Černobylis: šamai „mutantai“ ir eksperimentinės fermos Pripetės pašonėje (Video)

Nors gerokai įkyrėjo, tačiau kaskart aiškinu, kad Černobylio apylinkėse negyvena jokie mutantai. Tiesa pasakius, net žinduolių fauną stebintys zoologai neaptinka jokių išsigimimų. Kita vertus, tą pačią žinduolių apskaitą pagal užsakymą atlikę prancūzų ekologai nustatė, kad viena dažniausių kanopinių žinduolių mirties priežasčių (po brakonierių) – virškinamojo traktato onkologinės patologijos.

Černobylis: šamai „mutantai“ ©animal.discovery.com

Ukrainiečiai dėl to smarkiai ginčijasi ir kaip pavyzdį pateikia neseniai Černobylio zonoje įveistus Preževalskio arklius – paskutinę laukinių arklių rūšį Europoje, kuri labai jautri gyvenamajai aplinkai. Šie gyvūnai čia puikiai prisitaikė ir gausumu pralenkė Askanja Nova rezervatą netoli Krymo, iš kurio ir buvo atvežti.

Taip jau gamtos surėdyta, kad visi išsigimę, ar populiariau kalbant – „mutavę“ individai nėra pajėgūs išgyventi, funkcionuoti ir daugintis. Todėl dažnai žūsta vos gimę. Vietos darbuotojai aptikę gyvūnų jauniklių su aiškiais išsigimimais juos preparuoja ir saugo gaisrinės padalinyje, Černobylio miestelyje.

Prežvalskio arkliai prie Černobylio ©ulozto.sk

Čia pareigūnai įkūrė taip vadinamą zoologijos kampelį, kuriame augina lapę, šerną, kelis šunis ir globoja retkarčiais atklystantį briedį. Gavus specialų leidimą prieš atvažiuojant į zoną, šią vietą galima aplankyti. Tiesą pasakius, daugelis garsiausių nuotraukų apie Černobylio laukinę gamtą buvo padarytos šioje vietoje, pozuojant gaisrininkų globotiniams.

Kaip jau minėjau pirmajame „Černobylio dienoraščių“ tekste, lankytojų troškimą išvysti mutantus dažnai patenkina vietinė fauna. Todėl iš karto po saugumo instrukcijų, keliaujame prie Černobylio reaktoriaus. Čia iškasti aušinimo kanalai pakankamai gilūs ir ilgą laiką nuo katastrofos nebuvo valyti. Jie jungiasi su natūraliais vandens šaltiniais netoli Pripetės, todėl ichtiofaunos įvairovė šioje vietoje ypač gausi ir išskirtinė.

Vasarą, kai vandens lygis nusenka, pro automobilių langus matome nugaišusias stambias, karpines žuvis išmestas į kanalo krantus. Ukrainiečiai sako, kad jos stimpa dėl senatvės. Tikėtina, kad taip atsirado ir garsieji Černobylio šamai „mutantai“. Tai iš tiesų milžiniškos žuvys, gyvenančios visai šalia reaktoriaus.

Išpopuliarėjusios internete jos lankomos beveik kiekvienos įvažiuojančios grupės ir gausiai šeriamos nuo pietų stalo likusia duona. Stebint nuo tiltelio tikrasis šių padarų dydis neatrodo aiškus. Tačiau gidas Nikolajus dažnai surengia pasirodymą nusileisdamas prie krantinės su batono kepalu.

Truputėlį jo patrupinęs prisivilioja vieną iš šamų. Kai žuvies galva išnyra iš vandens, Kolia pradeda mosuoti kepalu ir netrukus jį visą sugrūda į išžiotus, rausvus nasrus. Štai tokie milžiniški Černobylio šamai! Greičiausiai ne dėl radiacijos, o dėka puikių gyvenimo sąlygų.

Į pietus nuo Pripetės, kiek atokiau nuo Raudonojo miško (jo vietoje palaidotos nelaimės naktį apšvitintos pušys, kurios ilgainiui nudžiuvo ir tapo oranžinės) stūkso keli, neseniai pastatyti angarai, kurių joks turistas niekada neaplankys. Tai eksperimentinės fermos, kuriose svečiavausi lydimas Černobylio ekologų dar praeitais metais.

Čia mokslininkai augina visą galybę naminių gyvulių ir šerdami juos skirtingu augalinės kilmės pašaru iš skirtingų zonos vietų stebi galimų susirgimų tikimybes, inspektuoja tokioje terpėje išgautą gyvulinę produkciją ir atlieka panašius agronominius bandymus, mėgindami išsiaiškinti, kada ir kur bus saugiausia žmonėms sugrįžti į evakuotą zoną ir toliau vystyti žemės ūkį. Panašu, kad Ukraina turi rimtų ambicijų šio krašto apgyvendinimui.

Vaizdo siužetas apie Černobylio šamus: