Ką žmogės jaučia būdami arti mirties

Populiariausios istorijos dažniausiai byloja apie tunelį ir šviesą jo gale, tačiau BBC.com dalinasi kur kas įspūdingesniais faktais, ką žmonės mato ir jaučia, būdami visai arti mirties.

Štai 2011 m. 57 metų socialinis darbuotojas iš Anglijos buvo pristatytas į ligoninę, kai tiesiog susmuko darbo vietoje. Kol medikai bandė įstatyti kateterį į paciento kirkšnį, jo širdis sustojo. Dėl deguonies trūkumo, įvyko klinikinė mirtis.

Nepaisant to, išgelbėtas vyras vėliau pasidalino neįtikėtinomis istorijomis, nes jis viską matė, jautė ir vėliau prisiminė. Vyras papasakojo, kad gydytojai bandė gaivinti jį, naudodami elektros šoką, tačiau tarp šių epizodų, jis matė ir moterį, kuri buvo jam už nugaros ties lubomis ir tarsi kvietė jį. Vyras prisimena, kad jis paliko savo kūną ir atsidūrė prie jos. Kaip jis pats pasakoja, jis jautė, kad moteris

atėjo pas jį su tikslu, tik nesuprato, koks tas tikslas. Vėliau vyras stebėjo save iš viršaus ir matė, kaip seselė ir kitas nuplikęs vyras kažką su juo daro.

Gydymo įstaiga vėliau patvirtino vyro pasakojimą, o visi vos trijų minučių įvykiai buvo įvardinti itin tiksliai. Ši istorija, išspausdinta žurnale „Resuscitation“ (lt. „Gaivinimas“), yra viena iš daugelio, paskatinančių iš naujo pažvelgti į susidūrimą su mirtimi. Iki šiol buvo tikima, kad kai širdis nustoja plakti, o kraujas nebepasiekia smegenų, suvokimas tampa tiesiog neįmanomas. Žmogus būna tarsi miręs, nors tam tikrais atvejais šis procesas gali būti grįžtamasis.

Daugelis medikų žmonių pasakojimus apie tai, ką jie matė ištikti klinikinės mirties, vertindavo skeptiškai ir vadindavo haliucinacijomis. Tačiau reanimacijos tyrimų direktorius ir gydytojas Sam Parnia kartu su kolegomis iš JAV ir Jungtinės Karalystės nusprendė patyrinėti šiuos keistus prisiminimus. Keturių metų bėgyje jie išanalizavo 2 tūkst. žmonių, patyrusių širdies sustojimą, atvejus. Iš jų 16 proc. buvo išgelbėti, tad Parnia ir kolegos apklausė 101 žmogų, siekdami išsiaiškinti, ką žmogus tuo metu patiria ir patikrinti, ar jų matyti vaizdai bei girdėti garsai atitinka realius faktus.

Septyni mirtie skoniai

Paaiškėjo, kad net pusė pacientų būdami visai arti mirties kažką matė, tačiau vos vienos moters prisiminimai, kaip ir prieš tai minėtu atveju, atitiko realybę. Daugelio atsiminimus galima būtų prilyginti sapnams arba haliucinacijoms, o dominuojančios temos buvo baimė, gyvūnai arba augalai, ryški šviesa, smurtas ir persekiojimas, deja-vu efektas, šeima bei įvykiai po širdies sustojimo.

Dalis prisiminimų buvo gąsdinantys, kiti, priešingai, džiaugsmingi ir teikiantys palaimą. Štai vienas žmogus prisiminė regėjęs ritualą, kurio metu visi, kurie atsiguldavo, būdavo sudeginami. Dalis regėjo malonius vaizdus ir jautėsi laimingi. Pasitaikė ir tokių, kurie teigė jautęsi tarsi atsitraukę nuo savo kūno.

Parnia teigia, kad dažnai šie prisiminimai traktuojami priklausomai nuo to, kur žmogus gimė ir augo, koks yra jo tikėjimas, tad norint geriau tai suprasti, reikėtų atsitraukti nuo šių dalykų ir į viską pažvelgti iš mokslinės pusės.

O tai, kad ne visi teigia prisimenantys kažką, dar nereiškia, kad tuo metu jie nieko nematė ir negirdėjo. Juk gebėjimą atsiminti gali paveikti smegenų pažeidimai bei stiprūs raminamieji. O būtent patirtis, atsidūrus visai šalia mirties, galėtų paaiškinti, kodėl kartais po tokių įvykių žmonės ima ir pasikeičia. Vieni tampa altruistais, o kiti, priešingai, suserga potrauminiu streso sindromu. Tad ši sritis – intriguojanti ir vis dar kelianti daugybę klausimų.