Kaip įvyksta savaiminis užsidegimas?

Dažnai skaitome apie gaisrus, kurių priežastis – savaiminis užsidegimas. O kas yra savaiminis užsidegimas?

Kartais savaiminis užsidegimas būna staigus, pvz., baltajam fosforui susijungus su ore esančiu deguonimi. Nors dažniausiai tai – lėtesnis procesas, kurį sukelia viena po kitos vykstančios cheminės reakcijos ir labai gera šiluminė izoliacija. Savaime užsidegti gali, pvz., žibale įmirkytas skudurėlis. Žibalui reaguojant su ore esančiu deguonimi išsiskiria šiluma, o kadangi skudurėlis veikia kaip izoliatorius, šiluma jame kaupiasi. Temperatūrai pakilus iki 200 laipsnių, skudurėlis užsidegs.

 

Kai kada temperatūra pakyla dėl gyvų organizmų veiklos. Pavyzdžiui, savaime gali užsidegti sandėlyje sukrautos pjuvenos. Pjuvenose esantys mikroorganizmai jas nuolatos ėda. Dėl biologinių procesų ir didelio pjuvenų krūvos paviršiaus ploto temperatūra sandėlyje gali pakilti iki 60 laipsnių. Priešgaisrinės saugos specialistai tokį reiškinį vadina savaiminiu įšilimu, ir nors iš esmės jis nėra pavojingas, aukšta temperatūra gali paskatinti cheminius procesus, o šie – dar labiau padidinti temperatūrą ir sukelti gaisrą. Gaisro grėsmė ypač išauga, kai, pvz., atidarius duris, į sandėlį staiga plūsteli deguonies gūsis.

Siekiant išvengti gaisrų, temperatūra sandėliuose turi būti žemiau kritinės ribos, ši riba priklauso nuo sandėliuojamos medžiagos.

Sąvartynai arba kiti objektai savaime užsidega dėl cheminių reakcijų metu išsiskiriančios šilumos.