Lietuvoje Kre­tin­gos ra­jo­ne aptikta kūlgrinda

Skly­po sa­vi­nin­kė – iš Ka­na­dos į Lie­tu­vą prieš ke­le­tą me­tų at­vy­ku­si Rū­ta (Pa­ce­vi­čius) Pa­ce. Ji apie 80 ha že­mės su ga­li­mu ar­cheo­lo­gi­niu lo­biu pa­vel­dė­jo iš se­ne­lio ir su­sig­rą­ži­no na­tū­ra.

Da­bar, pa­sit­vir­ti­nus ar­cheo­lo­gi­nei ir is­to­ri­nei sen­sa­ci­jai, ten­ka im­tis ne­ati­dė­lio­ti­nų žy­gių, kad la­bai ge­rai iš­si­lai­kiu­sią, leng­vai pa­sie­kia­mą, bet pli­ka aki­mi ne­ma­to­mą kūlg­rin­dą bū­tų ga­li­ma iš­tir­ti. Ar­ti­mau­siu me­tu šią kūlg­rin­dą ke­ti­na­ma įtrauk­ti į kul­tū­ros pa­vel­do ver­ty­bių re­gis­trą ir pa­si­rū­pin­ti jos vals­ty­bi­ne ap­sau­ga.

LŽ žurnalistas D.Nikitenka eina kūlgrinda, apie kurią iki šiol nieko nežinojo net istorijos tyrinėtojai. Deniso Nikitenkos nuotraukos

Šven­tas takas

Kūlg­rin­da – slap­tas ak­me­ni­mis grįs­tas se­no­vi­nis ke­lias per pel­kę. Dar esa­ma medg­rin­dų, kai slap­tas ke­lias bū­na grįs­tas rąs­tais. Lie­tu­vo­je ži­no­mos vos ke­lios kūlg­rin­dos ir medg­rin­dos.

Ne­se­niai vals­ty­bi­nį ap­do­va­no­ji­mą iš pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės ran­kų už nuo­pel­nus Lie­tu­vai ir ša­lies var­do gar­si­ni­mą pa­sau­ly­je ga­vęs Lie­tu­vos Ro­mu­vos kri­vis, iš­ki­liau­sias se­no­jo bal­tų ti­kė­ji­mo puo­se­lė­to­jas Jo­nas Trin­kū­nas LŽ pa­brė­žė, kad kūlg­rin­dos mū­sų is­to­ri­jo­je uži­ma ypa­tin­gą vie­tą.

„Tai bū­da­vo ne tik slap­tas at­si­trau­ki­mo per pel­kę ke­lias iš pi­lies, kai ją pul­da­vo kry­žiuo­čiai, bet ir šven­tas ta­kas. Pa­grin­di­nė kūlg­rin­dos funk­ci­ja yra bū­tent sa­kra­li­nė. Tas slap­tas ta­kas ves­da­vo į švent­vie­tes, au­ko­ji­mo, apei­gų, lai­do­ji­mo vie­tas. La­bai daug kūlg­rin­dų Lie­tu­vo­je su­nai­kin­ta me­lio­ra­ci­jos lai­kais, tad iš­li­ku­sių ir da­bar ži­no­mų – vos ke­lios. Ak­me­ni­mis grįs­tos kūlg­rin­dos aps­kri­tai yra re­te­ny­bė“, - aiš­ki­no jis.

Bal­tiš­ką­sias kūlg­rin­das net vi­du­ram­žių me­traš­ti­nin­kai ap­ra­šy­da­vo su pa­gar­ba ir mis­ti­ka. Kry­žiuo­čiai, ka­la­vi­juo­čiai su bai­me žvelg­da­vo į pa­go­niš­ką­jį pa­sau­lį, mat už­puo­lę pi­lį miš­kuo­se ras­da­vo ją vi­siš­kai tuš­čią... Ma­ny­da­vo, kad pa­go­nys, pa­de­da­mi sa­vo die­vų, tie­siog iš­nyk­da­vo, iš­ga­ruo­da­vo ir at­si­dur­da­vo ki­to­je vie­to­je.

Tai, kad XXI am­žiu­je pa­vy­ko ras­ti kūlg­rin­dą, iš­kart su­kė­lė di­de­lį at­gar­sį tarp moks­li­nin­kų, pa­vel­do­sau­gi­nin­kų, is­to­ri­jos ty­ri­nė­to­jų.

Spėjama, kad šioje pelkėje glūdi iki šiol mokslininkų dar netyrinėta, ką tik atrasta kuršių kūlgrinda.

