui pavyko prieiti prie bylos „Non-Terrestrial Officers" - pažodžiui galima išversti „Nežemiškieji tarnautojai". Dokumente buvo JAV KOP karininkų vardai ir laipsniai (pavyzdžiui, Džonas Pupsas, JAV KOP majoras), duomenų apie kuriuos daugiau niekur nebuvo. Nė viename kitame dokumente.

- Aplanke buvo informacija apie karininkų perkėlimą iš laivo į laivą, - pasakojo programišius. - Tačiau laivų su tokiais pavadinimais taip pat nėra.

Pastarasis teiginys panašus į visišką fantastiką. Teigiama, kad dokumente paminėti karininkai tarnauja kažkokiuose kosminiuose laivuose kažkur toli nuo gimtosios planetos. Visa tai labai panašu į svaičiojimą. Tačiau amerikiečiai vis tiek nori Makinoną įkišti už grotų 70-čiai metų. Tai reiškia - iki gyvos galvos, nes dabar jam yra 48 metai.

Trys mirę ir vienas gyvas ateivis

- Edgaras Mitčelas nepaprastai atgaivino susidomėjimą Rozvelo įvykiais, - teigia Borisas Surinovas, ufologų bendrijos prezidentas. - Tačiau tik po to, kai pasisakė per britų radiją. Iš Europos buvo sulaukta galingos reakcijos - beveik visi laikraščiai pranešė apie ateivius. Amerikiečiai tik dabar pradeda kažkiek judėti. Anksčiau tenai nebūdavo jokios reakcijos, nors Mitčelas ne pirmą kartą paviešina demaskuojančią informaciją.

Surinovas mano, kad JAV vyriausybė slepia informaciją. Nelabai seniai mirė K.Pflokas - garsios knygos „Rozvelas: nepatogūs faktai ir noras tikėti" autorius. Šioje knygoje jis tiesiog su žemėmis sumaišė versiją apie ateivius iš kitų planetų. Prieš mirtį jis prisipažino, kad buvo CŽV agentas ir knygą parašė JAV vyriausybės užsakymu.

Mirė ir legendinis leitenantas Volteris Hautas, kurio dėka spauda ir sužinojo apie „skraidančios lėkštės" katastrofą prie Rozvelo. Prieš mirtį jis notariškai patvirtino savo parodymus, kuriuose teigė, kad asmeniškai matė tris mirusius ir viena sunkiai sužeistą, tačiau dar gyvą ateivį. Hautas suteikė giminaičiams teisę elgtis su šiais parodymais savo nuožiūra. Gali būti, kad jie bus paskelbti visuomenei.