Išeikime iš kovos su vėžiu laimėtojais

Kol kas laimi vėžys
Šiuolaikinė medicina piktybiniams navikams ir onkohematologinėms ligoms įveikti naudoja šiuos pagrindinius gydymo būdus – chirurginį, chemoterapiją ir spindulinę terapiją. Šie metodai gali būti taikomi tiek atskirai, tiek juos derinant, be abejo, atsižvelgiant į ligos sunkumą. Šių gydymo metodu tikslas – sunaikinti vėžines ląsteles, nutraukti jų augimo procesą ir maksimaliai užkirsti kelią vėžinėms ląstelėms atsinaujinti. Tačiau dažnai visų piktybinių ląstelių iš organizmo pašalinti nepavyksta, todėl išlieka nemaža tikimybė, kad, susidarius tam tikroms aplinkybėms, liga atsinaujins. Deja, bet kol kas tenka konstatuoti, kad kovoje su vėžiu žmonija pralaimi. Ir to priežasčių yra nemažai – tai ir nepakankama mokslo pažanga, ir netinkamas valstybės požiūris, ir kt.
Veikiausiai todėl susidomėjimas augaliniais preparatais per pastaruosius metus smarkiai išaugo. Juolab kad ilgame evoliucijos kelyje žmogus nuolat vartojo įvairias vaistažoles, kurios pasižymėjo švelniu, neskatinančiu pripratimo poveikiu, ir kurios, vartojant jas taisyklingai, yra mažai toksiškos. Augaliniai preparatai ne tik neužgožia apsauginių organizmo procesų, priešingai – jie sugeba suaktyvinti žmogaus imuninę sistemą ir taip padėti susidoroti su bet kokia liga.

Gydo veikliųjų medžiagų visuma
Žinoma apie 500 tūkst. įvairių augalų rūšių, tačiau tik 290 jų aprašyti Europiniame vaistažolių atlase. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad likusieji augalai neturi gydomųjų savybių.
Nepaisant didelių pasiekimų chemijos srityje, visiškai pakeisti augalines kilmės medžiagų nepavyko. Iš tiesų, kokiu stebuklingu būdu. esant įprastai oro temperatūrai ir slėgiui, augaluose vyksta sudėtingiausių cheminių junginių, daugelis kurių mums net nežinomi, sintezė? Juk, norint tai atkurti, žmogui būtų reikalingi didžiuliai pramoniniai įrenginiai, galintys palaikyti aukštą temperatūrą ir slėgį. Kitas stebuklas – kad žmogaus organizmas, kurio kūno temperatūra 36,5 ºC, sugeba šiuos junginius skaidyti ir sintetinti į dar sudėtingesnius baltymus, fermentus ir t.t.
Gydomosios vaistažolių savybės priklauso nuo veikliųjų medžiagų, kurias iš dirvos, vandens, anglies dioksido, chlorofilo, veikiant saulės spinduliams, sintetina augalai, visumos. Augalo veikliosios medžiagos – tai sudėtingi cheminiai junginiai, kurie žmogaus organizmui turi tam tikrą fiziologinį ir farmakologinį poveikį ir kurie padeda įveikti patologinius organizmo procesus, juos normalizuoti, didinti bendrą atsparumą ligoms, o, sergant vėžiu, – gerinti gyvenimo kokybę ir jį ilginti. Ypač noriu pabrėžti, kad gydomosios vaistažolių savybės priklauso nuo augale esančių veikliųjų medžiagų visumos (poveikis yra suminis, t.y. bendras biologinis efektas yra lygus atskirų medžiagų biologinių poveikių sumai). Pati gamta, kiekviename augale sujungdama tam tikrus biologinius komponentus, nulemia ir užtikrina vienokias ar kitokias jo gydomąsias savybes.