At­ra­di­mas Lietuvai

Kaip spė­ja­ma, ak­me­ni­nė kūlg­rin­da ap­tik­ta Kre­tin­gos ra­jo­ne, Dar­bė­nų apy­lin­kė­se, prie Ka­šu­čių eže­ro, ša­lia esan­čio­je la­bai se­no­je dumb­lė­to­je pel­kė­je. Lai­mė tap­ti jos at­ra­dė­ju nu­si­šyp­so­jo šių ei­lu­čių au­to­riui dar 2000 me­tais. Anuo­met ty­ri­nė­da­mi Kre­tin­gos ra­jo­no pa­ukš­čius nau­do­jo­mės nu­ko­pi­juo­tais se­nais ka­ri­niais ir itin slap­tais so­vie­tų že­mė­la­piais. Vie­na­me jų bu­vo ran­ka nu­brai­žy­ta sta­čia­kam­pių vo­re­lė ir par­ašy­ta: "XIII am­žius." Ana­lo­giš­kai tos pa­čios se­ri­jos že­mė­la­piuo­se bu­vo pa­žy­mė­ta ša­lia Lūks­to eže­ro Sie­tu­vos upė­je esan­ti ir da­bar la­bai ge­rai ži­no­ma bei rek­la­muo­ja­ma medg­rin­da.

Gru­pei gam­ti­nin­kų ta­da pa­vy­ko pe­rei­ti kūlg­rin­da. Ji glū­dė­jo pel­ky­ne pa­slėp­ta van­dens, asiūk­lių ir ne­ndrių. Tą pa­čią kūlg­rin­dą šių ei­lu­čių au­to­rius nu­spren­dė iš nau­jo at­ras­ti ir pa­ti­krin­ti šį mė­ne­sį, kai pa­aiš­kė­jo, kad moks­li­nin­kai apie ją nie­ko ne­ži­no, kad slap­tas ak­me­ni­nis ta­kas nė­ra įtrauk­tas į jo­kį vals­ty­bi­nį pa­vel­do­sau­gos re­gis­trą.

Nors se­no­jo že­mė­la­pio ne­pa­vy­ko ras­ti, Ka­šu­čių slė­pi­nys vis dėl­to at­si­vė­rė iš at­min­ties. Kūlg­rin­da bu­vo vi­siš­kai ne­pa­lies­ta ir ly­giai taip už­mas­kuo­ta van­dens, dumb­lo bei au­ga­lų są­ža­ly­nų. Jos pre­li­mi­na­rus plo­tis – maž­daug 2 me­trai, ma­to­mas ir iš­bren­da­mas il­gis – apie 100 me­trų.

LŽ kal­bin­ti vie­tos žmo­nės ti­ki­no ži­nan­tys per pel­kę ka­žin ko­kį ak­me­ni­nį ke­lią, ku­riuo XX am­žiaus pra­džio­je se­no­liai esą va­žiuo­da­vo ve­ži­mais į Dar­bė­nų tur­gų. Ta­čiau kad tai ga­li bū­ti vi­du­ram­žių kūlg­rin­da, jie sa­kė nė ne­nu­tuo­kian­tys.

Šis Ka­šu­čių ra­di­nys ne­bū­tų toks įdo­mus, jei ne vie­na ap­lin­ky­bė: ša­lia yra lau­kų, ku­riuo­se – se­no­vi­niai kur­šių ka­pai. Ka­dai­se ten sto­vė­jo ir vi­du­ram­žių pi­lis. Ne­to­li – net II tūks­tant­me­tį prieš Kris­tų me­nan­ti se­no­vi­nė bron­zos am­žiaus gy­ven­vie­tė su žem­dir­bys­tės ar­cheo­lo­gi­niais pa­mink­lais. Ša­lia kūlg­rin­dos moks­li­nin­kai yra ap­ti­kę ir au­ko­ji­mo ak­me­nį su du­be­niu jo vi­du­ry­je.

Pats Ka­šu­čių ar­cheo­lo­gi­nis komp­lek­sas bu­vo ži­no­mas jau se­niai, ar­cheo­lo­gų ne kar­tą ty­ri­nė­tas ir ty­ri­nė­ja­mas iki šiol. Taip pat ka­si­nė­tas va­di­na­mų­jų juo­dų­jų ar­cheo­lo­gų. Ta­čiau apie tai, kad pel­kė­je esa­ma "pa­sis­lė­pu­sios" kūlg­rin­dos, ne­bu­vo ži­no­ma.

