Nauji bandymai įminti Tunguskos mįslę

1908 m. birželio 30 d. rytą, Vakarų Sibiro taigoje, prie Tunguskos upės, įvyko galingas sprogimas. Ugnies audra šluote nušlavė pačius didžiulius miško plotus, o pašvaistė buvo matyti net Europoje. Buvo prikurta įvairiausių teorijų apie šio sprogimo priežastis – meteoritas, asteroidas, antimaterija ar net nukritęs ufonautų laivas, bet tikrosios katastrofos priežastys yra neišaiškintos iki šiol.

Gruodžio pradžioje San Franciske vykusiame Amerikos geofizikų sąjungos (AGU) suvažiavime mokslininkai pagrindė naują, netikėtą teoriją: anot jų, žemės gelmėse prie Tunguskos sprogo “vulkaninė bomba”, o tokia katastrofa gali pasikartoti bet kur, taip pat Europoje, ir be jokio išankstinio įspėjimo.

Iki šiol daugelis specialistų manė, kad Tunguskos katastrofą sukėlė meteoritas, nors nebuvo rasta jokių dangaus kūno sprogimo pėdsakų. Vadovėliuose teigiama, kad kosminis “sviedinys” sprogo ore. Bet kodėl paskui įvyko dar 14 sprogimų, kaip teigia liudytojai?

Ir kodėl Sibire keletą valandų, kaip teigia rusų geofizikai, buvo pakitęs Žemės magnetinis laukas? 2002 m. net buvo paskelbta, kad Tunguskoje rasta ateivių laivo liekanų ir kad jos tiriamos laboratorijoje, tačiau apie rezultatus nepaskelbta iki šiol.

Teorijų margumynas

Jau nuo šeštojo dešimtmečio mokslininkai intensyviai bando išspręsti Tunguskos mįslę. 1958 m. buvo iškelta drąsi hipotezė: fizikai rašė, kad sprogimus sukėlė apšaudymas antimaterija iš kosmoso. 1973 m. du astronomai pareiškė, kad Žemę pervėrė maža juodoji skylė.

Abi šios teorijos patiko autoritetingo mokslo žurnalo “Nature”, kur jos buvo publikuotos, specialistams, bet niekada taip ir nebuvo įtikinamai išaiškinta, kodėl antimaterija arba juodoji skylė sukėlė sprogimus tik žemuosiuose atmosferos sluoksniuose. Vis atgydavo ir meteorito teorija. 1983 m. chemikas iš JAV mokslo visuomenei pristatė geležies rutuliukus iš taigos; jie neva esantys įrodymas, kad virš Sibiro sprogo 160 m skersmens dangaus kūnas.

Tačiau geologų tai neįtikino. Vietovė esanti virš seno ugnikalnio, atrėmė jie, kuris taip pat galėjo išspjauti metalo gabalėlių. Tačiau daugybė specialistų vis dar pasisakydavo už kosminio kūno sprogimo teoriją. Bet kometa iš ledo būtų subyrėjusi iškart, vos patekusi į Žemės atmosferą, prieštaravo oponentai, o akmeniniai meteoritai perskrodžia Žemę gaubiantį oro sluoksnį, bet iš tiesų nesprogsta. Italų geologai net paskelbė radę tariamą meteorito paliktą kraterį – Čeko ežerą.

2007 m. atliktoje studijoje jie išsamiai išaiškino, kodėl ežeras gali būti suformuotas tik meteorito. Netrukus atsiliepė vietos gyventojai: jie atsiprašė nieko nesuprantą apie mokslą, tačiau teigė, kad Čeko ežeras buvo žinomas jų protėviams jau iki 1908 m.

Taigi mokslininkai vėl liko be įrodymų, nes kitokių kosminio kūno pėdsakų nėra. Iki šiol Tunguskoje nerasta jokių nežemiškos kilmės dalelių, tačiau specialiojoje literatūroje ir toliau buvo teigiama, kad įtikimiausias įvykių scenarijus esąs susidūrimas su dangaus kūnu.

Fiziko Volfgango Kunto (Wolfgang Kundt) iš Bonos universiteto nuomone, bėda atkeliavo ne iš viršaus, o iš apačios: iš žemės išsiveržė ir užsiliepsnojo milžiniškas gamtinių dujų debesis. Klampioje Tunguskos žemėje išties kunkuliuoja nemažas kiekis metano dujų. Todėl V.Kunto hipotezė sulaukia vis daugiau šalininkų. Tačiau dabar iškelta teorija įvykius, regis, paaiškina dar įtikimiau.

