Dievas sukūrė tik žmones

Tie, kas tiki ateiviais iš kitų planetų, - visai ne pamišėliai. Juk pagal visus mokslinius skaičiavimus į mus panašių turėtų būti begalės. Bet ir netikėti jais taip pat yra protinga, tiesa, dėl kitos priežasties - egzistuoja garsusis Fermi paradoksas.

Vieni namuose

Enrikas Fermi (Enrico Fermi) - amerikietis italų kilmės fizikas, Nobelio premijos laureatas. Kartą - tai buvo 1950 m. - jis pietavo su kolegomis fizikais, klausydamasis, kaip tie įrodinėja, kad protingos civilizacijos visatoje yra ne retenybė. „O tai kur jos?“ - paklausė mokslininkas. Fizikai neturėjo ką atsakyti.

Aiškus prieštaravimas - didžiulė visata ir kontaktų su jos gyventojais nebuvimas - vėliau ir buvo pavadintas Fermi paradoksu. Po ketvirčio amžiaus jį išplėtojo anglas Maiklas Hartas (Michael Hart). Pasak jo, jei išties egzistuotų daug civilizacijų kitose planetose, jos būtų iki mūsų atkeliavusios jau prieš milijonus metų. Bent viena kita.

Bet kol kas niekas iš kitų pasaulių pas mus neatvyko ir ryšio su mumis neužmezgė. Bent jau nėra rimtų mokslinių faktų apie kokius nors kontaktus.

Fermi paradoksas atsirado tuo metu, kai mokslininkai dar gana miglotai įsivaizdavo, kiek galėtų būti gyventi tinkamų planetų. Veikiau apskritai neįsivaizdavo, o tiesiog spėjo, kad neaprėpiamoje visatoje jų turėtų būti.

Dabar, atlikus tyrimus kosminiais teleskopais, paaiškėjo: gyventi tinkamos planetos anaiptol ne išimtis, o greičiau taisyklė. Vien Paukščių Take - mūsų galaktikoje, kurioje yra apie 250 mlrd. žvaigždžių, - daugiau kaip 500 planetų gali būti ne šiaip gyvenamos, o aukštai išsivysčiusių civilizacijų namai. Taigi Žemėje jau turėjo apsilankyti, o gal ir apsigyventi dešimtys tūkstančių jų atstovų.

Kaip mano britų mokslininkai Stiuartas Armstrongas ir Andersas Sendbergas iš Oksfordo universiteto, dauguma proto brolių - vyresni, nes Žemė yra vėlyvas visatos vaikas. Dauguma į ją panašių planetų susidarė 1-2 mlrd. metų anksčiau.

Vadinasi, ir jose gyvenančios civilizacijos pažengė toli į priekį. S.Armstrongas ir A.Sendbergas neseniai paskelbė apie išsamų tyrimą, dėl kurio Fermi paradoksas tapo dar paradoksalesnis.

Pavyzdžiui, jie darė prielaidą, kad, be žmonių civilizacijos, galaktikoje egzistuoja viso labo viena „vyresnė“ civilizacija. Net tokiu, kraštutiniu, atveju jos pasiuntiniai per 500 mln. metų būtų apgyvendinę visą Paukščių Taką. Būtų aptikę mus, o mes - juos. Ir tai yra konservatyviausias scenarijus, pagal kurį ateiviai keliauja lėtaeigiais kosminiais laivais. Mokslininkai tvirtina: tarpžvaigždinės kelionės aukštai išsivysčiusiems proto broliams yra visiškai pagal jėgas, nieko antgamtiško. Energijos jie galėtų gauti ir iš saulės baterijų. Net mes turime neišsenkamų jos atsargų ir šaltinių.

Pavyzdžiui, gerai Saulės apšviečiamas Merkurijus. Iš tokių dangaus kūnų, kaip ši palyginti nedidelė planeta, turinti mažą traukos jėgą, tik esančių prie kitų žvaigždžių, yra nesunku ir nebrangu paleisti kosminius laivus, naudojant elektromagnetinius greitintuvus. O stabdyti, mano S.Armstrongas ir A.Sendbergas, galima generuojant vadinamąją magnetinę burę - tokį elektromagnetinį kokoną aplink laivą, kurį veiks visatos elektringųjų dalelių srauto jėga.

Įvairiausių ateivių turėtų netrūkti

O jeigu gyvybė yra ir kaimyninėse galaktikose? Tai labai logiška. Tarkime, legendiniame Andromedos ūke, apdainuotame rašytojų fantastų. Jis yra dar didesnis už Paukščių Taką. Tuomet apskritai neturėtume šansų būti nepastebėti kitų civilizacijų atstovų.

Mokslininkai apytikriai apskaičiavo, kiek kitų galaktikų atstovų galėtų kolonizuoti mūsiškę. Jei jie būtų pradėję tai daryti prieš 1 mlrd. metų, judėdami perpus mažesniu negu šviesos greičiu Žemę jau būtų pasiekę 263 tūkst. civilizacijų atstovai. Per 2 mlrd. metų mus atrastų 2 mln. 570 tūkst. brolių iš kitų galaktikų.

