Kodėl piratai segi auskarus?

Auskarus jūrininkai dažniausiai verdavosi, sėkmingai pabaigę keliones ir reisus. Jauniems jūreiviams auskarai buvo veriami pirmą kartą perplaukus vandenyną arba, kai jie praplaukdavo klastingus Žaliojo Kyšulio vandenis šalia Afrikos žemyno.

Stiprūs ir bebaimiai piratai buvo gana prietaringi. Kai kurie iš šių tvirtų vyrų buvo įsitikinę, kad žiedo formos auskarai gali pagerinti regėjimą. Jie tikėjo, kad iš brangaus metalo pagaminti auskarai įgyja magiškų, gydančių galių. Tarp tuometinių piratų buvo pasklidę gandai, kad auskarai saugo ir padeda lengviau ištverti jūros ligą. Auksiniai auskarai buvo laikomi talismanu, kurį nešiojantis žmogus niekada nepaskęs.

Iš tikrųjų auskarai, pagaminti iš sidabro ir aukso, tais laikais buvo tokie vertingi, kad jų užtekdavo laidotuvėms apmokėti, jeigu negyvą pirato kūną jūros bangos išmestų į krantą. Kai kurie jūrininkai netgi išgraviruodavo ant auskarų savo gimtojo uosto pavadinimą, kad jų kūnai būtų grąžinti šeimoms ir tinkamai palaidoti. Jeigu asmuo mirdavo laive, auskarų užtekdavo padengti kūno transportavimo namo išlaidas. Taigi mirusiojo nereikėdavo palaidoti jūroje ar svetimoje žemėje.

Žiedo formos auskarai naudingi būdavo ne tik mirusiesiems, bet ir gyviesiems. Piratai, kurie apšaudydavo praplaukiančius laivus iš patrankų, naudodavo savotiškus ausų kištukus. Juos pasigamindavo auskarų žiedus užpildę vašku.

Piratai tikėjo, kad žiedo formos auskarai apsaugo nuo skendimo, jūros ligos, blogo regėjimo bei prastos klausos.