Nematomos Mėnulio pusės žemėlapis 1636 metais

Po II pasaulinio karo vienas Vatikano dvasininkas keliomis iš amerikiečių karininko gautomis penicilino dozėmis išgelbėjo savo giminaičio gyvybę. Už paslaugą jis karininkui pasiūlė kažkokių senų žemėlapių. Išvykstantis namo amerikietis Dž. Makenzis žemėlapius tikėjosi JAV parduoti. Bet tik 1956 metais juos prisiminęs, nunešė visą aplanką į laikraščio redakciją. Redaktorius Gordonas Vaicikeris, nieko neišmanydamas apie senus žemėlapius, kreipėsi į Indianapolio universiteto profesorių V. Kingą.

Aplanke, be kelių puslapių teksto, buvo lapų su matematiniais skaičiavimais, teleskopo schemų, žvaigždynų žemėlapių, Jupiterio ir keturių jo palydovų piešinių, Saturno su žiedais bei Mėnulio žemėlapių. V. Kingas nustatė, jog rankraštis datuotas 1636 metais ir parašytas Galilėjo Galilėjaus. Šia sensacija susidomėjo V. Kingo kolega astronomas dr. A. Mailsas.

A. Mailsas labai nustebo aplanke aptikęs abiejų Mėnulio pusrutulių žemėlapių. Vadinasi, ir kitos Mėnulio pusės, kurios niekas iš Žemės negali matyti – mat Mėnulis aplink Žemę apsisuka per tokį pat laiką, kaip ir aplink savo ašį ir visada matome tik vieną jo pusę. Be to, žemėlapis toks detalus, kad net šiuolaikiniais teleskopais tokių smulkmenų neįžiūrėsi. Pradžioje buvo pamanyta, kad tai klastotė. Netrukus valdžia visą aplanką konfiskavo.a

Bet laikraščio redaktorius, kaip įprasta žurnalistui, buvo pasilikęs aplanko medžiagos kopijas ir laikė jas seife. Kai 1959 metais sovietinis kosminis laivas Luna-3 apskriejo aplink Mėnulį ir nufotografavo nematomąją jo pusę, redaktoriui parūpo palyginti spaudoje paskelbtas nuotraukas su turimomis fotokopijomis. Abu žemėlapiai labai gražiai sutapo. Visiškai sutapo ir 1969 metais Apollo-11 nusileidimo Mėnulyje vietos Ramybės jūroje ir fotokopijų vaizdai.

Tik 2007 metais, būdamas 89 metų ir sunkiai sirgdamas vėžiu, žurnalistas nusprendė paskelbti Mėnulio žemėlapių istoriją. Mirė jis ne nuo vėžio, kaip ir buvęs karininkas Dž. Makenzis prieš daugelį metų…

Po čia aprašytos istorijos kyla tik vienas klausimas: iš kur G. Galilėjus galėjo turėti tokių Mėnulio antros pusės žemėlapių? Astronomas bendravo su Romos popiežiumi, tad nenuostabu, jog jie atsidūrė Vatikano bibliotekoje. O atsakymo į klausimą galimi du variantai. Tokie žemėlapiai galėjo būti nukopijuoti nuo ateivių padarytų nuotraukų arba juos sudarė skraidymo aparatus turintys ankstesnės Žemės civilizacijos atstovai.

Edgaras Mičelas žymus amerikietis, aviacijos inžinierius, aeronautikos ir astronautikos mokslų daktaras, 1971 metais dalyvavęs Apollo-14 programoje Mėnulyje. Dr. E. Mičelui su Alanu Šepardu iki šiol priklauso ilgiausio žmonių pasivaikščiojimo Mėnulyje rekordas – net 9 val. 17 min.

Beje, grįžęs iš Mėnulio amerikiečių astronautas E. Mičelas pareiškė: „…Esu tikras, jog Visatoje vyksta kažkas, ko suvokti savo protu dar nepajėgiame. Kosmose yra kai kas labai svarbaus, ko dar nesuvokiame. Iki galo to neišreiškia nė viena pasaulio religija… “

$IMAGE8$

Piramidė krateryje