NSO hipotezės

Pirmiausia pastebėsime, kad visus NSO egzistavimą neigiančius asmenis galima suskirstyti į 5 grupes.

1) Tiesiog neigiančius be jokių įrodymų. Pvz., 1979 m. "Flieger Revue" (nr. 5) sakoma, kad „susidomėjimas NSO – tas pats, kaip tikėjimas horoskopais, telepatija ar narkotikai". Kiti sako, kad NSO „reikalingas naujų karinių sistemų kūrėjams", kad techninis progreso pasekmėje žmonėms reikia religijos pakaitalo, kad patenkintų žmonių pasąmonėje glūdintį poreikį kažkam neįprasta. Ir tada pasakojimai apie NSO yra praeitų amžių pasakėlių apie velnius, raganas, miškinius ir vandenius, undines ir aitvarus tęsinys. Tačiau paskaičius šios grupės atstovų knygas ir straipsnius, galima spėti, kad jie visiškai nesusipažinę su NSO tyrinėjimų dokumentais, o kartais tiesiog neturi elementarių žinių mokslo srityse.

2) Manančius, kad NSO yra neteisingai paaiškinti žinomi gamtos reiškiniai: meteorai, planetos, leptikuriariniai debesys, halo, šiaurės pašvaistė, miražai, paukščiai ir pan.

3) Spėjančius, kad didžioji NSO dauguma yra susiję su atliekamais eksperimentais ore ir kosmose: raketų ir palydovų skrydžiais; stratostatų, moksliniais ir meteorologiniais balionais; įvairių įrenginių, skleidžiančių plazma ar lazerio spindulius, bandymais ir t.t. Akivaizdu, kad tai negali būti aprašoma spaudoje, nes žinoma tik siauram asmenų skaičiui. Reikia pastebėti, kad toks požiūris nėra iki galo pagrįstas, nes lieka nemažai nepaaiškintų atvejų (kai kuriais tyrimais, iki 18%). JAV Oro pajėgų vadovėlyje „Įvadas į kosmoso mokslus" (1968 m.) netgi pabrėžiama, kad naujausių ginkluotės sistemų bandymai negali būti įvairių pranešimų iš visų pasaulio šalių apie NSO priežastimi. Ir pagal JAV statistiką, tik 1% NSO gali būti susieta su raketų skrydžiais. Ir liudijimų apie NSO buvo įvairiais laikais, kai dar nebuvo jokių žmonių sukurtų skraidymo aparatų.

4) Teigiantys, kad tai nauji gamtos reiškiniai. Pvz., H. Cheflingas (1983 m.) bandė juos tapatinti su kamuoliniais žaibais. Tačiau tie reiškiniai visiškai skiriasi: ir dydžiu, ir trukme, skrydžio aukščiu ir greičiu, oro sąlygomis... A. Moninas ir H. Barenblatas (1980-82 m.) tvirtino, kad tai oro sūkuriai, susidarantys oro sluoksniams susimaišant. Tie sūkuriai juda ore ir švyti oranžine spalva, nes įtraukia nuo žemės pakeltas dulkes. Dar tvirtinta, kad NSO gali sukelti chemiliuminescencijos, kai tūkstančius kartų padidėja ozono, azoto oksido, anglies dvideginio ir kt. medžiagų koncentracijos. Ties miestais jų pasirodymų pagausėja dėl užterštumo.

Dar egzistuoja ir plazminės NSO prigimties hipotezė, kad, atseit, veikiant ultravioletiniams spinduliams, viršutiniuose atmosferos sluoksniuose gali susidaryti plazmos gumulai, kurie gali virsti metalizuotų dujų debesimis. Šios prielaidos šalininku buvo "Aviation Week" redaktorius Filipas Klasas, teigęs, kad plazmos sutankėjimus sukelia galingi radijo ir TV siųstuvai. Maži dariniai nematomi žmogaus akiai, tačiau juos gali užfiksuoti radarai.

Geologinės NSO prigimties hipotezę iškėlė Lagaras ir Persingeris – NSO yra jonizuotų dujų, atsiradusių geologinių procesų metu, sutankėjimai. Žemės gelmėse tos dujos yra labai suspaustos ir jose atsiranda pjezoelektrinis reiškinys, sukeliantis elektros laukus, jonizuojančius orą. Todėl atsiranda švyintys stulpai, kurie kartais gauna judančią disko formą.

Visi šios grupės aiškinimai nepaaiškina kai kurių NSO neįprastų savybių, neatitinkančių fizikos dėsnių, tai, kad NSO pastebimi ir kosmose, "protingo" kai kurių NSO elgesio (skrydžio tvarkinga rikiuote, išsisukinėti nuo naikintuvų ir net juos persekioti, atlikti sudėtingus manevrus) ir pan.

5) Teigiančius, kad NSO nėra materialūs daiktai, o tėra žmogaus psichikos vaizdiniai. Pvz., K. Jungas aiškino, kad tai kolektyvinės pasąmonės, trokštančios kažkokios Aukštesniosios galios, turinčios išgelbėti žmoniją, egzistavimo, sukeltas mitas. Kiti teigia, kad tai pasąmonės psichinės projekcijos simboliai, galintys pasireikšti įvairiomis formomis. Tačiau taip negalima paaiškinti fizinio poveikio technikai bei fizinių tų objektų paliktų ženklų, fotografijų. Todėl D. Klarkas ir L. Koulmenas bandė aiškinti, kad kolektyvinė psichinė energija, esant tam tikroms sąlygoms, kali aplinkoje sukelti laikiną energetinę kažkokių substancijų materializaciją, kurią galima suvokti jutimų organais. . Daugiau skaitykite K. Jungo požiūris į NSO

O dabar pateikiamos kelios hipotezės, atsižvelgiančios į NSO elgsenos "protingumą"

a) NSO yra slapti kariniai JAV, Rusijos ar net vokiečių fašistų, išsigelbėjusių po karo, ginklai. Tačiau jau 6 dešimtm. ši prielaida tapo nepopuliari, nes buvo akivaizdu, kad joks variklis negali išvystyti tokių pagreičių, o tokių perkrovų neištvertų žmogaus organizmas. Be to, kai kurie NSO turi savybių, prieštaraujančių fizikos dėsniams. Tokią prielaidą 1950 m. konferencijoje paneigė ir prezidentas Trumenas.

b) Tai kažkokie gyvi organizmai, pvz., vabzdžių būriai, švytintys elektros laukų dėka. L. Krampas tvirtino, kad tai milžiniškos švytinčios įelektrintos medūzos, gyvenančios viršutiniuose atmosferos sluoksniuose. Spėliota, kad tai plazmoidai, pasiekę tokį saviorganizacijos lygį, kad gali būti laikomi gyvais ir protingais. Tačiau kai kurie dideli NSO atrodo kaip metaliniai ir turi techninių konstrukcijų požymius, o taip pat NSO, galintys skrieti neįtikinamais greičiais.

c) Objektai, sukurti labai išsivysčiusių civilizacijų, kartu su mumis nuo seno gyvenančių Žemėje. Viena tokių galimų civilizacijų nurodoma Tibeto ir Indijos legendose minima Himalajuose ar Tibete esanti Šambala, kurioje gyvena žmonijos "Mokytojai". Rašytojas Sidorovas žurnale "Maskva" (1982, No 8) rašė, kad, atseit, mokslininkų nuomone per Šambalą vyksta nuolatiniai kosmoso kontaktai su mūsų planeta, o "liudininkai" patvirtina aplink ją esant apsauginius laukus, o virš jos pastebimi NSO. Tačiau Centrinės Azijos tyrinėjimai nerado Šambalos. O Sandersonas spėja esant povandeninę civilizaciją, kurioje gyvena Atlantidos ar senojo Mu žemyno gyventojai. Paminėtina ir "A HREF='http://www.spauda.lt/skaityti/foucault/hollow/undere.htm'>tuščiavidurės Žemės" idėja, pagal kurią Žemės centre yra tuštuma, o jos vidiniame paviršiuje įsikūrusi požeminė civilizacija, o NSO yra jos skraidantys aparatai, išskriejantys per angas. V. Fomenko išvystė hipotezę apie "procivilizaciją", sukūrusią "super-mikroorganizmus", turinčius "proto ekvivalentą". Per katastrofą "procivilizacija" žuvo, tačiau išliko tie dirbtiniai organizmai išliko ir kaupia informaciją ir per "gliunų grandines" darančius poveikį žmonijai. O "gliunai" – tai super- mikrodalelės, smulkesnės nei 10^-16 cm, galinčios pernešti garsą, šilumą ir informaciją bet kokioje terpėje (skamba tarsi pranašystė apie šiuolaikines nanotechnologijas) – palyginimui, atomo dydis yra apie 10^-8 cm. Tų mikroorganizmų visuma sudaro savotišką "mikromašinų civilizaciją", sukūrusią didelius, virš 1 km ilgio, cilindro formos NSO, kurie yra bazės su uždaru gyvybės palaikymo ciklu. Tose bazėse randasi humanoidai, esantys prieš tūkstančius metų pagrobtų žmonių palikuonys, ir Žemės biosferos rezervas, sukurtas katastrofos Žemėje atvejui. Įprastiniai NSO tėra transporto laivai, perkeliantys humanoidus į Žemę, kur tie atlieka mikromašinų pavedimus (Ogni Bulgarii, 1989, No 8).

