Svetimos civilizacijos, astralinė zoologija ir parazitologija (1)

Šis tekstas parengtas remiantis ilgamečiais stebėjimais, pokalbiais su mėgėjais keliauti astraliniuose pasauliuose, sapnuose, vaizdo medžiagos peržiūra, žmonių pasakojimais bei kitais tradiciniais ir netradiciniais šaltiniais.

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo lyg pasaka. Tebūnie taip. Galima priimti šia informaciją kaip nesąmonę. Viskam laisva valia. Vieniems tai yra pasaka, o kitiems – šaltinis pamąstymui, žingsnis į laisvę. Jei žinai - esi ginkluotas.

Įprasti parazitai nieko nebestebina. Jie senai yra mokslo ištyrinėti. Juos galima matyti ir sunaikinti cheminėmis bei mechaninėmis priemonėmis. Astraliniai ir eteriniai, taip pat, kaip ir kūno parazitai, elgiasi labai panašiai. Jeigu žmogus nesilaiko švaros, jis rizikuoja užsikrėsti kenkėjais.

Dvasinėje srityje – tai pat reikia laikysis švaros. Jeigu nuolat išgyvenate negatyvias būsenas ir jas perduodate kitiems, vadinasi greičiausiai kenčiate nuo tokių neprašytų energetinio kūno įnamių. Maža to – teršiate aplinką.

Tai, kad žmogaus vidinis negatyvus "turtas" pritraukia mentalinius, astralinius, eterinius bei kitokius maitvanagius – pakankamai senas šio reiškinio apibrėžimas. Naujausi stebėjimai rodo, kad astralinių parazitų prigimtis yra greičiau ne natūrali, dirbtinė, o juos pačius labiau tiktų vadinti astraliniais robotais, savotiškomis kompiuterinėmis programomis, kurių paskirtis – skatinti negatyvių emocijų raišką, priimti ir perduoti toliau (aukštesnei mitybos grandinės instancijai) žmogaus energiją.

Jie yra kaip savotiškos elektros skirstymo pastotės, dirbančios automatiniu arba pusiau automatiniu režimu.
Aukščiau jų stovi kitos jėgos, kurios kaupia tas energijas dideliuose kristaluose, panašiai kaip mes pamelžtos karvės pieną laikome specialiuose bidonuose. Tai ir yra NSO. Arba tai yra panašu į NSO, plazmos reiškiniai, žaibai ir t. t.

Žmogaus energijos gavybos verslu dažniausiai užsiima svetimos civilizacijos, svetimo proto struktūros, energetiniai vampyrai bei įvairūs piratai. Energijos praradimų ir nusiurbimų (dėl to dažnai skundžiasi žmonės) priežastimis gali būti ne tik svetimo proto atstovai, bet ir mirusieji, astraliniai bei kosminiai piratai, t.y. tie, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra atsisakę toliau evoliucionuotis yra priversti klajoti po paralelinius pasaulius ieškodami maisto.

Trumpai – apie biologinius robotus

Maždaug 20 amžiaus pabaigoje buvo pastebėta dar viena parazitų kategorija – biologiniai robotai žmogaus pavidalu arba klonuoti žmonės su neišsivysčiusia arba menkai išsivysčiusia siela.

Išoriškai - tai tokie patys žmonės, tačiau sielos komponentas juose sudaro iki 5 proc. nuo standartinės normos. Tai – mašinos, kuriomis naudojasi ateiviai arba kitos būtybės, pavyzdžiui, socialinės-ideologinės kontrolės operatoriai, kariškiai, saugumo tarnybos.

Šių mašinų užduotys įvairios: sekti, stebėti, registruoti, provokuoti, priimti ir kaupti energiją bei perduoti ją šeimininkams – kitoms būtybėms, kurie jas sukūrė, parengė veiklai ir užprogramavo. Jie gali būti netgi labai protingi, išsilavinę, IQ – iki 200, viską žinantys, tačiau išskirtinis tokių subjektų bruožas – absoliutus diletantizmas jausmų srityje. Jie nesupranta nei poezijos, nei muzikos, nei kitokio meno, tačiau puikiai moka programuoti įvykius matricoje, kalbėti argumentuotai, logiškai, įtikinamai. Matrica, visų pirma, yra programa, o programavime, kur reikalinga griežta ir tiksli logika, jie yra neaplenkiami.

