Slaptosios NATO armijos

Interviu su istoriku Danieliu Ganseriu.

Šveicarų istorikas Danielius Ganseris laikomas žymiausiu NATO slaptų armijų specialistu. Ši tema nėra paprasta ir bet kas, kuris jos imasi, lengvai gali būti priskirtas sąmokslo teorijų šalininkams ar tiesiog bepročiams. Ganserio knyga "Slaptosios NATO armijos", išleista 2005 metais ir išversta į dešimtį kalbų, pateikia tik kruopščiai patikrintus duomenis ir yra gerai žinoma istorikams. Autorius, vadovaujantis Šveicarijos pasaulio ir energijos tyrimo institutui (SIPER, Bazelis) pripažino, kad yra labai suinteresuotas amžiaus teisminiu procesu, kuris nuo vasario mėnesio vyksta Liuksemburge.

Įdomu, kad spauda apie visa tai atkakliai tyli. Laikraštis La Vanguardia rašė apie šio teismo proceso svarbą savo spausdintoje versijoje 2013 balandžio 15 dieną, elektroninėje versijoje balandžio 27, o taip pat spausdintoje versijoje gegužės 5 dieną.

Laikotarpyje tarp 1984 metų ir 1986 kovo mėnesio Liuksemburge įvyko paslaptinga diversinių aktų serija, kurios objektais tapo elektros perdavimo linijų stulpai, aukščiausios ES vadovybės susitikimas, Teisingumo rūmai, aukšto rango pareigūnų privatūs namai. Visa tai atrodė nukreipta į tai, kad ramus Liuksemburgas sugriežtintų savo poziciją saugumo sferoje. Beveik visos diversijos liudijo apie tai, kad jas vykdę asmenys puikiausiai išmanė saugumą užtikrinančią techniką. Daugelis įkalčių ir dokumentų pradingo. Kruvini teroro aktai, priskiriami tai pačiai slaptai organizacijai, kuri neretai siejama su ultradešiniaisiais, įvyko ir kitose Europos šalyse.

Praėjus trisdešimčiai metų, Liuksemburgo įvykius galima traktuoti kaip beprecedentinę kovą tarp teisėtvarkos ir valstybinių interesų, kuri primena plačiai nuskambėjusius teismo procesus ir teroro aktus Italijoje aštuntame ir devintame dešimtmetyje. Tada Senatas apkaltino slaptą tinklą Gladio - apie tai laikraščiui La Vanguardia papasakojo advokatas Gastonas Fogelis, ginantis du policininkus Liuksemburgo procese.

Per teismo posėdžius, kurie tęsis dar kelis mėnesius, pasitaikė sensancingų posūkių ir epizodų, vertų pačių geriausių detektyvinių romanų. Balandžio mėnesį liudininkas iš Vokietijos Andreas Krameris pareiškė, kad jo tėvas, kuris, kaip tvirtinama, buvo vokiečių žvalgybos BND agentas, dalyvavo diversijose Liuksemburge, o taip pat teroro akte alaus šventėje Miunchene 1980 metais, pačiame baisiausiame per pokarinę vokiečių istoriją ir iki šiol neišaiškintą. Krameris nepateikė jokių įrodymų, teisme jo sesuo apibūdino jį kaip psichiškai neadekvatų. Tačiau kai kurie ekspertai mano, kad Kramerio pasisakymas tiktai stabdo ir komplikuoja tyrimą.

Vokietijos vyriausybė paneigė faktą, kad Krameris dirbo spectarnybose, pripažino tik tai, kad jis buvo armijos karininkas. Krameris gi atkakliai teigia, kad jo pareiškimas yra tiesa, tvirtindamas, kad giminaičiai duoda parodymus prieš jį, kadangi vyksta ginčai dėl paveldėto turto. Po užklausos parlamente, liudininką iškvietė į prokuratūrą Karlsrūėje, kur jis buvo tardomas penkias valandas.

Krameris - psichiškai neadekvatus? Ar vis dėlto kalba tiesą? O gal vokiečių BND gudrybės esmė yra ta, kad būtų supainiota byla? Tiktai TV kanalas Sat3 parodė gegužės mėnesį trumputį reportažą šia tema.

Kaip ten bebūtų, teisminio tyrimo Liuksemburge metu buvo išklausyti šimtai liudininkų, tame tarpe ir kunigaikščio šeima, buvę ir esami policijos bei spectarnybų vadovai, buvusieji premjerai, taip kad vieno iš liudininkų parodymų teisingumas ar melagingumas vargu ar turi lemiamą įtaką procesui.

Teismo posėdžių metu paaiškėjo, kad žinomi politikai ir buvę Liuksemburgo saugumo tarnybos (SREL) agentai davė melagingus parodymus, sunaikino arba nutylėjo apie dokumentus ar įkalčius, susijusius su šia byla. Buvęs premjeras Žakas Santeras, žinojęs apie tai, kad egzistuoja NATO tinklas "palikti užnugaryje" (stay-behind), 1990 metais pareiškė parlamentui, kad nieko apie tai nežino. Vykstant teismo posėdžiams, spectarnybų darbuotojai nurodo įstatymą dėl tarnybinių paslapčių ir informacijos šaltinių apsaugos, kad išsisuktų nuo parodymų davimo. Teisėja Silvija Konter, dirbanti Liuksemburgo baudžiamajame teisme, pasiuntė į Konstitucinį teismą užklausimą dėl įstatymo apie tarnybines paslaptis ir atsisakymo duoti parodymus taikymo šioje byloje. Teigiamas konstitucinio teismo sprendimas galėjo nukreipti tyrimą nauja kryptimi, priversti spectarnybų agentus duoti parodymus apie užslaptintus epizodus.