Paveldosaugininkas L.Kavaliauskas rūpinasi, kad kūlgrinda būtų įtraukta į valstybinį registrą.

Par­duo­da­mi sklypai

Moks­li­nin­kai, pa­ma­tę LŽ žur­na­lis­to pa­teik­tas nuo­trau­kas, ne­slė­pė nuo­sta­bos ir su­si­jau­di­ni­mo. Vi­si su­tar­ti­nai tvir­ti­no, kad pel­kė­je – ti­krų ti­kriau­sia, ko­ne "va­do­vė­li­nė" kūlg­rin­da. Kol kas tai vie­nin­te­lė ras­ta, prie­ina­ma ir ži­no­ma kūlg­rin­da vi­so­je kur­šių že­mė­je Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je, o gal ir vie­nin­te­lė taip ge­rai iš­si­lai­kiu­si mū­sų ša­ly­je.

Ta­čiau pa­aiš­kė­jo, kad is­to­ri­niam ob­jek­tui bent jau šiuo me­tu vei­kiau­siai ne­lem­ta bū­ti ty­ri­nė­ja­mam ar vie­šai lan­ko­mam. Mat kūlg­rin­da – že­mės skly­pe, ku­ris pri­klau­so R.P.Pa­ce. Mo­te­ris yra pri­va­ti­za­vu­si ir pa­tį Ka­šu­čių eže­rą, jai pri­klau­so ne vie­nas skly­pas ap­link vi­są apy­lin­kių gy­ven­to­jų itin mėgs­ta­mą van­dens tel­ki­nį.

Kaip skel­bia sve­tai­nė www.ka­su­ciai.lt, vi­si skly­pai – par­duo­da­mi (ir tas, ku­ria­me yra kūlg­rin­da). Taip pat nu­ro­do­ma, kad juo­se ga­li­ma gy­ve­na­mų­jų na­mų sta­ty­ba. Kaip vie­nas te­ri­to­ri­jos pra­na­šu­mų įvar­di­ja­ma tai, jog yra „di­de­li me­die­nos, ak­mens, kaip sta­ty­bi­nės me­džia­gos, pa­nau­do­ji­mo re­sur­sai; įvai­rios ob­jek­to pa­nau­do­ji­mo ga­li­my­bės“. Pie­vo­se iš­ties la­bai daug rie­du­lių, iš jų nu­ties­ta ir pa­ti kūlg­rin­da.

Tie­sa, 2009 me­tais duo­da­ma in­ter­viu Kre­tin­gos ra­jo­no lai­kraš­čiui R.P.Pa­ce tei­gė: „La­bai my­liu ši­tą vie­tą ir pa­da­ry­siu vis­ką, kad ją at­gai­vin­čiau, o žmo­nės ga­lė­tų čia poil­siau­ti ir gė­rė­tis gam­ta.“

Bet LŽ pra­dė­jus do­mė­tis par­duo­da­mais že­mės skly­pais, būgš­tau­ti, kad ga­li nu­ken­tė­ti pa­ti kūlg­rin­da, tei­rau­tis, ar R.P.Pa­ce ži­no apie ją ir ką ma­no apie ob­jek­to iš­sau­go­ji­mą, su­lauk­ta ne­ma­lo­naus laiš­ko. „In­for­muo­ju, jog aš, kaip pri­va­tus as­muo, ka­te­go­riš­kai ne­su­tin­ku, kad jūs spaus­din­tu­mė­te ar ki­to­kiu bū­du bet ko­kio­se vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nė­se skelb­tu­mė­te in­for­ma­ci­ją, su­si­ju­sią su ma­ni­mi ir ma­no šei­ma bei man pri­klau­san­čiu tur­tu, įskai­tant Kre­tin­gos ra­jo­ne esan­čiais že­mės skly­pais. Esu pa­si­ruo­šu­si raš­tu at­sa­ky­ti į jus do­mi­nan­čius klau­si­mus, jei jie ne­pa­žeis ma­no pri­va­tu­mo. Prieš­in­gu at­ve­ju bū­siu pri­vers­ta sa­vo tei­ses gin­ti teis­mi­ne tvar­ka. Taip pat ne­ga­li­te nuo­do­tis ma­no as­me­ni­nė­mis nuo­trau­ko­mis ar ki­ta me­džia­ga, ku­rią ra­do­te ma­no as­me­ni­nia­me in­ter­ne­to tink­la­la­py­je“, - ra­šo­ma šių ei­lu­čių au­to­riui ir re­dak­ci­jai at­siųs­ta­me laiš­ke.