Svarbi tokių biologinių mašinų paskirtis – vykdyti operatorių nurodymus. Jie gali gyventi įprastą gyvenimą, neišsiskirti iš minios, bet lemiamu momentu jie gauna nurodymus veikti.

Stebėjimai rodo, kad 95 proc. jų net neįtaria, jog yra robotai. Jie gimsta žmonėmis, tačiau su implantuotu mikročipu. Dažnai biologiniais robotais tampa vaikystėje psichiškai arba seksualiai traumuoti žmonės. Būna vienetinių atvejų, kai kūdikis nužudomas gimstant ir jis pakeičiamas kitu - klonu.

Paklausus, kodėl biologiniai robotai vienaip ar kitaip elgiasi, savo motyvų dažniausiai nurodyti negali. Budrumo būsenoje jie gali būti logiški ir nuoseklūs, protingi, racionalūs, darbingi, produktyvūs, paslaugūs.

Tačiau atsiranda momentai, kai tokie tipai praranda savikontrolę ir elgiasi nenuspėjamai arba pagal kažkieno nurodymus, kuriuos jie suvokia kaip savo idėjas. Jeigu pamatytume tokių individų auras, tai jie atrodo kaip vaikštantys „grybai“. Pirmosios 2 čakros praktiškai neveikia, 3-4 – šiek tiek, o 5 – išbujojusi, 6-7 - beveik nėra.

Ryšio su Dievu, intuicijos, nuojautos jie neturi, nes sachasrara aklinai uždaryta. Netgi nėra jokių požymių, kad ji ten būtų. Kažkokios užuomazgos ir ne daugiau. Gyvybinę energiją toks robotas gauna tik iš savęs ir iš savo šeimininkų, kurie jį laiko pririšę už energetinio pavadėlio.

Vien tik pamačius žmogaus energetinę struktūrą iš karto galima nustatyti, ar jis yra robotas, ar ne. Tai nėra sudėtinga. Nematantiems aurų taip pat yra galimybės juos pamatyti. Gali būt, kad tokių yra artimųjų tarpe, darbovietėse. Jie lengvai išprovokuoja.

Tiesiog reikia jų dienos ritme arba aplinkoje ką nors pakeisti. Agresyvi reakcija į nenumatytus pokyčius kaip tik ir bus ženklas, jog toks žmogus gali būti robotas, nes jis nemėgsta per daug didelės pokyčių dinamikos. Pabandykite jų akivaizdoje pažaisti jausmais, susieti į vieną visumą kelis logiškai nesujungiamus dalykus, į rimtus klausimus atsakyti anekdotu ir pamatysite jų reakciją. Toks bandymas gali iššaukti netgi labai agresyvias elgesio formas, bet užtat žinosite, kad tas žmogus yra robotas arba panašus į rodotą.

Žinoma, taip gali pasielgti ir paprasti žmonės. Tokių buvo visais laikais. Tačiau jeigu agresyvios reakcijos atsiranda reguliariai, vadinasi, didesnė tikimybė, jog toks individas yra biologinė mašina su implantuotais mikročipais, mėgstanti riedėti pagal nustatytą programą.

Seni ir nauji astralinių parazitų apibrėžimai

Iš pradžių pasiaiškinkim, kaip astralinius parazitus aiškina klasikinė, senoji XX a. vidurio parapsichologija.

Astraliniai parazitai - tai būtybės, kurių tikslas – gauti gyvų būtybių gyvybinę energiją. Jos veikia įvairiais būdais. Kai kurios įsiskverbia į žmogaus energetinį kūną, kitos – maitinasi baimėmis, trečios – puola su tikslu sukelti stresą ar net atimti gyvybę, kitos – diplomatijos keliu žmogų įvelia į keblias situacijas, kuriose jis patiria negatyvias emocijas, o blogiausiu atveju – visiškai užvaldo kūną.