Džeisono Fipso Morgano (Jason Phipps Morgan) vadovaujami mokslininkai iš Kornelo universiteto (Niujorko valstija) AGU suvažiavime San Franciske pareiškė, kad iš žemės gelmių išsiveržė magmos liežuviai. Dž.F.Morganas hipotetinius sprogimus vadina “Verneshots” (Verno išsiveržimai arba šūviai) – pagal patranką, aprašytąją viename iš Žiulio Verno (Jules Verne) mokslinės fantastikos romanų.

Šie sprogimai įvyko ten, kur Žemės pluta esanti itin stora, mano geofizikas. Todėl panašių išsiveržimų galima tikėtis ne tik Sibire, bet ir daugelyje Europos, Šiaurės Amerikos ir Australijos vietų, kur gelmėse kaupiasi magma ir jos neišmeta ugnikalniai; kartu kaupiasi vulkaninės dujos, galiausiai Žemės pluta nebeatlaiko slėgio ir plyšta; magma, dujos ir uolienos su didžiule jėga išmetamos kelis kilometrus aukštyn.

Geofiziko manymu, tokie išsiveržimai sukėlė ne vieną katastrofą Žemės istorijoje, pavyzdžiui, dėl jų išmirė dinozaurai – juk iki šiol nėra nė vienos patikimos teorijos, paaiškinančios masinę milžiniškų gyvūnų žūtį kreidos periodo pabaigoje.

Magmos katilas

San Franciske Dž.F.Morganas su kolege Paola Vanuki (Paola Vanucchi) iš Florencijos universiteto ir kitais pateikė įrodymų, kad ir Tunguskoje įvyko toks vulkaninis “spjūvis”. Katastrofos vietoje mokslininkai rado mineralų, suspaustų ekstremalaus slėgio, pavyzdžiui, kvarco gabalėlių, kurių kristalų gardelės yra deformuotos. Tokios sąlygos paprastai susidaro į Žemę nukritus meteoritui. Tačiau Tunguskoje nerasta jokių meteorito smūgio pėdsakų.

Be to, 1908 m. sprogimas akivaizdžiai nebuvo toks stiprus, kad būtų galėjęs deformuoti mineralus: net jei karšto oro bangą būtų sukėlęs meteoritas, jos slėgis pažemėje buvęs vos triskart didesnis už normalų oro slėgį. Kad būtų suardyta mineralų gardelių struktūra, reikia 50 000 kartų didesnės jėgos. Taigi mokslininkai daro išvadą: minėtieji deformuoti mineralai atsirado iki 1908 m. Ji galutinai paneigianti meteorito smūgio 1908 m. teoriją, mano Dž.F.Morganas, juk pernelyg neįtikėtina, kad kosminis kūnas dukart iš eilės nukristų lygiai toje pačioje vietoje.

Vadinasi, Tunguskoje 1908 m. birželio 30 d. rytą įvyko reiškinys, pavadintas “Verno išsiveržimu”: iš pradžių dujų burbulo slėgis sudrebino taigą, paskui iš žemės gelmių išsiveržė ir užsidegė dujos, pakilo ugnies stulpas. Greitai į dangų šovė daugiau degančių dujų fakelų ir jie susijungė į didžiulį liepsnojantį grybą, tikriausiai panašų į sukeltą atominės bombos sprogimo.

Vietos apžiūra tarsi ir patvirtina šią hipotezę: Tunguskos žemę vagoja plyšiai, paprastai būdingi vietoms, kuriose išsiveržia dujos arba magma. Be to, regionas yra ant lavos, išmestos per didžiulį ugnikalnio išsiveržimą. Prieš 250 milijonų metų Sibire iš gelmių ištekėjo didžiuliai lavos kiekiai, taigi, pabrėžia mokslininkai, magmos šaltinis yra.

Tunguskoje magminės uolienos slūgso įduboje – galbūt tai yra meteorito paliktas krateris? O gal tai yra priešistorinio “Verno išsiveržimo” žiotys? Po suakmenėjusia magma Dž.F.Morganas su kolegomis aptiko deformuotų kvarco kristalų, senesnių nei ugnikalnio išsiveržimas prieš 250 mln. metų. Jie galėjo atsirasti dėl galingo meteorito smūgio arba dar ankstesnio “Verno išsiveržimo”, mano Dž.F.Morganas. Du “Verno išsiveržimai” yra įtikinamesni nei skirtingos katastrofos toje pačioje vietoje.

“Meteoritai ir ugnikalniai toje pačioje vietoje – mums atrodo, kad tai per daug atsitiktinumų, – sako geofizikas. – Labiau tikėtina, kad visų įvykių priežastis buvo ta pati. Visus regione pastebėtus reiškinius lengviausia paaiškinti “Verno išsiveržimais”. Taigos gelmėse ir dabar kunkuliuoja magma ir bet kurią akimirką Tunguskoje iš žemės gali pliūptelėti ugnis.