Kūlg­rin­dą įregistruos

LŽ pa­si­tei­ra­vus, ko­kiu pa­grin­du ga­lė­jo bū­ti grą­žin­ta že­mė ša­lia ar­cheo­lo­gi­nio komp­lek­so, ku­ris dar nė­ra iki ga­lo iš­tir­tas, Kre­tin­gos ra­jo­no me­ras Juo­zas Ma­žei­ka pri­pa­ži­no, jog ši is­to­ri­ja be ga­lo mįs­lin­ga. „Pir­miau­sia esu la­bai nu­ste­bęs ir su­ža­vė­tas, kad pa­vy­ko ras­ti kūlg­rin­dą, apie ku­rią mū­sų ar­cheo­lo­gai, is­to­ri­kai ne­ži­no­jo. Dėl že­mių grą­ži­ni­mo R.P.Pa­ce me­ri­jo­je yra pra­dė­tas vi­di­nis pa­ti­kri­ni­mas. 1998 me­tais ra­jo­no ta­ry­ba pa­tvir­ti­no do­ku­men­tus, ku­riuo­se bu­vo su­žy­mė­ti be at­ski­ro ta­ry­bos spren­di­mo ne­pri­va­ti­zuo­ti­ni že­mės skly­pai. Ta­čiau kai ku­rie skly­pai iš to są­ra­šo „din­go“, ir da­bar mes nie­ko ne­ga­li­me pa­da­ry­ti. Že­mėt­var­kos spe­cia­lis­tai kai ku­riais at­ve­jais pri­ėmė spren­di­mus be ta­ry­bos ži­nios, nors tu­rė­jo gau­ti jos pri­ta­ri­mą“, - ko­ne de­tek­ty­vi­nę is­to­ri­ją pa­sa­ko­jo J.Ma­žei­ka.

Me­ras pa­ža­dė­jo dė­ti vi­sas pa­stan­gas, kad kūlg­rin­da bū­tų prie­ina­ma tiek moks­li­nin­kams, tiek vi­suo­me­nei.

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to (KPD) Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio vy­riau­sia­sis vals­ty­bi­nis ins­pek­to­rius Lais­vū­nas Ka­va­liaus­kas LŽ tei­gė, jog pa­ma­čius nuo­trau­kas ir įver­ti­nus ap­lin­ky­bes net ne­ky­la abe­jo­nių, kad Ka­šu­čių apye­že­rė­je ras­tas ak­me­nų ta­kas – pa­vel­do­sau­gi­nin­kams dar ne­ži­no­ma ver­ty­bė. „Ar­ti­miau­siu me­tu ir sku­biai ta kūlg­rin­da bus įtrau­kia­ma į kul­tū­ros pa­vel­do ver­ty­bių re­gis­trą. Jei tai ir nė­ra kūlg­rin­da, o koks nors anks­ty­ves­nių lai­kų ta­kas per pel­kę, su­pil­ta bras­ta, vis vien bus el­gia­ma­si ana­lo­giš­kai. Ta­čiau vi­sa su­rink­ta in­for­ma­ci­ja ro­do, kad ten vis dėl­to yra kūlg­rin­da. Tai jau bū­tų tie­siog sen­sa­ci­ja XXI am­žiu­je ir ne­abe­jo­ti­nai pats įdo­miau­sias šių me­tų ra­di­nys“, - įsi­ti­ki­nęs L.Ka­va­liaus­kas.

Jo vir­ši­nin­kas, lai­ki­nai KPD di­rek­to­riaus par­ei­gas ei­nan­tis Al­gi­man­tas De­gu­tis taip pat pa­brė­žė, kad kūlg­rin­da ar ak­me­nų ta­kas tu­ri bū­ti ne­del­siant įra­šy­tas į pa­vel­do re­gis­trą. „Nes­var­bu, ar šis ob­jek­tas yra pri­va­čia­me skly­pe, ar ne. Jis bus įtrauk­tas į re­gis­trą, o bet ko­kia ūki­nė veik­la to­je te­ri­to­ri­jo­je - ap­ri­bo­ta. Že­mės sa­vi­nin­kai ga­li mė­gin­ti gin­čy­ti, ta­čiau teis­mi­nė pra­kti­ka ro­do, kad mes bū­na­me tei­sūs. Dar nė vie­no teis­mo ne­pa­vy­ko lai­mė­ti tiems, ku­rie ne­no­rė­jo vals­ty­bės reik­mėms leis­ti nau­do­tis sa­vo že­mė­se esan­čio­mis kul­tū­ros pa­vel­do ver­ty­bė­mis. Kūlg­rin­da – ne pri­va­tus, o vi­suo­me­ni­nės pa­skir­ties ob­jek­tas“, - kal­bė­jo A.De­gu­tis.