Dvasiniu keliu einantys žmonės žemiausios grandies parazitinėms struktūroms jau tampa nebeįdomūs, nes pastarosios veikia „lengviausio kelio“ iki maisto principu.

Jeigu žmogus harmoningas ir jį sunku išvesti iš pusiausvyros, ar verta su tokiu prasidėti, kai tuo tarpu aplink pilna tokių, kurie tiesiog prašosi ėdami? Alkoholikai, narkomanai, sporto aistruoliai, tv serialų žiūrėtojai, kompiuterinių žaidimų mėgėjai, politikai ir t. t.

Harmoningi žmonės turi žymiai daugiau energijos, negu paprasti ir moka apsisaugoti. Tuo tarpu silpnieji – net nežino, jog tokia problema apskritai egzistuoja ir atsiduoda valgomi. Parazitas, gerdamas energiją dirgina atitinkamus smegenų centrus, hipotalamą, kuris išskiria dopamino hormoną, nuo kurio žmogus jaučia malonumo iliuziją.

Parazitai maitinasi pačia žemiausia energija, kuri atsiranda per griaunančias emocijas: stresą, ribotą požiūrį, kategoriškumą, agresiją, nerimą, pyktį. Pajungę žmogų jie iš karto blokuoja dieviškos energijos kanalą, einantį per sahasrara čakrą ir suriša žmogų nematomais siūlais prie savo vidinės, uždaros „sistemos“. Pajungtas žmogus pilnai priklauso nuo svetimo proto svetimos valios. Jo asmeninė valia palaipsniui nuslopinama, o vietoj to duodamos griaunančios idėjos, kurios skatina aukos parazitinį elgesį visuomenėje. Deja, mūsų visuomenėje toks elgesys dažniausiai nėra laikomas parazitiniu.

Griaunanti energetika per žmogų tiesiai nuteka į parazitą. Žmogus už tai iš parazito gauna pasitenkinimo ir malonumo pojūtį, ekstazę.

Taigi, žmogus iš parazito gauna malonumą, nuo kurio tampa priklausomas, bet praranda gyvybinę energiją.

Parazitai gali būti įvairaus išsivystymo lygio ir intelekto, todėl kiekvienas iš jų turi skirtingus priėjimo prie žmogaus būdus.

Jų aukomis tampa pačių įvairiausių socialinių sluoksnių žmonės ir netgi vienuoliai, magai bei parapsichologai, jeigu jie emociškai nestabilūs ir nedirba su savimi. Jie tarpsta eteriniuose, astraliniuose bei metaliniuose kūnuose ir sukuria griaunančias idėjas bei situacijas. Gali būti taip, kad žmogus save laikys dvasiškai išprususiu, valysis organizmą, praktikuos jogą ir meditaciją, reguliariai melsis, lankys mišias, atliks išpažintį, tačiau jeigu liks bent viena kokia nors jo gyvenime tema, kuri kelia vidinę įtampą, ji bus masalu parazitams.

Dvasinis meistriškumas atsiranda tada, kai žmogus visiškai nepapuola į situacijas. Jis toms situacijoms tampa atsparus. Tiesiog jo gyvenime susikuria situacijos kurios yra malonios, konstruktyvios ir kuriančios. Jis tarsi plaukte plaukia, lyg Jėzus eitų vandens paviršiumi. Ėjimas vandens paviršiumi kaip tik ir simbolizuoja dvasinę stiprybę, nes toks žmogus neskęsta problemose, jis nėra susirūpinęs, jis nelekia ir nebėga į kažką ir kuo kažko. Jis tiesiog yra ir gyvena savo malonumui, jaučia harmoningą ryšį su viskuo ir tarnauja savo visuomenei kaip tikras lyderis. Prie tokio žmogaus visados yra jauku.

