Musė cėcė

Musė cėcė paplitusi karščiausiose Afrikos klimatinėse juostose – tropikuose ir subtropikuose, apimančiuose teritorijas 38 valstybėse: Zimbabvėje, Tanzanijoje, Zaire, Nigerijoje, Kamerūne, Konge ir kt. . Čia gyvena apie 50 mln. žmonių ir laikoma apie 40 mln. naminių gyvūnų. Ji panaši į naminę musę, tačiau išsiskiria ilgu straubleliu bei kitaip sudėtais sparnais – ilsėdamasi musė cėcė sudeda sparnus vieną ant kito. Sparnų piešinyje išsiskiria kirvio formos ornamentas. Krūtinėlė rausvai pilka, pilvelis iš viršaus geltonas, iš apačios pilkas. Cėcė pavadinimas kilęs iš „cėcė“, Tswana kalba reiškiančio „musė“.

9-14 mm ilgio musė cėcė yra parazito tripanosomos, pirmuonio, žmonėms sukeliančio miegaligę, o gyvūnams – mirtiną naganos ligą, nešiotoja. Kiekvienais metais nuo tai miršta apie 20 tūkst. afrikiečių (tiek užregistruotų mirčių, manoma, kad neregistruotų yra apie dešimt kartų daugiau). Įkandus musei cėcė, po pusantros-dviejų savaičių žmogui pakyla temperatūra, ima kamuoti galvos skausmai ir nemiga, o po kelių mėnesių sutrinka eisena, kalba, atsiranda traukuliai. Paskui apima mieguistumas, organizmas išsenka. Liga trunka nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Taip pat nuo nagana ligos kasmet krenta apie 3 mln. naminių galvijų.

Afrikoje veisiasi net 22 rūšys Glossima genties musės, visos mintančios stuburinių gyvūnų krauju. Per užkrėstą kraują tripanosomos patenka į musę, o ši jas perduoda kitai aukai. Tų vienaląsčių parazitų gyvavimo ciklas yra net 4 skirtingų stadijų, todėl su jais kovoti sunku. Ką tik pradėjusį sirgti žmogų dar galima pagydyti, bet tripanosomai patekus į centrinę nervų sistemą, ji pradeda nuodyti organizmą.

Istorikai teigia, kad musė cėcė buvo vienas veiksnių, prieš tūkstantmetį sustabdžiusių islamo skverbimąsi į centrinę Afriką. Musulmonų, misionierių, plėšikų, pirklių arkliai ir kupranugariai žūdavo pasiekę sritis, kuriose skraidė musės cėcė. Miego liga stabdė ir europiečių domėjimąsi Afrika, o šiuo metu trukdo ekonomikos vystymuisi tuose regionuose.

Musė cėcė per trumpesnį nei 6 mėn. gyvenimą palieka tik 10 palikuonių (lyginant su namine muse, padedančia tūkstančius kiaušinėlių). Mat jos deda ne kiaušinėlius, o lervas, kurios išsivysto išsipūtusiame patelės pilve, misdamos specialių liaukų išskyromis. Subrendusi patelė maždaug kas 9-10 d. padeda po vieną lervą, iš kurios po 30-40 d. išsirita nauja muselė. Tripanosoma ji užsikrės įsiurbusi užkrėsto gyvūnų ar žmogaus kraujo. Tripanosomos dauginasi šios musės seilių liaukose. Laukiniams gyvūnams tripanosomos ligų nesukelia, tačiau jie yra jų nešiotojai.

Kovoti su miego liga labai sunku. Kuriami vis nauji antikūniai, bet tripanosomos, būdamos pirmuonys, sparčiai kinta, susikurdamos tūkstančius antigeninių variacijų. Todėl ir sunku sukurti vakciną nuo miego ligos.

Kita vertus, tripanosoma yra vertingas objektas mokslininkams, tiriantiems genetinius pokyčius bei stuburinių imunines sistemas. Kita vertus, musė cėcė išgelbėjo nemažą Afrikos dalį nuo dirvos erozijos, kurią būtų sukėlęs besaikis kanopinių raguočių auginimas.

Muses cėcė tyręs anglų entomologas Breidi priėjo išvados, kad jos puola visus judančius šiltus objektus, net automobilius. Nepuola tik zebrų, nes juos laiko tiesiog šviesių ir tamsių juostų šmėkščiojimu.

Iš profilaktinių priemonių iki šiol populiariausi insekcidiniai aerozoliai, purškiami labiausiai cėcė besiveisiančiose vietose. Džiunglių brūzgynai iškertami išilgai kelių ir aplink gyvenvietes. Mėginama laiku surasti susirgusius žmones ir galvijus, Bet cėcė tokia gaji...

„National Geographic“ buvo aprašyta, kaip Zimbabvės mokslininkas Glyn A. Vale, 16 m. tyręs musę cėcė, nustatė, kad ją, silpnaregę, prie aukos traukia jaučio iškvepiamas oras. Musė ypač jautri tokioms to oro sudėtinėms dalims kaip anglies dioksidas, acetonas, oktenolas. Eksperimente 2400 insekcidais impregnuotų tinklelių buvo išdėstyta 600 km² plote. Po kiekvienu tinkleliu buvo padėta po du butelius – su acetonu ir su oktenoliu. Jų garų priviliotos musės krisdavo nuo tinklelio nuodingųjų medžiagų. Per 6 mėn. tame plote musių sumažėjo šimtą kartų. Tad tas metodas efektyvesnis už purškimą chemikalais. O kartu ir mažiau teršiama aplinka, tad saugiau ir žmonėms.

Zanzibare su JTO pagalba per 10 m. buvo sukurtas kitas kovos su muse cėcė metodas. Milijonai musių išauginama nelaisvėje. Patinėliai atskiriami nuo patelių ir apšvitinami mažomis radiacijos dozėmis, nuo ko jie tampa nevaisingi. Tada jie išleidžiami į laisvę. Susiporavę patelės mano esą jų apvaisintos ir nesulaukia palikuonių. Atrodo efektyvu, tačiau Afrikos sąlygomis tokį metodą naudoti nėra paprasta.