1. Įrenginys povandeniniam plaukiojimui (1772)
1771 metais buvo išrastas siurblys, kuris labai palengvino po vandeniu dirbti panorusių darbą. Tačiau ne visi manė, kad jis buvo geras. Štai, pavyzdžiui, prancūzų inžinierius Sieuras Freminet buvo įsitikinęs, jog žmogaus iškvepiamą orą galima perdirbti, kas leistų narams apsieiti be visų tų kvailų žarnų ir siurblių. Norėdamas įrodyti, kad jo įrenginys veikia, S. Fremine asmeniškai išbandė savo išradimą – ir po 20 minučių užduso.
2. Automobilis su reaktyviniu varikliu (1930)
Maxas Valieras – austrų raketinės technikos pradininkas, nuoširdžiai tikėjęs, kad ateitis priklauso reaktyvinei traukai (reikia pripažinti, kad jis neklydo). Jis griebėsi bet kokios galimybės populiarinti savo pomėgį, todėl kai Fritzas von Opelis pasiūlė jam pasidarbuoti kuriant raketinės traukos varomą automobilį, M. Valieras su džiaugsmu sutiko. Pirmieji prototipai buvo pagaminti 1930 metais ir iš pradžių jų bandymai vyko sėkmingai, nors greitai paaiškėjo, jog dėl kai kurių fizikos dėsnių reaktyviniai varikliai automobiliams nelabai tiko. M. Valiero gyvenimas nutrūko 1930 metų gegužės 17 dieną – eilinė reaktyvinio variklio versija sprogo stende, išradėjas patyrė mirtiną aortos traumą ir vietoje nukraujavo.
3. Parašiutas-apsiaustas (1912)
XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje žmoniją krėtė tikra „parašiutų karštinė“ – visiems norėjosi išrasti ir užpatentuoti patikimą nusileidimo su kupolu ant žemės metodą. Skirtingose šalyse ir skirtinguose kontinentuose šią užduotį išspręsti stengėsi daugybė įvairių žmonių. Austrų kilmės prancūzas Franzas Reicheltas tikėjo „parašiuto-apsiausto“ schema. Taip stipriai tikėjo, kad nusprendė surengti viešą savo išradimo išbandymą – nušoko nuo Eifelio bokšto apatinio aukšto (60 metrų). Jo šuolis įamžintas, yra netgi jo vaizdo įrašas. Deja, F. Reichelto konstrukcija pasirodė neveiksminga ir jis paprasčiausiai užsimušė – jis ne tik kad nepakilo virš žemės, bet ir įsmigo į ją 15 centimetrų.