d) Kitų matavimų lygiagrečių pasaulių ar ateities objektai. Šių hipotezių variacijų daug. Pvz., T. Beklėjus laiko, kad lygiagretus pasaulis egzistuoja kituose vibracijų dažniuose, o jo nepastebime, nes mūsų juslės yra ribotos. Beje, šio tipo hipotezes intensyviai nagrinėjo A. Chaineko vadovaujamas NSO tyrimo centras. Dar 1977 m. jis rašė: "Vis labiau linkstu prie minties, kad reikalą turime su kažkuo 'metažemišku', kažkokia nauja lygiagrečios tikrovės rūšimi". Prisiminkime, kad daugybinių (lygiagrečių) visatų egzistavimas neprieštarauja šiuolaikinei kosmologijai. Daugiau skaitykite: Lygiagrečios visatos

e) Kitokia gyvybės forma. V. Kaznačiejevas aiškina, kad be baltymų-nukleininės gyvybės formos gali egzistuoti vadinamoji "laukų" gyvybė, pasireiškianti labai subtiliais laukais, išsivysčiusiais dar prieš milijardus metų ir sudarančių vieningą Žemės informacinį biolauką; dar daugiau, žmonių sąmonė susijusi su sąveika su tuo biolauku, "mąstančiu eteriu". Vystant toliau šią idėją, V. Ažaža teigia, kad "laukų formos gyvybės rūšys pasireiškia kaip skraidančios lėkštės, kai joms reikia persikelti per tankius atmosferos sluoksnius; ta neregima materija yra humaniška ir mums demonstruoja aukštą technologijos lygį". Ažaža remiasi L. Bokonė knyga "NSO – slaptoji tikrovė", kurioje teigiama, kad NSO nuolat randasi Žemėje mums neregimose ultravioletinių ir infraraudonųjų dažnių srityse ir tik retkarčiais pasireiškia matomoje spektro dalyje. Bokonė pateikia tokių objektų nuotraukas, gautas fotografuojant "tuščias" dangaus ar žemės paviršiaus sritis specialia ypač jautria arba IR spindulių juostele su dideliu išlaikymu iškart, kai gaunami nepaaiškinami radiometrų, magnetometrų, fotometrų ir kitų prietaisų parodymai. Daugiau apie tai skaitykite: Gyvieji spinduliai ir gyvasis laukas

f) Ž. Valė knygoje "Nematomas koledžas" teigia, kad NSO nėra objektai. Tai tam tikra Žemės kontrolės sistema, tam tikros "psichofizines esybės, darančios įtaką žmonėms". Tik neįmanoma atsakyti, kas tą sistemą kontroliuoja.

g) Nežemiškos kilmės objektai. Ši hipotezė populiariausia. Viena jos atmaina, kad labai seniai "svetimieji" įkūrė Žemėje savo bazę ir NSO kyla iš jos. Tai gali būti ir senosios Žemės civilizacijos atstovai, neatmenamais laikais kažkodėl palikę gimtąją planetą, o dabar periodiškai joje apsilaikantys (taip manė A. Einšteinas). Prez. Eizenhaueris 1954 m. konferencijoje pareiškė: "Aš netikiu, kad lėkštės atskrenda iš kokios nors vienos vienintelės planetos, kaip neseniai tvirtino generolas Tuainingas". Buvęs JAV valstybės sekretorius D. Maršalas yra pareiškęs 1951 m.: "JAV valdžia nustatė, kad NSO atskrenda iš kitos planetos ir kad jų ekipažai ieško būdų, kaip išgyventi mūsų atmosferoje, kurioje gausu deguonies". O prezidentas Kenedis 1960 m. vasario mėn. konferencijoje pasakė: "Įsitikinau, kad skraidančios lėkštės – tikrai kosminiai laivai, atvykę iš kitų pasaulių". Didžiosios Britanijos aviacijos vadas lordas Daudingas 1957 m. rašė: "Esu tikras, kad NSO nėra sukurti kokios nors Žemės tautos, yra nežemiškos kilmės ir atskrenda į Žemę jos tirti". JAV Oro pajėgų ministro padėjėjas Brianas pareiškė: „NSO – tai nežemiški aparatai, pilotuojami ar valdomi distanciniu būdu, tai yra valdomi protingų būtybių ir sistemingai apskraido Žemę". O jau minėtas JAV Oro pajėgų vadovėlis (1968 m.) aiškina: „Labiausiai mums suprantama teorija ta, kad NSO – tai materialūs objektai, arba su ekipažais, arba valdomi per atstumą ir kurie mūsų planetoje laikomi nežemiškais".

