Vieną toną sveriantis „Curiosity“ zondas nuotraukoje yra mažas melsvas taškelis nuotraukos apatinėje dalyje, kiek dešiniau nuo centro. Vaizdą MRO užfiksavo birželio 27 dieną, oficialiai jis publikuotas liepos 24 dieną, rašo space.com.
Nuotraukoje puikiai matomos ir zondo paliktos vėžės nuo pat nusileidimo taško, pavadinto „Bradbury Landing“, kur 2012 metų rugpjūčio 5 dieną reaktyvinis dangaus kranas švelniai nuleido zondą ant Marso paviršiaus. Du melsvi taškai nuotraukos kairėje dalyje – vietos, kur kosminio krano varikliai nupūtė Marsui spalvą suteikiantį raudoną smėlį, skelbia NASA pareigūnai.
Fotografavimo metu „Curiosity“ tyrinėjo uolingą regioną, pavadintą „Shaler“ - tai yra paskutinis nusileidimo vietai artimas mokslinis taikinys. Liepos 4 dieną zondas pradėjo judėti link Sharpo kalno, kuris yra maždaug 8 kilometrų atstumu nuo nusileidimo taško tiesia linija.
Sharpo kalnas – seniai suplanuotas pagrindinis „Curiosity“ mokslinis tikslas. Daugiasluoksnis kalnas, siekiantis 5,5 km. aukštį virš planetos paviršiaus, saugo Marso aplinkos sąlygų keitimosi istoriją. Mokslininkai tikisi, kad zondas, ropodamas kalno šlaitu, šią istoriją skaitys chronologiškai, tarsi knygą.
Gali būti, kad automobilio dydžio „Curisity“ iki kalno papėdės važiuos ištisus metus, įspėja NASA. Mat mokslininkai planuoja stabtelėti pakeliui visuomet, kai tik bus aptinkama kas nors įdomaus.
Pagrindinė „Curiosity“ užduotis – nustatyti, ar Marse kada nors egzistavo bent mikrobinei gyvybei palankios sąlygos. Šis tikslas jau pasiektas – Marso regionas, pavadintas „Yellowknife Bay“, iš tiesų buvo palankus gyvybei. Tiesa, į klausimą, ar gyvybė toje vietoje iš tiesų egzistavo, turės atsakyti ateities zondai.
Iki liepos 23 dienos „Curiosity“ Marso paviršiumi buvo nuvažiavęs 1,23 kilometro.
