Hesdaleno slėnio NSO

Ufologai žino keletą vietų įvairiuose pasaulio regionuose, kur NSO pasirodymo dažnumas žymiai viršija statistini vidurkį. Viena tokių vietų yra Norvegijoje esantis Hesdaleno slėnis. Ši vieta tapo žinoma po 1981-1982-ųjų metų, kai ne kartą danguje buvo matomi šviečiantys objektai. Liudininkai pasakoja, kad buvo pastebėtas kiaušinio formos NSO, taip pat paslaptingas raudonos šviesos šaltinis, judantis ties žemės paviršiumi.

Hesdaleno slėnis yra 120 km į pietus nuo Tronheimo miesto ir maždaug 30 km į šiaurės vakarus nuo Roroso miestelio. Slėnio ilgis yra apie 15 km, o plotis siekia 5 km. Iš vakarų ir rytų slėnį supa maždaug 1 km aukščio kalnai, o pietuose slėnis ribojasi su dviem nedideliais ežerais. Slėnyje yra kelios mažytės gyvenvietės, kuriose gyvena apie 150-200 žmonių. Senieji gyventojai atsimena, kad paslaptingi reiškiniai danguje virš Hesdaleno slėnio buvo stebimi dar prieš II pasaulinį karą, tačiau tai vykdavo gana retai. Tačiau nuo 1981-ųjų m. gruodžio mėnesio virš Hesdaleno prasidėjo tikras šviečiančių objektų „antplūdis”, žmonės ėmė nerimauti.

Nežinomi objektai atsirasdavo bet kurioje vietoje – tiesiog virš namų stogų, vos pakilę virš žemės arba aukštai danguje. Dažniausiai šie objektai pasirodydavo žiemos naktimis, kartais net 3-4 kartus per naktį. Vasaros metu objektai pasirodydavo ypač retai. Dažniausiai šviesos būdavo matomos šiek tiek žemiau vieno iš šalia esančių kalnų viršūnės. NSO arba lėtai judėjo danguje, arba sustodavo ir kabėdavo virš Hesdaleno slėnio ištisą valandą. Tiesa, kartais objektai pademonstruodavo ir nepaprastą greitį – radaras užfiksavo, kad objektas judėjo 8500 m/s greičiu. NSO forma būdavo labai įvairi, o spalvos buvo nuo baltos iki gelsvai baltos.

„Hesdaleno” projektas

Į Hesdaleno gyventojų pranešimus apie padažnėjusius NSO atvejus atkreipė dėmesį Švedijos ir Norvegijos ufologai. Trys entuziastų grupės, atliekančios tyrimus ufologijos ir psichobiofizikos srityse, sudarė fenomeno tyrimo programą, kuria pavadino „Hesdalenu”. Projektą palaikė nemažai organizacijų ir žymių mokslininkų – Norvegijos gynybos tyrimo centras, Teorinės astrofizikos instituto mokslininkais E.Treinas ir T.Blikė, Fizikos instituto mokslininkas D.Havskovas, Oslo universiteto Fizikos instituto profesorius J.Egelandas ir jo grupė.

Oficialiai projektas buvo pristatytas tarptautiniame ufologų kongrese BUFORA, kuris vyko Didžiojoje Britanijoje 1983-iais m. rugpjūčio 27 d. Rudenį tyrinėjimo programa buvo detaliai paruošta, o lapkričio mėnesį su ja buvo supažindinti slėnio gyventojai.

Tyrimai vietoje

Į numatytą vietą išvyko 5 entuziastai, kurie 1984-ųjų m. vasario 21-26 dienomis atliko tyrimus slėnyje. Vietiniai gyventojai geranoriškai pažiūrėjo į projekto realizaciją, mielai suteikė tyrinėtojams pastogę, transportą ir maistą. Ufologams pasisekė – jie patys per keletą naktų paslaptingas ugnis pastebėjo net 53 kartus! Viskas buvo užfiksuota dokumentuose, padaryta daugybė fotografijų, nubraižytas ne vienas grafikas ir lentelė. Tyrimo metu buvo panaudojama mokslinė aparatūra – radarai, seismografas, magnetometras, spektro analizatorius, Geigerio skaitiklis, infraraudonųjų spindulių kamera ir lazeris.
Ufologai lazerio spindulį 9 kartus nukreipė į danguje pasirodžiusius šviečiančius objektus. Beveik visais atvejais NSO į lazerio spindulį niekaip nereagavo, tik kartą vienas NSO, tarsi atsakydamas į žmonių pasiųstą signalą, sumirksėjo, o po to visai užtemo.

