Vos praėjusią savaitę internetas ūžė dėl marsaeigio „Curiosity“
į Žemę atsiųstos fotografijos, kurioje užfiksuotas į driežą panašus
pavidalas. Nespėjo praeiti nė keletas dienų, ir internete pasirodė nauja
bomba – „Marso žiurkė“, rašo „Space.com“.
Fotografiją, kurioje matyti į graužiką panašus pavidalas,
besislepiantis tarp dviejų akmenų, marsaeigis „Cursiosity“ nufotografavo
praėjusių metų rugsėjį.
„Tai – puikiausias graužikas Marse, -
„Space.com“ cituoja Scottą Waringą iš „UFO Sightings Daily“, kuris savo
pastabas apie šį kadrą internete išdėstė dar 2012 m. gruodį. –
Įsižiūrėkite – juk matyti akys, akiduobės, nosis, snukutis, ausys,
priekinės letenėlės ir net pilvas. Labai panašus į voverę,
užsimaskavusią tarp akmenų“.
Neseniai S. Warringas žinutę apie „Marso žiurkę“ papildė naujais komentarais – „visai gali būti, kad NASA
slapta nuskraidino šią žiurkę/voverę į Marsą, vykdydama eksperimentinę
programą, kuria mėginama išsiaiškinti, ar Marso aplinka tinkama gyvybei.
Kodėl jie tai slepia nuo mūsų? – klausia S. Warringas ir čia pat pats
atsako. – Nes buvo tikėtasi, kad voverė tučtuojau nugaiš ir dėl to gali
iškilti rimtų teisinių nemalonumų iš gyvūnų teisių priežiūros draugijos PETA (People for the Ethical Treatment of Animals)“.
„Marso žiurkė“ jau spėjo pasipuikuoti ne viename stambiame naujienų portalų – taip pat ir „Discovery News“, „Fox News“,
„Space.com“ , kt. Maža to, pseudonimu „@RealMarsRat“ pasivadinęs
marsietiškas graužikas žinutę cyptelėti spėjo net ir socialiniame tinkle
„Twitter“.
Nors praėjusio penktadienio (gegužės 31 d.) popietę jos žinutes sekti
pasirinko tik 49 socialinio tinklo vartotojai, visgi, atsižvelgiant į
tai, kad žinutę paskelbė graužikas, toks rezultatas visai neprastas.
Nors
kai kurie, regis, tiki kad po Raudonąją planetą išties šmirinėja voverė
(ar bent jau šmirinėjo praėjusį rugsėjį), „Marso graužikas“ iš tiesų
tėra puikus pavyzdys psichologinio fenomeno, kuris vadinamas
pareidolija.
Pareidolija – žmogaus psichikos polinkis įvairiose
paviršiaus struktūrose (kraštovaizdžio detalėse, debesyse ir pan.)
įžvelgti gyvūnų, žmonių ar kitų žinomų pavidalų formas. Marso
pareidolijų būta ne vienos ir ne dešimt, o labai gyvas diskusijas šia
tema įžiebė 1976 m. NASA zondo „Viking 1“ parsiųsta Marso paviršiaus
fotografija su žmogaus veidu Marse. O dar prieš keletą dienų interneto
platybėse nuaidėjo ir istorija apie „Marso driežą“.
Kad ten galėtų
būti driežų, žiurkių, voverių, gėlių ir kitų sudėtingos struktūros
organizmų yra beveik neįmanoma, kadangi Marse jiems būtų per šalta, per
sausa ir per trošku. Tiesa, tai nereiškia, kad tokia aplinka netinkama
mikroorganizmams – tokių būtybių egzistavimo Marse galimybės
mokslininkai neatmeta. Tiesa, kol kas jokių sensacingų naujienų nė
vienas iš Marso zondų dar nepateikė.