Dietoterapija sergant vėžiu
Maistas gydant sergantįjį vėžiu užima labai svarbią vietą. Deja, bet neretai tinkamo dėmesio mitybai neskiriama. Neretai ligoninėse sergantieji vėžiu gauna tokį patį maitinimą, kaip ir tie, kuriems pasireiškia kitos somatinės patologijos. O onkologinių procesų išskirtinumas reikalauja ir specialios dietos, kuri, iš vienos pusės, galėtų kompensuoti prarastą organizmo energiją, iš kitos – „nemaitintų“ vėžinių ląstelių, kad jos negalėtų sparčiai daugintis ir metastazuoti. Suprantama, kad kiekvienam pacientui turėtų būti sudaromas individualus valgiaraštis. Be abejo, tai brangu ir reikalauja papildomų išteklių. Tačiau pasaulio praktika rodo, kad toks dėmesys mitybai duoda labai gerų rezultatų sergančiųjų vėžiu reabilitacijoje. Pvz., Šveicarijos tyrėjo V.Zabel duomenimis, tinkamai subalansuota mityba 140 iš 190 sergančiųjų krūties vėžiu užtikrino remisiją mažiausiai penkeriems metams.
Kai kurių mokslininkų teigimu, onkologinių ligų gydymo sėkmė reabilitacijos periodu net 80 proc. priklauso ir nuo tinkamos mitybos. Valgydami įvairų maistą, užtikriname ne tik mechaninį, cheminį ir terminį patologiškai paveiktų organų ir sistemų tausojimą, bet ir įvairių maistinių medžiagų patekimą į sergančiojo organizmą, o tai teigiamai veikia apykaitos, reparacijos procesus, skatina organizmo pažeistų funkcijų ir struktūrų atkūrimą.
Žinoma nemažai dietų, skirtų sergantiesiems onkologinėmis ligomis. Svarbu pabrėžti, kad, pirma, dietą turi sudaryti baltyminis maistas ir, antra, ji turi būti individuali, pagal kiekvieno sergančiojo ligos stadiją, amžių, kūno sandarą. Valgyti sergantysis turi tada, kada jis iš tikrųjų yra išalkęs, o ne tada, kada artimieji sėda už stalo. Tai gali būti ir trečia valanda nakties, ir vienuolikta ryto. Valgyti rekomenduojama dažnai, po nedaug, maistas turi būti subalansuotas. Per dieną suvalgytų produktų kaloringumas neturėtų viršyti 2500 kalorijų. Pvz., jeigu žmogus serga plaučių vėžiu, jo racione neturėtų būti druskos, cukraus, gyvulinės kilmės riebalų. Šiuos produktus rekomenduojama pakeisti jūros druska, fruktoze, medumi, jaunų gyvulių mėsa, augaliniu nerafinuotu aliejumi. Siūloma valgyti virtą, troškintą, šutintą garuose maistą. Kategoriškai draudžiama valgyti sviesto, grietinės, nenugriebto riebaus (daugiau kaip 1,5 proc. riebumo) pieno, nupenėtų gyvulių mėsos, kefyro, paštetų, alyvuogių aliejaus. Sergančiojo racioną turi sudaryti pakankamas kiekis žalumynų (vaisių, daržovių), augalinių produktų ir absorbentų, pvz., linų sėmenų, laminarijų (arba jūros kopūstų) ir t.t. Taip pat rekomenduojama vartoti vitaminų C ir B12. Suprantama, kad maistas turi būti ruošiamas tik iš šviežių kokybiškų produktų ir neturi būti laikomas ilgiau kaip 2 val.
Nerekomenduojama sergančiųjų maitinti konservuotais produktais, ir ne vien dėl to, kad konservuojant prarandama nemažai gerųjų produktų savybių. Bet dar ir dėl to, kad, pažeidus laikymo trukmę, juose gali sintetintis nitrozaminai, t.y. kancerogeninių savybių turinčios medžiagos. Nerekomenduojama ilgai laikyti netgi medaus, nes jame susidaro hidroksimetilfurfurolas – nuodingas junginys, galintis sukelti rimtą apsinuodijimą.
Kas dar labai svarbu gydant sergančiuosius vėžiu – skysčiai. Šviežiai išspaustas sultis rekomenduojama gerti atskiestas distiliuotu vandeniu. Prieš vartojant šaltinių vandenį, jį būtina ištirti.

Detoksikacijos svarba
Onkologinių ligų gydymas reikalauja gilaus organizmo išvalymo. Tačiau reikia pažymėti, kad visus veiksmus sergantysis būtinai turi derinti su gydančiu gydytoju. Vienas geriausių organizmo valymo būdų – klizmos su ramunėlėmis. Svarbu pašalinti toksinius produktus iš organizmo ir neleisti tiesiajai žarnai jų absorbuoti.
Praktika rodo, kad individuali dieta, organizmo detoksikacija, išmaningas ir ilgą laiką trunkantis kiekvienam pacientui parinktų žolinių preparatų vartojimas – nėra lengvas uždavinys sergančiajam. Visa tai dažnai pareikalauja iš ligonio kardinalaus gyvenimo būdo, įpročių keitimo. Kita vertus, to niekas už patį ligonį nepadarys. Nepamirškime, kad mūsų sveikata 20 proc. priklauso nuo genų, 20 proc. nuo ekologijos, 10 proc. jos lemia medicinos paslaugų kokybė, tačiau net 50 proc. – gyvenimo būdas. Taigi gydykimės išmaningai, gydykimės taisyklingai!

Labiausiai bijoma vėžio
• Susirgti vėžiu žmonės bijo labiausiai. Iš tiesų dažnai vėžys yra mirtį nešanti diagnozė.
• Paskaičiuota, kad 100 proc. pasaulio medicinos personalo aptarnauja tik 5 proc. visų Žemės gyventojų. Vadinasi, net 95 proc. žmonių palikti be medikų dėmesio. Nepriklausomų ekspertų duomenimis, net 70 proc. žmonių reikalinga reabilitacija. Iš dešimties dirbančiųjų aštuoni turi sveikatos sutrikimų. Deja, bet ir onkologiniai ligoniai neretai lieka vieni toje akistatoje su liga.