8 dešimtm. pradžioje nutekėjus informacijai iš CŽV, tapo aišku, kad ir ji laiko NSO labai išsivysčiusios civilizacijos atstovais iš į Žemę panašios planetos, esančios prie vėstančios žvaigždės. Tad toji civilizacija ieško tinkamos planetos persikėlimui ir nuodugniai tiria Žemę. Ir štai dar vienas pareiškimas, kurį 1987 m. padarė Didžiosios Britanijos Gynybos štabo vadas admirolas Hilas Nortonas: „NSO negali būti priimami nei kaip žmonių rankų sukurti objektai, nei kaip mūsų mokslininkams žinomi fizikiniai reiškiniai... Tų aparatų technologija, konstrukcija ir judėjimo principas labai viršija visus mūsų kosminius bandymus ir pilotuojamus kosminius skrydžius". O admirolo Hilenkoterio dokumente pateikta išvada, kad avariją patyręs objektas nėra sukurtas kurios nors Žemės valstybės. Užuomina yra ir 1974 m. TSRS MA priimtoje „Problemos dėl nežemiškų civilizacijų tyrimo programoje": „pagrindinį dėmesį reikia skirti nežemiškų civilizacijų greitai judančių zondų, esančių Saulės sistemoje ar net orbitoje aplink Žemės, aptikimo galimybei".

O kokius argumentus pateikia nežemiškos kilmės NSO priešininkai?

Ypač aršiu nežemiškos NSO kilmės priešininku („Aplink pasaulį", 1985, Nr. 2) buvo TSRS MA narys-korespondentas V. Migulinas, nors prancūzų žurnale „Le recherche" (1979 m. rugpjūtis) jis nebuvo toks kategoriškas: „gautų duomenų analizė neleidžia rasti nenuginčijamų argumentų, įrodančių, kad ne kartą pasireiškė labai išvystytos civilizacijos techninė veikla". Su tuo galima ir sutikti. O priešlėktuvinės gynybos vadas armijos generolas I. Tretjakas pripažino, kad „tikrai egzistuoja kažkokie reiškiniai, apsireiškiantys kaip NSO, neturintys įtikinamų paaiškinimų ir kurių prigimties nežinome", nors nėra ir įrodymų, kad tai nežemiški laivai...

Kitas TSRS MA narys korespondentas, A. Veinikas, laikėsi visiškai priešingos pozicijos. 1988 m. rugpjūčio 4 d. pasisakydamas per Leningrado TV jis netgi teigė, buvojęs nežemiečių laivų nusileidimo vietose ir jam pateikė jų skeveldras. TSRS MA narys korespondentas V. Trockis atsargesnis, 1983 m. sausio 6 d. „Tarybų kultūroje" parašęs: „Negalima visiškai atmesti hipotezės, kad panašūs anomalūs reiškiniai gali būti kažkaip susiję sy nežemiškų civilizacijų veikla visų pirma todėl, kad nemažai rimtų mokslo atstovų neneigia pačios kitų civilizacijų egzistavimo tikimybės".

Reikia pastebėti, kad, pagal prof. D. MacDonaldą, kad jei NSO nėra nežemiškos kilmės, tai jų egzistavimą paaiškinti gerokai sunkiau ir, galbūt, tai turės dar didesnę mokslinę reikšmę žmonijai. Tai pripažino ir Chainekas, dar 1972 m. pareiškęs: „Dabar pripažįstame, kad NSO problema yra gerokai sudėtingesnė, nei iš pradžių įsivaizdavome. Atvirai sakant, mes iki šiol nežinome, ar jie atvyksta iš toli, ar yra mums artimi, ar jie, tiesą sakant, tėra mūsų proto produktas".