Vandenynas skleidžia nepaaiškinamą triukšmą

Kai mikrofonais apsirūpinę mokslininkai panėrė į vandenynų gelmes, juos gerokai nustebino labai triukšmingas povandeninis pasaulis. Žuvys, midijos, ruoniai, banginiai ir daug kitų jūros gyvių švilpavo, klykavo, niurnėjo, unkštė ir zirzė. Pamažu mokslininkai nustatė, kas kokius garsus skleidžia. Vis dėlto kartais paaiškinti gelmių garsų negalėdavo nei mokslininkai, nei povandeninių laivų įgulos, nei karinės priežiūros centro darbuotojai.

Viskas prasidėjo XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai sovietinių povandeninių laivų įgulos Šiaurės Atlanto vandenyne išgirdo keistą kvarkimą. Manoma, kad šiuos garsus skleidė nedideli objektai, galintys judėti 200 kilometrų per valandą greičiu, bet povandeninių laivų sonarai jų neužfiksavo. Devintajame dešimtmetyje garsų vėl nebuvo girdėti.

Nuo XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio mokslininkai ir kariškiai yra užfiksavę nemažai aiškiai girdimų, iš vandenyno sklindančių garsų. Dar niekam nepavyko paaiškinti, kas juos skleidžia. "Bloomberg" nuotr.

1997 metais centrinėje Ramiojo vandenyno dalyje įrengtame dideliame Amerikos centre povandeniniai mikrofonai užfiksavo naują garsą. Tai buvo labai stiprus mechaninis girgždesys, kuris truko septynias minutes ir vis silpo. Vėliau jis buvo pavadintas „silpimu“, ir nors buvo iškelta įvairių teorijų, dar niekam nepavyko išsiaiškinti, kas jį skleidžia.

Tais pačiais metais pirmą kartą buvo išgirstas ir kitas garsas – gaudesys. Garsas buvo toks stiprus, kad jį užfiksavo daugiau nei penkių tūkstančių kilometrų atstumu vienas nuo kito įrengti mikrofonai. Manoma, kad šis itin žemo dažnio garsas sklido kažkur iš piečiausio Pietų Amerikos taško vakarinės pusės. Gaudesys vieną minutę eina garsyn, o vėliau prityla. Jis šiek tiek primena didelių banginių dainuojamas dainas, bet yra daug stipresnis.

Garsai fiksuojami specialiais povandeniais mikrofonais, vadinamaisiais hidrofonais. Klausant Ramiajame vandenyne 1999 metų kovo 1 dieną užfiksuotą įrašą pagreitintai, garsas skamba panašiai kaip vardas „Džulija“.

Dar vienas garsas Ramiajame vandenyne užfiksuotas 1999 metų kovo 1 dieną. Jis truko vos 15 sekundžių, bet buvo labai savitas. Klausant pagreitintą įrašą garsas skamba panašiai kaip vardas „Džulija“ .
Nuo to laiko buvo užfiksuoti dar keli garsai, vėliau buvo mėginama juos kūrybiškai paaiškinti. Pavyzdžiui, buvo manoma, kad garsus skleidžia paslaptingos povandeninės pabaisos arba kad jie sklinda atliekant branduolinius bandymus. Vis dėlto tikrojo garsą skleidžiančio šaltinio tikriausiai derėtų ieškoti gamtoje.

Tai gali būti gyvūnai arba ledas
1. Nežinomi gyvūnai. Yra žinoma, kad mėlynieji banginiai gali skleisti iki 188 decibelų stiprumo garsus. Tačiau užregistruotieji garsai yra iki penkių kartų stipresni. Galbūt juos skleidžia nežinoma banginių arba kalmarų rūšis.
2. Slenkantis ledas. Lėtai per Antarktidos pamatinę uolieną slenkantys ledynai gali skleisti stiprius garsus. Jie labai panašūs į trinties garsą, vadinamą silpimu.
3. Atsiskiriantys ledynai. Daugelis garsų buvo užfiksuoti toli pietuose, todėl įtarimai nukrypo į ledkalnius, atskylančius nuo Antarkties ledynų.