- 0.0 Рейтинг
- 1201 Просмотр
- Обсудить
Dar XIX a. viduryje ežerą ir žemę aplink jį įsigijęs fermeris Netanas Hejeris tvirtino, kad, sumažėjus vandens lygiui, jis pats panėręs ir įsitikinęs, jog tai įvairaus dydžio apsemtos piramidės. Vienoje stambiausių aptikęs landą, o viduje – sausą erdvę. Joje „nesijautė tvankumo, bet ilgesys ir noras greičiau dingti ar nusižudyti”.
N. Hejeris savo pasakojimais įtikino kaimynus fermerius ir atvykstančius žvejus. Pasakojimai pasiekė Viskonsino universitetą. Jo ekspedicijos dalyviai 1861 metais įsitikino ežero savininko teisumu ir didžiąją piramidę datavo esant senesnę už Egipto piramides. Mokslininkai nustatė, jog tas nedidelis ežeras yra kitados buvusio ledynmečio laikų jūros liekana.
Atsiradus patikimai nardymo įrangai, XX a. viduryje archeologai pagaliau ištyrė visą ežero dugną. Nustebo aptikę labai daug mažų piramidžių, o keturios didesnės keturių metrų viršūnėmis kyšojo iš dugno dumblo. Prie vienos jų tikrai buvo landa ir tunelis, vedantis gilyn po ežero dugnu, bet su gremėzdiška nardymo įranga ten neįmanoma prasiskverbti.
Nepaisydamas jokio atsargumo, buvęs karinis naras Maksas Nulas katerio tempiamu sunkiu metaliniu daiktu „išarė” visą dumblėtą ežero dugną. Paskui ne kartą nardė ir nustatė, kad didžiosios piramidės, išlindusios iš dugno, aukštis – devyni metrai. Prie jos dugno aptiko angų, į kurias labai intensyviai buvo įsiurbiamas vanduo. Be to, ant šoninių plokštumų naras rado neaiškios paskirties skylių.
Naujausia tyrimų technika geofizikai, geologai ir ar cheologai nustatė, kad dabar Rok piramidėms 15 17 tūkst. metų. O žinomas senovės tyrinėtojas šveicaras I fon Denikenas paskelbė hipotezę, pagal kurią ties Žėmės pusiauju įvairiuose žemynuose ir po vandeniu esančios piramidės yra kosminės kultūros sudedamoji dalis, valdyta ar valdoma iš Mėnulio ir Marso.
Ir visiškai netikėtai 2002 m. akvalangistas Karlas Štokas iš Rok ežero dugno iškėlė nemažą šlifuoto pilko akmens nuolaužą. Kai ji krante apdžiūvo, išryškėjo indėniško „mazgų rašto” fragmentų ir keturi hieroglifai. Mokslininkai bando tuos rašmenis iššifruoti.
Įdomu, jog antrame pagal dydį Šiaurės Amerikos Didžiųjų ežerų Hurono ežere povandeniniai robotai 18-43 metrų gylyje maždaug futbolo aikštės dydžio plote aptiko statinių, datuojamų ne mažiau kaip 7500-10 000 metų.
Будь-те первым, поделитесь мнением с остальными.