Praėjo daugiau nei 12 metų po to, kai teroristai užgrobė lėktuvus ir sugriovė pasaulinį prekybos centrą.
Tik dabar Niujorko valdžia uždavė klausimą – kas atsitiko su 1116 šio teroro akto metu dingusiomis aukomis?
Kiekvieną kartą, kai įvyksta pastato griūtis, visi žuvusiųjų kūnai iš po nuolaužų ištraukiami daugiau ar mažiau sveiki.
Griūvantys pastatai žmonių kūnus suspaudžia, bet šie neišsisklaido į daleles ar visiškai išnyksta.
Tačiau 2001-ųjų metų rugsėjo 11 d. per patį žymiausią istorijoje
pastatų sugriuvimą kažkokiu nepaaiškinamu būdu dingo daugiau nei
tūkstančio aukų kūnai. Nors buvo imtasi visų priemonių, pastatų
nuolaužos buvo kruopščiai perkastos ir persijotos, nebuvo atrasta nė
vieno šių kūnų odos gabaliuko, nago nuolaužos ar kaulo skeveldros.
Ši paslaptis – ne vienintelė. Mažai kas liko ir iš 1634-ų PPC
lankytojų ar darbuotojų, kurie visiškai neišnyko. Didžioji dalis žmonių
palaikų, kurie buvo aptikti ir atpažinti pagal DNR, buvo maži
gabaliukai, o ne ištisi kūnai.
Kas nutiko beveik 3 tūkstančiams žmonių kūnų, kurie patyrė
anihiliaciją kai per 10 sekundžių sugriuvo 110-ies aukštų pastatai?
Atsakymas-tas pats, kas ir su ofisų baldais, dokumentų saugojimo
spintomis, telefonais, kompiuteriais ir kita dangoraižiuose naudota
įranga.
Praktiškai nebuvo rasta jokių šių objektų likučių. Jie, kaip ir
žmonių kūnai, kažkokiu būdu pavirto mažytėmis dulkėmis, kurias vėjas
nunešė į Atlanto vandenyną, kur šios dulkės ir nusėdo ant vandens. Kaip
pasakojo vienas žmogus, perkasinėjęs nuolaužas, pati didžiausia ofiso
įrangos detalė, surasta sprogimo epicentre, buvo mažytė telefono
klaviatūros nuolauža.
Tik dabar, kai praėjo daugiau nei 12 metų po rugsėjo 11-os
tragedijos, Niujorko valdžia pripažįsta, kad yra paslaptis. Šių metų
pavasarį teroro akto aukų artimiesiems buvo išsiųsta pranešimas. Jame
Niujorko valdininkas Keisis Helovėjus informavo, kad balandžio 1-ą d.
vyriausiasis teisminės medicinos ekspertas pradės sijojimo darbus Freš
Kilzo sąvartyne, kuriame laikomos sugriuvusių pastatų liekanos. Šioms
liekanoms pervežti į sąvartyną prisireikė daugybės sunkvežimių reisų.
Kaip aiškina miesto valdžios atstovas, tikimasi surasti bent dalies iš
1116-os žuvusiųjų kūnų dalis.
Deja, galimybės surasti bent kiek daugiau žuvusiųjų atrodo nerealios.
Bokštų-dvynių nuolaužų masė, kuri sudarė mažiau nei 50% pastatų masės
(kur dingo likusi masė?), jau prieš 10 metų buvo atidžiai perkasta ir
persijota. Miesto valdžios sprendimas vėl nuolaužas pradėti persijoti
balandžio 1-ą d. atrodo kaip žiaurus pokštas.
Suspaustų, tačiau sveikų žmonių kūnų, ofiso baldų ir technikos
nebuvimas, taip pat tik beveik 50% dangoraižių masės kelia mintį, kad
bokštai-dvyniai ne sugriuvo, o buvo susprogdinti. Tik taip galima
paaiškinti kodėl netoliese stovinčio banko stogas nusėtas mažyčiais
žmonių kaulų fragmentais. Tai buvo nustatyta 2006-ais metais. Negalėjo
paprasčiausias gravitacinis kolapsas, kuriuo paremta oficiali
vyriausybinė ataskaita, žmonių skeletus paversti smulkiomis nuolaužomis
ir jas numesti ant kaimynystėje stovinčio namo stogo.
Gal patys bokštai-dvyniai ir juose buvę tūkstančiai žmonių buvo
suskaidyti į smulkiausias daleles dėl sprogmenų poveikio? Yra nemažai
rugsėjo 11-osios teroro akto aukų artimųjų, kurie tiki šia versija.