Kylanti vidinė įtampa yra ženklas, kad toje temoje pas žmogų yra parazitas, kuris kaip tik kabinasi už emociškai neišspręstos problemos, kuri nėra peržiūrėta bei atpalaiduota ir sudaro energetinius blokus (užtvankas). Todėl padirbėjus ties ta tema, ją peržiūrėjus, atleidus įtampą, dingsta ir pats parazitas, nes nebetenka maisto – negatyvios reakcijos į iškylančią problemą.

Didesnė bėda yra ne pati situacija, o kaip žmogus į ją reaguoja.

Pakeitus požiūrį, pasikeičia ir situacija.

Bet kokie anapusiniai parazitai lengvai nusikrapšto kai žmogus keičia matymo kampą, praplečia požiūrį į problemą arba atsilaisvina nuo dualizmo (gerai-blogai) kankynės, kylančios dėl prisirišimo prie kokių nors nusistovėjusių tikrovės situacijų vertinimo modelių.

Visada srauniame upelyje bus mažiau bakterijų ir teršalų, sukeliančių vandens "žydėjimą", negu stovinčiame vandenyje. Pro žmogų energija, kaip ir vanduo, turi pratekėti laisvai, neužkliūvančiai. Jame neturi būti užtvankų.

Energija visados užkliūva (susidaro užtvankos) tada, kai egzistuoja ribotas požiūris ar pasaulio matavimas pagal savo siaurą supratimą, įsitikinimų sistemą ir t. t. Atsiradęs kategoriškumas yra ženklas, kad žmogus yra stovintis vietoje, sunkus, pilnas užtvankų ir nepratekantis. Tai ir yra enklas, jog tvankiasi energetinės užtvankos, prie kurių limpa parazitai, kurie vėliau ar anksčiau pasiverčia į kokios nors rimtos kūno ligos simptomus.

Tokios energijos užtvankos atsiranda ir natūraliai, ir dirbtinai, programuojant žmonių protus dėl ko nors kovoti, provokuojant konflikto puses ginti savo tiesas, primesti jas kitiems ir tokiu būdu skleisti nepasitenkinimo, pykčio, nuoskaudų (arba kitokias emocijas). Tas emocijas ir surenka įvairūs parazitai. Jie ne tik surenka, bet didesnę dalį perduoda aukštesnio lygio parazitams, įvairioms ateivių kolonijoms, žemę matančios kaip didelę fermą, kurioje, lyg kokie naminiai gyvūnai auginami žmonės maistui.

Parazitas kaip programa

Tyrinėtojai sako, kad žemiausio lygmens astralinės būtybės – lervos yra kompiuterinės programos, dirbančios kvantinio kompiuterio principu. Iš esmės visi parazitai yra programos. Teisingiau jas būtų pavadinti astraliniais automatiniais arba pusiau automatiniais melžimo aparatais.

Senasis ezoterinis požiūris rėmėsi prielaida, jog lervos yra savarankiškos būtybės, atsirandančios pačios iš savęs arba dėl žmogaus apsileidimo. Dabar yra kitokie pastebėjimai. Jos uždedamos ant žmogaus gimimo metu ir įjungiamas visais atvejais, kai jis būna pasirengęs duoti energetinį primilžį. Nauji stebėjimai bei naujas požiūris sako, jog šis procesas yra valdomas iš ...... , nepatikėsite, skraidančių lėkščių.

Senųjų laikų demonai ir ateiviai (reptiloidai ir kiti) yra tos pačios būtybės.

Praėjusių amžių žmonėms skraidančios technologijos buvo nežinomos, todėl žmonėms ateiviai apsireikšdavo kaip dievai, pasakų ir legendų personažai. Dabar, kai žmonės techniškai išprusę, demonai parodo tikrąjį savo veidą, nes jie ir yra ateiviai.

Tačiau ne visi ateiviai yra demonai. Ateiviai gali lankytis demonų pasauliuose, jais pasiversti, bet lygiai taip pat demonai gali pasiversti į ateivius, jeigu jiems to reikia.

Didžioji dalis melžyklų yra stacionarios, bet būna ir specialūs projektai, tokie kaip ritualinės žmogžudystės, stichinės nelaimės bei karai. Kiekvienas karas ar buitinis konfliktas iš esmės ir yra ritualinės žmogžudystės.

