Kometa ISON pirmąkart buvo pastebėta 2012 metų rugsėjį. Šių metų lapkritį ji turėtų pralėkti netoli Saulės. O tuo metu ji ryškumu turėtų nustelbti Mėnulio pilnatį ir plika akimi bus matoma net dieną. Nors gal ir ne.
Mokslininkai vis dar neturi vieningos nuomonės apie tai, kaip kometa atrodys lapkritį, bet visi jie tikisi daugiau sužinoti, dėl ko kai kurios kometos užsižiebia tarsi dangaus lempa, o kitos nematomai nugaruoja veikiant Saulės spinduliuotei.
Likimas nežinomas
„Neturime nieko, su kuo galėtume tiesiogiai palyginti ISON“, - sakė Lowell observatorijos (JAV) astronomas Matthew Knightas. Pasak jo, remiantis vien istoriniais duomenimis žinoma, kad labai didelės kometos sugeba išlikti po praskridimo netoli Saulės, o mažesnės dėl negailestingos Saulės spinduliuotės išgaruoja arba skyla į daleles. ISON yra vidutinio dydžio kometa, kurios likimas yra labai neaiškus.
Manoma, kad šis kosmoso klajūnas yra svečias iš Oorto debesies – didelės sferinės mažų planetinių fragmentų sankaupos, kaip manoma, supančios Saulės sistemą – jis nuo mūsų šviesulio gali būti net šviesmečio atstumu. Pirmąkart praėjusių metų rugsėjį pastebėta kometa priklauso klasei kūnų, kurios praskrieja prie pat Saulės, rašo space.com.
Vykdant koordinuotą stebėjimo programą - „NASA Comet ISON Observing Campaign“ - dešimtys observatorijų Žemėje, kosmose ir dideliame aukštyje skrajojančiuose balionuose stebės kometos artinimąsi prie Saulės.
Stebėjimų pradžia – ties Marsu
Viena iš pirmųjų rimtų stebėjimo serijų bus atlikta iš Marso orbitos – NASA priklausantis zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) rugpjūčio 20 dieną turėtų nufotografuoti kometą, kuri tuo metu bus mažiausiu atstumu nuo Raudonosios planetos.
„Rugpjūčio 20 dienos stebėjimai mums gali pateikti ankstyvos informacijos apie tai, kiek padidėjo kometos ryškumas bent iki to laiko“, - sakė NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos Marso programos vyr. mokslininkas Richardas Zurekas.
Kometą nufotografuoti bandys ne tik MRO, bet ir „Curiosity“, ir „Opportunity“ zondai.
Po to, kai kometa praskries Marsą, ji greitai pasieks Merkurijų – Saulei artimiausią planetą. Prie jos esantis NASA zondas „Messenger“ taip pat atkreips dėmesį į kometą.
Galų gale, priartėjus prie Saulės kometą pradės stebėti trys mūsų žvaigždę stebinčios observatorijos, priklausančios tai pačiai NASA agentūrai: SOHO („Solar & Heliospheric Observatory“), STEREO („Solar TErrestrial RElations Observatory“) ir SDO („Solar Dynamics Observatory“). Labiausiai prie pagrindinio mūsų šviesulio kometa priartės lapkričio 28 dieną.
Kosminiai teleskopai, specialiai sukonstruoti tam tikrų ilgių elektromagnetinių bangų fiksavimui, taip pat atliks unikalius stebėjimus: palydovas „Swift“ fotografuos kometą gama spindulių spektre, „Spitzer“ kosminis teleskopas – infraraudonųjų spindulių spektre, o „Chandra“ observatorija – rentgeno spindulių spektre.
Be jokios abejonės, į kometą bus nukreiptos ir dešimtys antžeminių teleskopų: Lowell observatorijoje, Arecibo radijo spektro observatorija, Havajų submilimetrinių bangų teleskopo masyvas ir daugelis kitų.
Koordinuotos pastangos mokslininkams padės dinamiškai stebėti kometą ISON, mat jos permainos artėjant prie Saulės gali būti labai greitos.
„Stebėti ISON iš bet kurios vietos pakankamai ilgai, kad pavyktų ją charakterizuoti, nepavyks. Norėtume suderinti visų pasaulio teleskopų stebėjimo duomenis – iš visų įmanomų platumų. Iš tokio duomenų rinkinio galėtume nustatyti, kas iš tiesų vyksta“, - sakė M. Knightas.
Specializuotos misijos
Nors daugelis observatorijų dėmesį į ISON atkreips atimdama stebėjimo laiką nuo savo pagrindinių darbų, kai kurios misijos buvo organizuotos būtent šios kometos stebėjimui.
Vienas mažutės raketos projektas yra pavadintas FORTIS („Far-ultraviolet Off Rowland-Circle for Imaging and Spectroscopy“): raketai pakilus iki kosmoso prieangio, teleskopu 5-6 minutes bus matuojama ISON kometos skleidžiama ultravioletinė šviesa.
Kita šiai kometai dedikuota misija yra pavadinta BRRISON („Balloon Rapid Response for ISON“). Jos metu balionu į 37 km aukštį bus iškeltas teleskopas, galėsiantis stebėti nuo kometos sklindančius infraraudonuosius ir regimo spektro bei dalies ultravioletinio spektro spindulius.
„Šiai publikai nereikia aiškinti, kodėl ISON stebėjimas yra tokia neįprasta galimybė. Tai yra prie pat Saulės praskriesianti neįprastai ryški klajūnė iš Oorto debesies, tikriausiai pirmąkart apsilankysianti Saulės sistemos viduryje ir vis dar sauganti suledėjusias medžiagas, kurios susidarė mūsų sistemos egzistavimo pradžioje“, - sakė BRRISON vyriausiasis tyrėjas Andrew Chengas iš Taikomosios fizikos laboratorijos (JAV).