Astronomai, radioteleskopais stebintys didelius dangaus plotus,
užfiksavo seriją neįprastų įvykių, trukusių vos kelias milisekundes.
Tiesa, šie įvykiai nepasikartojo, jų nelydėjo ir jokie reiškiniai,
kuriuos būtų galima stebėti regimų ar rentgeno bangų spektre.
Išsamiai ištyrus užfiksuotųjų bangų savybes mokslininkai
nusprendė, kad greičiausiai bangos atsklido iš gerokai toliau, nei
aprėpia mūsų galaktika – tikriausiai tai yra kokio nors kosminio
kataklizmo ženklas. To paties dangaus ploto stebėjimo metu užfiksuoti
keturi įvykiai astronomams suteikė pagrindo manyti, kad tokių įvykių
Žemėje kasdien gali būti stebima netgi tūkstančiais – tereikia žinoti, į
kurią pusę nukreipti radioteleskopus, rašo arstechnica.com.
Patys
Greitieji radijo bangų pliūpsniai (FRB - Fast Radio Burst) savaime nėra
labai įdomūs. Keturi užfiksuotieji įvykiai smarkiai skiriasi
intensyvumu, visi jie truko ne ilgiau nei po penkias milisekundes. Jei
šie įvykiai būtų susiję su didelės energijos spindulių pliūpsniais, mūsų
turima įranga šias didesnės energijos bangas tikriausiai būtų
užfiksavusi. Stebėjimui naudoti radioteleskopai negali parodyti tikslių
šaltinio koordinačių, o regimas bangas tame pačiame dangaus plote
stebintys teleskopai nepastebėjo nieko neįprasto.
Jeigu
radijo bangų šaltinis būtų mūsų galaktikos viduje, tuomet, įvertinus mus
pasiekusių spindulių energiją, nuspręsta, jog jų šaltiniu galėtų būti
nemaža įvykių įvairovė. Taigi, mokslininkai nusprendė pradėti nuo
aiškinimosi, kur yra spindulių šaltinis. Tai buvo atlikta įvertinus
faktą, kad radijo bangos sąveikauja su jonizuotomis tarpžvaigždinės
erdvės dujomis, kurios keičia bangų spektrą. Ir su kuo didesniu dujų
kiekiu sąveikaujama, tuo didesnis bangų spektro pasikeitimas. O
sprendžiant pagal FRB savybes nuspręsta, jog šie spinduliai savo kelyje
matė labai daug dujų. Tačiau spindulių sklidimo kryptis parodė, kad jie
negalėjo ilgai keliauti mūsų galaktikos dujomis, taigi, tikriausiai juos
veikė ir galaktinės, ir tarpgalaktinės dujos.
O jeigu spindulių
šaltinis yra toks tolimas, vadinasi, jis turėtų būti labai galingas.
„Kosmologiniais vertinimais tai reiškia, jog pliūpsniai turėjo būti
stipresni nei bet koks kitas žinomas trumpalaikių radijo bangų
šaltinis“, - sakė tyrimą atlikusiai grupei vadovavęs Mančesterio
universiteto (JK) profesorius Dave'as Thorntonas. Jie mano, jog tai
reiškia, kad FRB šaltinis tikriausiai yra kataklizminiai įvykiai. Tačiau
tokie įvykiai neturėtų būti reti, jeigu įvertintume stebėto dangaus
plotą ir įvykių dažnumą. Mokslininkų skaičiavimu, visame dangaus plote
jų kasdien gali būti pastebėta iki 10 000
Kokie gi tie
kataklizminiai įvykiai? Tą paaiškinti mokslininkams sudėtinga. Tipiniai
radijo bangų pliūpsniai būna arba pasikartojantys (pvz, skleidžiami
pulsarų), arba lydimi signalų, stebimų kituose bangų ilgiuose. Šiuo
atveju nebuvo nei pasikartojimo, nei kitokio tipo spindulių. Taigi,
viena iš galimybių, kurą apsvarstė astronomai,
buvo neutroninių žvaigždžių susijungimas. Tačiau įprastai itkimasi, kad
tokie įvykiai yra labai reti ir tiek daug energijos neišskirtų. Su
tokia pačia problema susiduria ir alternatyvi paaiškinimo versija –
juodosios skylės išgaravimas. Jis ne tik retas, bet ir išskiria kur kas
mažiau energijos. Supernova
su orbitoje besisukančia neutronine žvaigžde galėtų išmesti tokį
energingą spindulių pliūpsnį, tačiau ir ji negali būti tokia dažna.
Taigi,
kol kas astronomai yra šiek tiek suglumę. O tai reiškia, kad
tikriausiai jie imsis kitokių priemonių siekiant patikslinti visų
registruotų įvykių tikslesnes šaltinio koordinates, be to, stebės dangų
su papildoma technine įranga siekiant sužinoti tikslų spindulių šaltinį
bei galimai užfiksuoti kitus spindulius, kurie sklinda iš to paties
regiono. Tiesa, gama spindulių pliūpsnių mįslė buvo įminta tik po
dešimtmečių darbo, todėl ir šios mįslės greito įminimo nereikėtų
tikėtis.