Moks­lui - lobis

Kol Ka­šu­čių kūlg­rin­da lau­kia ap­sau­gos, moks­li­nin­kai ne­si­liau­ja dis­ku­ta­vę apie šį ne­ti­kė­tą ir la­bai re­tą ob­jek­tą. Kad jis iš­ties bu­vo vi­siš­kai ne­ži­no­mas, LŽ pa­tvir­ti­no ir Kre­tin­gos mu­zie­jaus di­rek­to­rės pa­va­duo­to­jas mu­zie­ji­nin­kys­tei Ju­lius Ka­nars­kas.

„Man tai ab­so­liu­ti nau­jie­na, nors ma­nė­me, jog tą kraš­tą jau esa­me la­bai ge­rai iš­ty­ri­nė­ję. Ne­to­li te­ka Ak­me­na ir Vai­nei­ku­pis, štai ten esa­me ra­dę XVIII am­žiaus bras­tą, se­ną­jį ak­me­ni­nį ke­lią. Bet kūlg­rin­dos Ka­šu­čių eže­ro apye­že­rė­je ti­krai ne­ži­no­jo­me. Ir ji iš­ties ypa­tin­ga, mat ša­lia – kur­šių plokš­ti­niai ka­pai. Be to, da­bar mums at­si­ra­do dar dau­giau aiš­ku­mo, nes ša­lia jū­sų ras­tos kūlg­rin­dos bu­vo­me ap­ti­kę ak­me­nį su du­be­niu. To­kie bu­vo nau­do­ja­mi apei­goms, au­ko­ji­mui, o juk kūlg­rin­dos ir ves­da­vo į au­ko­ji­mo vie­tas“, - LŽ dės­tė ty­ri­nė­to­jas.

Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jaus di­rek­to­riui, ar­cheo­lo­gui Jo­nui Ge­niui iš par­ody­tų nuo­trau­kų taip pat aki­vaiz­du, kad pel­kė­je – ti­krų ti­kriau­sia kūlg­rin­da.

„To­kių ob­jek­tų mū­sų vals­ty­bė­je vie­nos ran­kos pirš­tais var­giai su­skai­čiuo­si... Ži­no­mos tik nuo­gir­dos, pa­sa­ko­ji­mai apie kūlg­rin­das. Vie­na bu­vo ras­ta at­si­tik­ti­nai, tik nu­sau­si­nus eže­rą, o čia – kuo pui­kiau­siai iš­si­lai­kiu­si ir dar ak­me­ni­mis grįs­ta! Ši kūlg­rin­da vi­są ar­cheo­lo­gi­nį komp­lek­są pa­da­rė dar įdo­mes­nį ir svar­bes­nį. Ji ver­ta at­ski­ro ir iš­sa­maus ar­cheo­lo­gi­nio ty­ri­mo kaip itin re­tas, uni­ka­lus, dar vi­siš­kai ne­ty­ri­nė­tas ob­jek­tas“, - kal­bė­jo J.Ge­nys.

Kur­šių že­mes ty­ri­nė­jan­tis Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to ar­cheo­lo­gas Gin­tau­tas Za­bie­la net žag­te­lė­jo iš­gir­dęs apie ra­di­nį. „Kūlg­rin­dų ap­tin­ka­ma itin re­tai, to­kius ob­jek­tus rei­kia la­bai sau­go­ti. Ka­šu­čių at­ve­ju tai ga­li bū­ti ne XIII am­žiaus, o dar se­nes­nė kūlg­rin­da. Nes ša­lia – II tūks­tant­me­čio prieš Kris­tų gy­ven­vie­tės, to­dėl tai ga­li bū­ti aps­kri­tai pats se­niau­sias Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je ži­no­mas ir iš­li­kęs ke­lio frag­men­tas“, – pa­brė­žė ty­ri­nė­to­jas.

Apie Ka­šu­čių kūlg­rin­dą LŽ sa­kė nie­ko ne­ži­no­jęs ir bu­vęs KU rek­to­rius, ži­no­mas ar­cheo­lo­gas Vla­das Žul­kus.