Jų tikslas, kaip bebūtų keista, ne lavonų skaičius, bet likusių gyvų žmonių reakcija į tai: skausmas, kančia, neapykanta ir t. t. Tai ir yra tas „energetinis pienas“ kuris yra melžiamas ritualinių žmogžudysčių ir kančių metu.
Socialiniuose tinkluose yra daug nufilmuota atvejų, kai po didelės katastrofos zuja NSO.

Iš pradžių NSO pasirodo dar gerokai prieš katastrofą. Ne veltui žmonės anksčiau bijodavo visokių nenormalių švytėjimų danguje. Nes tai atsitinka prieš kokią nors nelaimę.

Astralinių pasaulių tyrinėtojai sako, kad iš pradžių atskrenda programuotojai, kurie numato ir programuoja galimas žmonių reakcijas. Paskui į žmonių tarpą išleidžiami robotai žmogaus pavidalu, kurie atlieka provokatorių vaidmenis. Tokiais gali būti jau senai greta gyvenantys žmonės, todėl net neįtarsi, jog ateivis dali būti visai šalia. Robotu gali būti koks nors atominės jėgainės inžinierius, kuris keistomis aplinkybėmis padaro lemtingą klaidą. Tiesiog tokiais momentais jie užleidžia savo kūną būtybėms iš anapus, patys to nežinodami. Po nelaimės atskrenda jau kitos NSO pajėgos, kurios surenka laimikį.

Prisiminkime Deivido atvejį iš Rumunijos, kurį aprašė Ariana Havah. Tačiau Deivido atvejis yra pozityvus. Ar galite įsivaizduoti, kiek vaikų pasaulyje gimsta būtent tokie. Jie yra žmonės, tačiau ne žmonės. Kartais jie patys to nesuvokia. Tarp tokių gali būti daugiau mūsų priešų, negu draugų.

Stacionarios kompiuterizuotos ir automatizuotos energetinės melžyklos yra žiniasklaida, politika, azartiniai žaidimai, alkoholinės girdyklos, sportas, karinės pajėgos ir sukarintos organizacijos, masonų ložės, bažnyčios, pasilinksminimo ir švietimo įstaigos, valdžios institucijos. Iš šių sričių galima sugeneruoti didelius energijos kiekius. Melžimo procesams prižiūrėti yra mobilizuojami intelektualiai pakaustyti robotai-klonai, kurie dirba didelėse skraidančiose lėkštėse, o taip pat armija žmonių, kurie jiems tarnauja kaip biologinės mašinos.

Naujiena ta, o paskutiniai stebėjimai tai rodo, kad žemiausio rango parazitai - lervos jiems yra kaip savotiškas USB kištukas, kuris įdedamas į žmogaus lauką energijai nusiurbti.

Dar vienas, šiuolaikinis parazito apibūdinimas yra „mikrichiopas“. Kvantinė mikroschema gali būti įmplantuojama ir atskirai, tačiau dažniausiai tai priėmimo-perdavimo principu įrenginiu tarnauja pati lerva. Ji nori valgyti, valgo, o iš jos nematomais siūlais energiją siurbia kiti, aukštesnio rango vampyrai, kol galiausiai ji perduodama į didelius kristalus, esančius skraidančiose lėkštėse ir ten saugomos.

Saugojimo tikslas ir prasmė – neaiški. Galima tik spėti, jog ta sukaupta energija naudojama karams ar nelaimėms sukelti. Kokiu būdu tos technologijos veikia – sunku pasakyti, tačiau faktas yra tas, jog vienas kito nepažįstantys keliautojai astralu juos matė. Gal būt projekcijos buvo skirtingos, tačiau, akivaizdu, jog kalbama buvo apie tuos pačius dalykus.

Likus keliems mėnesiams iki Filipinus nusiaubusio taifūno, šios šalies padangėje buvo fiksuojamas NSO aktyvumas.

O štai tokie erdvėlaiviai skraidė po Japonijoje po Fukushimos tragedijos.

Bus tęsinys