TV žurnalistas iš Liuksemburgo Markas Toma, 26 metus tyręs šitą teroro aktų grandinę, susilaukė grasinimų, kuriuos sieja su savo profesine veikla ir mano, kad baugina jį SREL. Jo namas buvo aštuonis kartus apšaudytas nakties metu, o automobilis buvo tyčiomis išvedamas iš rikiuotės, kad būtų sukelta avarija, pareiškė Toma savo interviu. 2007 metų vasarą, kai žurnalistas važinėjosi dviračiu miškinga vietove, jį atvirai persekiojo juodas automobilis.

Dar vienas neseniai išslaptintas SREL dokumentas byloja apie tai, kad mažiausiai su Liuksemburgo spectarnybų darbuotojai 1979 metais baigė Anglijoje ardomosios veiklos kursus, apmokėtus tinklo "Stay Behind", viename iš britų žvalgybos MI6 mokymo ir treniruočių centre.

-Pone Ganseri, kodėl teismo procesas Liuksemburge toks reikšmingas?

-Todėl kad pirmą kartą teismine tvarka spendžiamas klausimas dėl slaptųjų NATO armijų (Gladio ir Stay Behind) prisidėjimo prie ištisos teroro aktų serijos. Kol kas nėra jokio aiškumo, tačiau, jei pasitvirtins versija apie tai, kad sprogmenis padėjo jos, tai visa ši istorija vėl iškils į viešumą.

-Kas yra žinoma apie šią istoriją šiuo momentu?

-1990 metais mes sužinojome, kad NATO turi savo slaptas armijas visose Vakarų Europos šalyse. Mes taip pat žinome, kad CŽV ir MI6 tas armijas apmokė ir aprūpino viskuo, kas būtina. Žinoma ir tai, kad štai jau 20 metų įvairių šalių spectarnybos - BND Vokietijoje, Untergruppe Nachrichtendienst und Abwehr Šveicarijoje, SREL (Service de Reseignements) Liuksemburge, el Servizio di Informazione Sicurezza Militare (SISMI) Italijoje - kontroliavo tas slaptas armijas. Mes dabar laužome galvas, ar atsakingos šios armijos už minėtus teroro aktus. Ginčai šiuo klausimu įgauna ypatingą aštrumą, nes NATO - stambiausia pasaulyje karinė sąjunga, o CŽV - viena galingiausių pasaulio žvalgybų ir abi šios organizacijos neigia šį kaltinimą. Jos pripažįsta, kad išlaiko tas slaptas armijas, ir tuo pačiu tvirtina, kad jos neatliko jokių teroro aktų. Būtent čia slypi pagrindinis principinis momentas.

-Kokie liudijimai gali patvirtinti hipotezę apie teroristinę veiklą?

-Egzistuoja ataskaita apie tyrimą, kurį 2000 metų birželį atliko Italijos Senatas, joje tvirtinama, kad visi žvėriškumai ir sprogimai, įvykę šalyje tarp 1969 ir 1987 metų (kurių rezultate žuvo 491 žmogus ir 1181 buvo sužalotas) buvo organizuoti ir atlikti žmonių, dirbusių valstybinėse žinybose ir susijusių su JAV spectarnybomis. Mes taip pat turime italų dešiniųjų ekstremistų, tiek pasitraukusių iš veiklos, tiek ir veikiančių, parodymus: jie prisipažįsta atlikę tuos teroro aktus, dėl ko ir sėdi kalėjimuose. Šitie žmonės tvirtina, kad veikė sąveikaudami su slaptomis NATO armijomis. Kaip matote, vieni pareiškimai prieštarauja kitiems. Teismo procesas Liuksemburge kelia didžiulį susidomėjimą, kadangi stiprina įtarimus, jog slaptosios NATO armijos išties yra prisidėjusios prie teroro aktų.

-Kokį vaidmenį šiame kontekste vaidina liudininko Andreaso Kramerio parodymai, kuriuos jis davė per teismo procesą?

-Jie yra pakankamai įdomūs, tačiau juos reikia patikrinti. Tai viso labo vienas iš daugybės liudininkų. Kai paliečiamas toks klausimas kaip slaptosios armijos, labai svarbu būti tikram šaltinio patikimumu. Kol kas teismo proceso metu mes susidūrėme su dviem epizodais, kurie mus nustebino. Pirmas - paaiškėjo, kad premjeras Žakas Santeras 1990 metais pasakė netiesą šalies parlamente - kad nieko nežinojo apie slaptos armijos egzistavimą Liuksemburge. Per teismo posėdžius buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad jis apie tai žinojo ir devintame dešimtmetyje dalyvavo posėdžiuose, kurių metu buvo svarstomas šis klausimas. Tokiu būdu, jis sumelavo parlamentui, sakydamas, kad nieko nežino.

