Astrobiologas: gyvybė Žemėje turėtų išnykti po 2,8 mlrd. metų

Pasak astrobiologo Jacko O‘Malley‘aus iš Šv. Andriejaus universiteto (Škotija), po dviejų milijardų metų paskutinės gyvybės formos Žemėje tūnos giliai po paviršiumi esančiose nedideliuose skysto vandens telkiniuose. Tai viena iš išvadų, prie kurios priėjo mokslininkas, nusprendęs sukurti gyvybės raidos žemėje tendencijų prognoze, praneša Phys.org.

Visos gyvūnų rūšys turi baigtinius gyvenimus, o tai reiškia, kad kiekviena rūšis tam tikrame raidos taške susiduria su įvykiu, kuris priveda ją prie išnykimo. Tai gali būti staigus ir katastrofiškas įvykis, pavyzdžiui, kaip prieš milijonus metų Žemėje nukritęs ir dinozaurus išnaikinęs asteroidas, arba lėtas ir laipsniškas procesas. Anot J. O‘Malley‘aus, lėtų ir staigių aplinkos pokyčių kombinacijos ilgainiui sunaikins visas gyvybės rūšis Žemėje – paskutiniai mūsų planetos gyventojai turėtų išnykti per artimiausius 2,8 mlrd. metų.

AFP/Scanpix nuotr.

Pagrindinė šių pokyčių priežastis bus senstanti Saulė. Po kelių milijardų metų ji išliks stabili, tačiau taps kur kas šviesesnė ir išskirs žymiai daugiau šilumos nei dabar – jo kiekis bus toks didelis, kad išgaruos visi vandenynai. Tam, kad galėtų prognozuoti šiuos šimtus milijonų metų trunkančius temperatūros pokyčius, J. O‘Malley sukūrė kompiuterinį modelį, kuris atsižvelgdamas į šį bei daugelį kitų faktorių padėjo tyrėjui numatyti būsimus įvairių gyvybės rūšių išnykimus.

Per artimiausius kelis milijardus metų, išaugusi vandens telkinių garavimo sparta ir lietaus vandenyje vykstančios cheminės reakcijos iš Žemės atmosferos pritrauks vis daugiau anglies dvideginio. Krintantis šios medžiagos kiekis planetos atmosferoje nulems gyvūnų ir augalų išnykimą – Žemė bus apgyvendinta tik mikrobais. Vis labiau džiūstant vandens telkiniams augs aplinkos temperatūra, o dėl mažėjančio vandens kiekio ir nykstančios augalijos ims trūkti deguonies.

„Po daugelio metų, taip pasikeitus aplinkos sąlygomis, Žemė taps gyvybei labai priešiška vieta. Visiems gyviems organizmams yra būtinas vanduo, taigi tokius pokyčius sugebėjusi ištverti gyvybė galės gyventi nebent žeme esančiose vandens sklidinose ertmėse arba žema temperatūra pasižyminčiose vietovės aukštai virš jūros lygio“, – teigė astrobiologas J. O‘Malley‘us.

Išlikusi gyvybė turės prisitaikyti prie staigių temperatūros svyravimų ar intensyvios ultravioletinių spindulių radiacijos. Šiuo metu Žemėje tėra keletas mikrobų rūšių, kurie išgyventų ir klestėtų gyvendami tokiomis aplinkybėmis.

Mokslininko sukurtas naujasis modelis ne tik pasako daug apie mūsų planetos ateitį – jis taip pat gali padėti atpažinti kitas apgyvendintas planetas, kuriose gyvybės laikotarpis eina į pabaigą. Anot J. O‘Malley‘aus, atsižvelgus į tai, kad Žemėje gyvoji gamta po daugelio metų egzistuos visiškai kitokiomis sąlygomis nei dabar, mokslininkai, bandantys atrasti nežemišką gyvybę, turėtų ieškoti daugiau visai kitokio įrodymų rinkinio bei atsižvelgti į kur kas daugiau planetos parametrų.

J. O‘Malley‘us savo tyrimo rezultatus pristatys Šv. Andriejaus universitete šiomis dienomis vykstančiame Nacionaliniame astronomijos susitikime.