O mes pastebėtume juos. Ateivių, keliaujančių greičiu, artimu šviesos, apskritai turėtų būti nesuskaičiuojama daugybė. Jų turėtų knibždėte knibždėti. Bet kažkodėl neknibžda.

Išvada aiški. S.Armstrongas ir A.Sendbergas Fermi paradoksą pavertė Fermi absurdu ir iš esmės įrodė: visatoje esame vienut vienutėliai. Ateivių nėra, nebuvo ir nebus. Galima sakyti kitaip: Dievas sukūrė tik žmones. Šia prasme mokslininkai pasirodė esantys net „šventesni už Romos popiežių“.

Jau 1999 m. Jonas Paulius II kalbėjo, kad visagalis Dievas galėjo sukurti protingas būtybes ne tik Žemėje. Valdant kitam popiežiui - Benediktui XVI - mintį apie tai, kad mes ne vieniši, ėmė propaguoti Vatikano observatorijos viršininkas tėvas Chosė Gabrielis Fiunesas (Jose Gabriel Funes), autoritetingas astronomas. Ch.Fiunesas pareiškė, kad tikėjimas Dievu ir protingomis būtybėmis kitose planetose anaiptol vienas kitam neprieštarauja. Dar daugiau, jis daro prielaidą, kad tokios būtybės egzistuoja, taip pat ir daug labiau išsivysčiusios. O sukūrė jas tas pats Dievas, kuris yra vienintelis. Bet panašu, kad nesukūrė...

Pirmieji ir paskutiniai visatoje

Hipotezę, kad greičiausiai esame tokie vieninteliai, neseniai pagrindė astronomas Dimitaras Saselovas (Dimitar Sasselov), Harvardo profesorius, vienas iš Keplerio teleskopo mokslinės programos vadovų. Apytikriais skaičiavimais, aiškina mokslininkas, prireikė 1 mlrd.metų, kad žvaigždės, susidariusios jaunoje visatoje, iš pirmykščio vandenilio ir helio „prigamintų“ pakankamai medžiagos planetoms susidaryti - deguonies, geležies, silicio ir kitų sunkiųjų elementų. Dar 9 mlrd. metų prireikė planetoms formuotis ir gyvybei tinkamoms sąlygoms susidaryti. Žemė, kurios amžius yra maždaug 4,5 mlrd. metų, gerai telpa į šias laiko ribas. Vadinasi, jos niekas neaplenkė, bet nieko neaplenkė ir ji. Kitaip tariant, yra didelė tikimybė, kad mūsų planeta - pirmoji, kurioje atsirado gyvybė. Tad mes esame pirmosios protingos būtybės visatoje. Ir, ko gera, paskutinės...

Žmonija neamžina

Gyvybė mūsų planetoje galutinai žus maždaug po 2,8 mlrd. metų. Paskutinius žmones sunaikins mirštanti Saulė, kuri iš geltonosios nykštukės virs raudonąja milžine - išsiplės taip, kad praris Žemę. Bet apie milijardą metų Žemė vis dar bus gyvenama.

Kas liks gyventi Žemėje tolimoje, beveik neįsivaizduojamoje ateityje? Mūsų nepaprastai protingi r puikios išvaizdos palikuonys, įveikę erdvę ir laiką?

Ar kokie nors pasibjaurėtini monstrai? Nei vieni, nei kiti. Britų mokslininkai, „pažvelgę“ į ateitį po milijardų metų, labai niūriai įsivaizduoja būsimuosius gyventojus.

Bakterijos - vienaląsčiai organizmai, plaukiojantys nedideliuose karšto ir sūraus vandens ežeruose arba vandens telkiniuose uolose, - štai kas gyvens Žemėje, mano Džekas O’Molis Džeimsas (Jack O’Malley James) ir jo kolegos iš Šv.Andriejaus universiteto.

Tokie rezultatai gauti pagal jų parengtą matematinį modelį, įsivaizduojant, kad Saulė pradės vis stipriau kaitinti Žemę.

Britai tikina, kad toks liūdnas likimas laukia gyvybės bet kurioje gyvenamoje planetoje, besisukančioje aplink žvaigždę, panašią į mūsų šviesulį: vandenynai išgaruoja, žinduoliai, žuvys, vabzdžiai ir kitokie gyviai pamažu išnyksta. Lieka primityviausi organizmai, kurie galop taip pat dingsta. Mokslininkai taikė savo modelį įvairioms Žemės tipo planetoms. Pasirodydavo, kad užgimusi gyvybė būna primityvi apie 3 mlrd. metų, paskui tobulėja ir tampa protinga.

Paskui, po palyginti neilgo laikotarpio, vėl primityvėja. Ir žūsta. Toks yra gyvybės ciklas - nuo paprasto prie sudėtingo ir atgal. Iš britų atradimo galima daryti išvadą: tikimybė sutikti kitų protingų būtybių yra itin menka. Juk jų gyvenimo kokioje nors planetoje trukmė yra nepalyginti trumpesnė už pačios planetos amžių.

Greičiausiai būtų galima aptikti mikrobų, nes statistiškai būtent jie yra labiausiai paplitę kitų planetų gyventojai.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Julius/Brigita“