-Antru netikėtumu tapo Kramerio pareiškimas...

-Visiškai teisingai. Krameris tvirtina, kad jo tėvas Johanas Krameris, vokiečių armijos karininkas, buvo spectarnybos BND darbuotojas. Tai būtina patikrinti. Tėvas jau miręs, bet jo sūnus tvirtina, jog jis dalyvavo teroro aktuose ir kad būdamas slaptos vokiečių armijos nariu jis 1984-85 metais dalyvavo drauge su liuksemburgiečiais akcijoje, kurios metu buvo išsprogdintos elektros linijos Liuksemburge. Tai viena iš hipotezių, kurią mes nutarėme kruopščiai patikrinti. Tačiau Krameris taip pat tvirtina, kad jo tėvas įvykdė teroro aktą alaus šventėje Miunchene 1980 metais, kad Gundolfas Kochleris, neonacistas ir tiesioginis vykdytojas, žuvęs sprogimo metu, buvo eilinis agentas, o tikrieji organizatoriai sėdėjo BND būstinėje. Tokiu būdu BND kaltinama teroro aktų organizavimu tiek šalies viduje, Miunchene, tiek užsienyje, Liuksemburge. Jeigu tai patvirtins kiti šaltiniai, tai reikš stambiausią BND krizę per visą spectarnybos istoriją.

-Šitie pareiškimai iš esmės yra ne kas kita, kaip informacinės bombos. Kaip galima paaiškinti tai, kad Vokietijoje apie Kramerį tvyri visiška tyla?

-Iš tiesų beveik niekas nieko nepraneša apie teismo procesą Liuksemburge. Tik nedidukas laikraštis Junge Welt ir vienas interneto portalas. Jeigu tai, ką kalba Krameris, pasirodys teisinga, tai Vokietijoje nugriaudės didžiulis politinis ir karinis skandalas.

-Tačiau tam, kad būtų nustatyta tiesa, spauda turi informuoti, o teisėjai - kviesti liudininkus į apklausas?

-O to nedaroma. Vokietijoje bylą norima padėti ant lentynos, nebeminėti jos. Man tai primena 1990 metus, kai Italijoje išplaukė į paviršių daug faktų. Italijos ir kitų šalių spauda buvo labai įsiaudrinusi, o Vokietijoje apie šį klausimą apskritai niekas nepanoro kalbėti. Vokietija linkusi išlaikyti gerus santykius su JAV. Juk akivaizdu, kad jeigu bus įrodytas ryšys tarp slaptų armijų ir teroro aktų, tai įsiplieks milžiniškas tarptautinis skandalas, nes būtent Pentagonas valdo "Paliktų užnugaryje" tinklą.

-Kaip manote, ar gali teisminis nagrinėjimas Liuksemburge paskatinti bylos dėl teroro akto Miunchene peržiūrėjimą?

-Bent jau reikėtų sudaryti parlamento tyrimo komisiją, kad būtų patikrinti Kramerio parodymai, bet aš nematau, kad to kas nors siektų. Buvo parlamento užklausa, Žaliųjų partijos deputatas Štrebelė susidomėjo Liuksemburgo teismo eiga, tačiau nemanau, kad bus atnaujinti Miuncheno bylos svarstymai.

-Kas yra žinoma apie tinklo Stay Behind finansavimą?

-Mes žinome, kad Italijoje Gladio gaudavo pinigus iš CŽV, o jos narius rengė MI6 darbuotojai. Mes turime įrodymų, kad, pavyzdžiui, Šveicarijoje skaptoji armija P26 gaudavo lėšų iš gynybai skirto biudžeto, nors parlamente jos buvo pateikiamos kaip investicijos į infrastruktūros vystymą. Šveicarijoje visos valstybės išlaidos turi atsispindėti biudžete, kurį patvirtina parlamentas. Taip kad, jeigu biudžete parašėte "slaptos armijos išlaikymui", tai sukeltų klausimų.

-Iškyla dėsningas klausimas: ar tebeegzistuoja šiandien slaptosios NATO armijos?

-Slaptieji karai, t.y. specialiai parengtų padalinių veiksmai, kurių tikslas - sukelti sumaištį tarp gyventojų ir suklaidinti priešininką - visada buvo vedami. Taip buvo, yra ir bus. Slaptosios NATO armijos buvo sukurtos kovai su komunizmu, o tai šiandien nebeaktualu. Bet jeigu padarysime prielaidą, kad slaptosios armijos suorganizavo teroro aktus, kad diskredituotų komunistus, tai reikėtų iškelti klausomą, kas organizuoja islamistų teroro aktus, kurių tikslas yra jų diskreditavimas, o vėliau - karų islamo šalyse dėl naftos ir dujų išprovokavimas. Tyrimai šia linkme toliau vyksta, tačiau atsakymų į klausimus kol kas nėra.

Šaltinis ОКО ПЛАНЕТЫ, vertėjas versijos.com