Šiaurinės žvaigždės paslaptys: ji nepaaiškinamai ryškėja

Kiekvieną naktį toje pačioje dangaus skliauto vietoje jau kelis tūkstančius metų praleidžianti Šiaurinė žvaigždė nepaliauja gluminusi astronomų. Pastaruosius du dešimtmečius ji vis blėso, o štai ką tik jos ryškio augimas 100 kartų viršijo žvaigždę stebinčių astronomų prognozes. Ir niekas negali paaiškinti kodėl.

Scotto Engle’o vadovaujama Vilanovos universiteto (Pensilvanija, JAV) astronomų grupė patikrino istorinius dar graiko Ptolemėjo 137 m., perso Al-Sufi 964 m. ir kitų senovės astronomų atliktus Šiaurinės žvaigždės stebėjimų duomenis. JAV astronomus domino šios žvaigždės ryškio koeficiento svyravimai kelerių metų laikotarpiu. Tyrėjai apibendrino labai platų duomenų masyvą, apimanti ir istorinius stebėjimus, ir kosminio teleskopo „Hubble“ stebėjimus.

Astronomai padarė išvadą, kad dabar Šiaurinė žvaigždė yra 2,5 karto ryškesnė nei buvo Ptolemėjo laikais. Pasak jų, tai – labai žymus ir svarbus ryškio pokytis.

„Jei tie pokyčiai tikrai įvyko, tada jie yra 100 kartų didesni, nei prognozuotų dabartinės žvaigždžių evoliucijos teorijos“, – atkreipia dėmesį Vilanovos universiteto astronomas Edwardas Guinanas.

Atlikto tyrimo rezultatai byloja, kad Šiaurinės žvaigždės ryškio kitimo, nors ir silpno, ciklas (jo trukmė – 4 paros) irgi byloja apie žvaigždės ryškėjimą. Kodėl žvaigždė ryškėja ir kiek laiko tai tęsis, astronomai nežino.

S.Engle’as su kolegomis žvaigždės stebėjimus pradėjo 2000 m. pradžioje, kai pastebėjo, kad blėstanti žvaigždė staiga pradėjo ryškėti.

„Tai buvo labai netikėta, – „Space.com“ aiškino S. Engle’as. – Ryškis pradėjo didėti staiga.“

„Šiaurinė žvaigždė neabejotinai yra geriausiai šiauriniame pusrutulyje žinoma žvaigždė, nes ji šviečia beveik tiksliai virš Šiaurės ašigalio, – savo straipsnyje primena tyrėjai. – Didžiąją žmonijos istorijos dalį ši žvaigždė išsiskyrė nepastoviu „charakteriu“. Dabar žinome, kad Šiaurinė žvaigždė yra cefeidė, kurioje vyksta itin žemos amplitudės pulsavimai. Prieš 30 m. žurnale „Astrophysical Journal“ Arellanas Ferras rašė, kad Šiaurinė žvaigždė po truputį blėsta. Jo rezultatai buvo patvirtinti ir pradėta manyti, kad Šiaurinė žvaigždė nėra cefeidė.“

„Šiaurinę žvaigždę fotometriniu būdu stebėti pradėjome 1999 m. ir nustebome atradę, kad ryškio pulsacijų amplitudė pasiekė minimumą ir vėl pradėjo didėti, – tęsia tyrimo autoriai. – O istoriniai duomenys bylojo, kad žvaigždė visada tik blėso. Toks cefeidės tipo žvaigždės elgesys yra visiškai netikėtas, todėl jį tyrinėsime ir toliau.“

Tyrimo autoriai rezultatus pristatė Amerikos astronomų draugijos susitikime Vašingtone (JAV).