- 0.0 Рейтинг
- 1289 Просмотров
- Обсудить
Dažnai žmonės teigia jog yra matę vaiduoklius, dažnai jie fiksuojami
medijos pagalba, tad norisi apžvelgti kai kuriuos vaiduoklių pasireiškimo
atvejus, tiksliau tas hipotezes apie juos, kurias kelia mokslas, kuris, kaip
ten bebūtų, atmeta vaiduoklių fenomeno egzistavimą kaip kažką paranormalaus ir
ieško racionalaus paaiškinimo.
Visų pirma teigiama jog vaiduoklis yra ne kas kito, o haliucinacija.
Haliucinacijų žmogus neatskiria nuo realybės, nes pasirodo, jog matant, girdint,
jaučiant haliucinaciją veikia tos pačios smegenų sritys kurios yra atsakingos
už pojūčius, tad mes haliucinacijas dažniausiai traktuojame kaip realybę.
Žinoma, mes suabejojame nerealiomis haliucinacijomis, tačiau kuo haliucinacija
artimesnė realybei tuo sunkiau ją atpažinti. Apie galimą, haliucinacinę,
vaiduoklių prigimtį, kalbėjo dar Hipokratas, o dabartinė psichiatrija
išsiaiškino, kad net visiškai psichiškai sveiki žmonės laikas nuo laiko regi
haliucinacijas. Be to egzistuoja begalė psichikos ligų, apie kurių turėjimą, mes
net neįtariame, ko pasėkoje matome haliucinacijas. Kaip sakoma: visi yra
išprotėję, tik ne visi turi diagnozes. O jei rimtai, tai nebūtina sirgti kokia
psichikos liga, kad pamatytume haliucinaciją, čia užtenka būti pavargus, nevalgius
ir panašiai ir gali pamatyti haliucinaciją, o po to visiems pasakoti kokį
keistą vaiduoklį regėjai. Štai pavyzdžiui speleologai yra pastebėję, jog ilgą
laiką būnant uždarose urvuose tamsoje jie pradeda regėti žmones, daiktus ir
kitokius įdomius reiškinius.
Kitas reiškinys yra iliuzijos. Šios iliuzijos kyla dėl įvairiausių
prie neįprasto apšvietimo, ar matant neįprastus akiai vaizdus, pavyzdžiui
neįprastu rakursu matomus objektus ir panašiai. Taip pasireiškia vadinamo
pareidolija, kai žmogus neįprastuose objektuose mato daiktus, veidus, žmogaus
siluetus ir t.t. Mūsų sąmonė sukuria tuos vaizdinius bandydama atpažinti
objektą, esantį prieš akis ar nuotraukoje. Kaip žinia, tada žmonės labiau linkę
pasiduoti įspūdžiams ar mistifikuoti, teigia kad matė vaiduoklį, ufoanutą,
skraidančią lėkštę ar dar kokį mistinį reiškinį. Deja, čia jokios mistikos
nėra, paprasčiausiai taip surėdyta mūsų sąmonė.
Fata morgana arba miražai. Čia kažkas panašaus su iliuzija,
tačiau objektas yra realus, tačiau iškraipytas dėl šviesos ar kitokio optinio
triukšmo. Tas triukšmas paprastai apsunkina objekto atpažinimą. Man pačiam
prieš kelias dienas teko matyti šunį tamsoje, o priėjus arčiau suprasti jog tai
paprasčiausias akmuo.
Vaiduokliai dažnai fiksuojami medijos pagalba, tačiau ir čia
mokslininkai turi ką pasakyti. Jie mano, jog dauguma užfiksuotų vaiduoklių,
orbų ir kitokių panašių fenomenų pasireiškia dėl juostelės defekto, šviesos ir
šešėlių žaismo, dulkių, vabzdžių, dūmų ir kitokių panašaus pobūdžio reiškinių.
Taip pat pastebėta daug mistifikacijos atvejų, kada pažaidžiama su dvigubu
kadravimu, fotografavimu per stiklą arba paprasčiausiai photoshopu ar kitomis
vaizdo redagavimo programomis.
Legendos ir urbanistiniai mitai. Tokie dalykai kaip mitai, gali sudėlioti socialinėje sąmonėje pavidalą,
kurį daug kas manysis matę. Greičiausiai jie bus matę visai ne mituose minimą
objektą, o kažką kito, tik tas socialiai suformuotas pavidalas bus pirma kas
ateis galvon nesugebėjus atpažinti objekto ar reiškinio. Be to tokie mitai
sklando tarp žmonių sugedusio telefono principu. Vaiduoklį paprastai būna matęs
draugo draugas ar panašus neidentifikuojamas asmuo. Dažnai tas pats asmuo yra
savotiškas niekada neegzistavęs fantomas, juk daug kartų girdėjote pasakymą: o
štai vienam vyrui nutiko tas ir tas. Tokie reiškiniai paprastai parodo, kad tai
greičiausiai yra urbanistinis mitas.
Никто не решился оставить свой комментарий.
Будь-те первым, поделитесь мнением с остальными.
Будь-те первым, поделитесь мнением с остальными.