Piramidės Europoje – naujas pasaulio stebuklas?

Semiras Osmanagičius, Bosnijos archeologas mėgėjas (pagal išsilavinimą jis yra ekonomistas, baigė Sarajevo universitetą, tačiau dirba statybų srityje), teigia, kad Bosnijoje aptiko piramides, kurias prieš 12,5 tūkstančio metų pastatė nežinoma civilizacija.

2005-ųjų metų balandžio mėnesį jis lankėsi viduramžių laikų Visoko miestelyje, kuris yra maždaug 30 km į šiaurės vakarus nuo Sarajevo. Osmanagičiaus dėmesį patraukė aukšta keturių plokštumų kalva netoli miesto. Šios kalvos aukštis yra 650 metrų, o briaunos orientuotos tiksliai pagal pasaulio šalis. Susidomėjęs šiuo radiniu, Osmanagičius ėmė tirti Visoko apylinkes ir aptiko dar 4 panašias piramidės formos kalvas. Semiras mano, kad visos šios kalvos – dirbtiniai statiniai. Anksčiau archeologui mėgėjui teko lankytis majų civilizacijos griuvėsiuose, jis 15 metų paskyrė majų piramidžių Centrinėje Amerikoje tyrimams, JAV išleido knygą „Majų pasaulis” anglų kalba.

Norėdamas pavirtinti savo teiginius apie senovės piramides Pietryčių Europos centre, archeologas pradėjo kasinėjimus pačioje didžiausioje kalvoje. Osmanagičius šią kalvą pavadino pagal Meksikoje išlikusią majų piramidę – „Saulės piramide”. Kitoms piramidžių formos kalvoms taip pat buvo suteikti vardai – „Mėnulio piramidė”, „Drakono piramidė”, „Žemės piramidė” ir „Meilės piramidė”. Atlikti kasinėjimus šioje vietovėje, kurioje po Jugoslavijos subyrėjimo, NATO įsikišimo ir pilietinio karo liko daugybė minų, yra gana pavojinga, todėl darbas vyksta labai lėtai. Kasinėjimus finansuoja vietinė valdžia, Serbijos respublika bei Bosnijos ir Hercegovinos federacija. Lėšų nepakanka, tačiau atradėjas tvirtina, kad jam pavyks visam pasauliui pateikti nepaneigiamus savo teiginių įrodymus.

18-os metrų gylyje (tai atitinka 10-20 tūkstančių metų senumo klodus) kasinėjimus atliekantys darbininkai aptiko kažką panašaus į plokštes iš smiltainio ir konglomerato, primenančio betoną. Įdomiausia tai, kad apylinkėse smiltainio nėra, tad jis greičiausiai buvo iškirstas kažkur kitoje vietoje ir atgabentas. Kasinėjant buvo aptikti labirintų liekanos ir daiktai, liudijantys, kad tolimoje praeityje šioje vietoje buvo išsivysčiusi civilizacija.

Osmanagičius parašė knygą (kol kas tik serbų kalbą) „Bosnijos Saulės piramidė”. Autorius teigia, kad jo hipotezę patvirtina iš Žemės palydovų darytos nuotraukos ir radarais gauti vaizdai. Zondavimas radiolokatoriumi parodė, kad piramidžių viduje yra vertikalūs ir horizontalūs tuneliai.

Jeigū atradėjas teisus, tai Europos istoriją teks perrašyti, nes prieš 12,5, o tuo labiau 20 tūkstančių metų, kaip teigia oficiali istorija, vieninteliais Balkanų gyventojais buvo ankstyvojo akmens amžiaus žmonės. Jie nemokėjo statyti ne tik piramidžių, netgi paprasčiausių būstų, gyveno urvuose. Šie gyventojai paliko tik primityvius akmeninius ginklus ir apgraužtus jų medžiojamų žvėrių kaulus.

Visoko miestelyje gyvena apie 20 tūkstančių žmonių. Kai kuriomis dienomis čia atvyksta net 12 tūkstančių turistų, kurie nori savo akimis pamatyti naują pasaulio stebuklą. Gyventojai nė trupučio nepyksta dėl tokio turistų antplūdžio, kuris suteikė miesteliui gyvumo. Miestelyje pramonės įmonių praktiškai nėra, veikia tik odos gamybos fabrikas. Pagrindinis miestiečių užsiėmimas -kelionės į Turkiją, kur nusiperka pigių prekių ir vėliau jas brangiau parduoda. Beveik trečdalis miestelio gyventojų neturi darbo.

Reportažus iš kasinėjimų vietos parodė žymiausi pasaulio televizijos kanalai. Tai labai patiko vietiniams gyventojams. Vietinio kraštotyros muziejaus vadovas sako: „Ne visi tiki mūsų piramidėmis, juk ne visi ir Dievu tiki”. Tačiau dvi dešimtys Bosnijos istorikų ir archeologų parašė atvirą laišką vyriausybei, reikalaudami, kad būtų anuliuotas leidimas kasinėjimams, išduotas archeologui mėgėjui. Jų nuomone, neprofesionaliai atliekami kasinėjimai gali sugriauti istorinį palikimą. Visoko rajone yra viduramžių laidojimo vietos, taip pat neolito, Senovės Romos ir viduramžiais pastatyti statiniai. Netoli nuo piramidės prieš keletą metų bosnių archeologai kartu su kolegomis iš Vokietijos aptiko didžiausios Europos pietryčiuose neolito epochos gyvenvietės likučius. Laiško autoriai tvirtina (nors dokumentais tai neįrodyta), kad Osmanagičiaus pastangomis buvo sunaikinti viduramžių kapai.

Vietiniame laikraštyje buvo rašoma, kad prie Visoko esančias kalvas aplankė Egipto geologas Ali Abdala Barakatas, kuris savo šalyje tiria piramides geologiniu ir mineraloginiu aspektu. Jis pareiškė, kad netoli viena nuo kitos esančios kalvos negali būti natūralūs gamtos objektai – tai yra didžiulės piramidės, kurias užmaskavo per amžius susidariusios nuosėdos ir augalija. Geologui tarp didžiulių akmenų – piramidės blokų – pavyko aptikti kalkinio skiedinio likučių.