Viskas buvo gana keista. Buvo atvejų, kai spektro analizatorius nieko nefiksavo, tačiau patys žmonės aiškiai matė ugnis. Kartais radarai priimdavo dvigubą atspindį nuo objekto, tačiau bent kiek žymesnio infraraudonojo spinduliavimo iš objektų nebuvo pastebėta. Vieną vakarą įvyko ypač paslaptingas dalykas. Fermeris Ole Mo, kuris padėjo tyrinėtojams, pastebėjo, kad jo koja nušliaužė raudonos šviesos spindulys, panašus į žymę, kurią palieka ekspedicijos naudojamas lazeris. Tik šis spindulys sklido kažkur iš viršaus.

nsoPagal atliktų tyrimų rezultatus ufologai ir moksliniai konsultantai šviečiančius objektus suskirstė į tris grupes:
- trumpalaikiai maži baltos ar mėlynos spalvos žybsniai, kurie danguje gali atsirasti bet kurioje vietoje;
- geltonos ar gelsvai baltos spalvos ugnys, pasirodančios virš namų stogų arba labai neaukštai virš žemės. Jos gali iki valandos laiko kaboti vienoje vietoje, lėtai judėti aplink slėnį, o kartais demonstruoti labai didelį pagreitį. Šios NSO ugnys dažniausiai juda iš šiaurės į pietus;
- keletas šviečiančių objektų fiksuotu atstumu vienas nuo kito. Dažniausiai tai yra dvi baltos ar geltonos „lempos”, turinčios raudoną frontą.

Daugelis žmonių, kuriems teko pastebėti šios grupės šviesulius, kalbėjo apie objektus. Šios ugnys dažniausiai skrido aplink netoliese esančio kalno viršukalnę iš šiaurės pietų kryptimi. 1994-ųjų m. pavasarį buvo organizuotas keturių dienų trukmės mokslinis seminaras, skirtas Hesdaleno slėnio mįslėms. Jame dalyvavo ne vienas garsus mokslininkas iš įvairių pasaulio šalių. Po ataskaitų, paskelbtos tyrimo medžiagos visi sutiko, kad Hesdaleno slėnio šviesos turi būti toliau tyrinėjamos.

1994-ais metais į Norvegiją pirmą kartą atvyko italų astrofizikai. Po to jie atvykdavo dar ne kartą. 1998-ais metais buvo sukurtas bendras norvegų ir italų projektas, kuriame buvo panaudotos naujos technologijos optiniam ir radiomagnetiniam spinduliavimui aptikti. Slėnyje buvo įrengta stebėjimo stotis, kuriai suteiktas pavadinimas „Blue Box”, t.y. „Mėlynoji dėžutė”. Šioje stotyje atliekamas šviečiančių objektų filmavimas ir fotografavimas, tuo pačiu metu fiksuojamos meteorologinės sąlygos, elektromagnetinis laukas, Žemės magnetinio lauko pokyčiai. „Mėlynojoje dėžutėje” yra labai neįprasta įrenginys -atsitiktinių įvykių generatorius.

Beveik kiekvienais metais Hesdalene apsilanko mokslininkų grupės, kurios sumontuoja naują įrangą, padedančią vykdyti stebėjimus. Sukurta programa „Embla”, kuri vienija visus, bandančius paaiškinti slėnio fenomeną. Ši programa yra labai perspektyvi – Hesdaleno šviečiančių objektų prigimties paaiškinimas gali sukurti naujas sąvokas fizikoje, o gal ir kitose mokslo šakose.

Tiesa, bandymai aptikti Norvegijoje atvykėlių iš kosmoso pėdsakų buvo nesėkmingi, tačiau bandymas virš slėnio pasirodančius šviečiančius objektus aprašyti fizikos ir matematikos formulėmis parodo tam tikrą Hesdaleno NSO panašumą su pulsarais ir neutroninėmis žvaigždėmis. Suprantama, tik žymiai mažesnio dydžio.

Šaltinis: Mįslės ir Faktai