Robertas Makilveinas, kurio sūnus Bobis žuvo tą dieną, pasakė, kad
beveik pusė šeimos narių tiki, jog bokštai-dvyniai buvo susprogdinti,
prisidengiant teroro aktu. Žinomas rugsėjo 11-osios didvyris Viljamas
Rodrigesas, kuriam pavyko išlikti gyvam šiauriniame bokšte ir kuris
dabar apie šią katastrofą kalba su tūkstančiais žmonių visame pasaulyje,
irgi yra vienas iš tų, kuris teigia, kad „valdomas sprogimas“ yra
paslaptis, kurios nenorima atskleisti.
Mokslininkas Karlas Saganas kartą pareiškė: „Įrodymų nebuvimas nėra
nebuvimo įrodymas“. Kartais įrodymų nebuvimas yra nepaneigiamas kaltės
įrodymas. Sveikų kūnų, ofisų turinio ir pusės bokštų-dvynių masės
nebuvimas – tai nepaneigiamas įrodymas, patvirtinantis, kad dangoraižiai
buvo nugriauti sprogimų,pagalba.
Dingęs pastatų vidaus turinys ir masė – ne vienintelis paslaptingas
„įrodymas“, susijęs su rugsėjo 11-ąja. Yra ir daugiau tokių „praleistų
įrodymų“:
♦ Dingo daugiau nei 80 Amerikos vyriausybės vaizdo medžiagos vienetų.
Šiuose vaizdo įrašuose buvo užfiksuotas smūgis į Pentagoną. Kai kurią
medžiagą FTB agentai paėmė, praėjus labai mažai laiko po teroro akto.
Visuomenei buvo parodyti tik keletas kadrų, kuriuose matomas tik
sprogimas Pentagone, tačiau nesimato jokio didelio lėktuvo.
♦ Nėra 100 tūkstančių kg sveriančio lėktuvo „Boeing-757“, kuris, kaip
teigiama, rėžėsi į Pentagono pastatą. Nėra nė vienos vaizdo medžiagos,
kurioje būtų užfiksuotos šio lėktuvo nuolaužos, bagažas ar žuvusių
keleivių kūnai, kurie buvo surinkti iš trijų nutolusių viena nuo kitos
pažeisto Pentagono zonų.
♦ Nėra jokio lainerio „Boeing-757“ likučių, kuris, kaip teigiama,
sulindo į minkštą gruntą Pensilvanijos valstijoje, padarydamas negilų
apie 4,6 m skersmens kraterį. Nėra nė vieno įrodymo, kad iš nurodytos
kritimo vietos iš po žemių buvo iškeltos 100 tonų lėktuvo nuolaužų kartu
su keleivių ir bagažo liekanomis.
♦ Avialinijos neturi oficialių keleivių sąrašų, nėra saugumo kamerų
užfiksuotų kadrų, bilietų šaknelių, avialinijų kompanijų darbuotojų
parodymų ar kitokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad 19-a jaunų
arabų, kaltinamų teroro aktu, iš viso buvo lėktuvuose.
♦ Nėra FAA (Federacinės aviacijos agentūros) darbuotojų pokalbių,
kuriuose jie raportuoja apie rugsėjo 11- osios dienos įvykius, įrašų.
Šiuos įrašus paėmė FAA inspektorius, juostos su įrašais buvo
susmulkintos ir po to išmėtytos į toli vienas nuo kito stovinčius
šiukšlių konteinerius – kad būtų neį¬manoma juostas kada nors surinkti
ir atkurti.
♦ Nėra lėktuvų, kurie rėžėsi į bokštus-dvynius, „juodųjų dėžių“,
kurios laikomos nesunaikinamomis. JAV vyriausybė tvirtina, kad šių
skrydžio informacijos fiksavimo įrenginiai taip ir nebuvo aptikti,
tačiau pirmosiose ataskaitose buvo teigiama, kad „juodosios dėžės“
surastos, jas rado ir paėmė FTB agentai.
♦ Nėra paties pagrindinio įrodymo, kuriuo remiasi vyriausybė-garso ir
vaizdo įrašų iš apklausų, kuriose teroro akto „įkvėpėjas“ Abu Zubeida
ir jo bendražygis Chalidas Šeichas Muchamedas prisipažino jiems
pateiktais kaltinimais po to, kai buvo kankinami. CŽV pripažįsta, kad
neteisėtai sunaikino šiuos įrašus ir anoniminius pranešimus iš kitų
asmenų ir kurie komisijos, tyrusios rugsėjo 11-osios įvykius, buvo
pripažinti kaip neginčijamas įrodymas, jog teroro akte dalyvavo 19
lėktuvų užgrobėjų.
♦ Nėra bent kokio panašaus į tiesą paaiškinimo tam, kad BBC anksčiau
laiko pranešė apie pirmojo Pasaulinio prekybos centro bokšto griūtį ir
verslininko Lario Silversteino prisipažinimą, kad jis sugriovė bokštą
kontroliuojamu sprogimu.
Kiekvienu šiuo atveju, kaip ir 1116 dingusių aukų atveju, įrodymų nebuvimas yra nepaneigiamas kaltės įrodymas.
