Atgimusi sensacija: Paskutinė Reicho paslaptis

Griūvant Sovietų Sąjungai, kai istorikams ir žurnalistams tapo daugmaž prieinami slaptieji SSKP CK ir KGB archyvai, kai kurie rimti Maskvos laikraščiai ir žurnalai rašė, kad Stalinas iki pat savo mirties netikėjo, jog jo nugalėtas priešas (o anksčiau bičiulis, dalijantis Europą) Adolfas Hitleris yra miręs. Ir štai praėjus daugiau kaip 60-iai metų, kai savo bunkeryje Berlyne nusižudė Trečiojo reicho fiureris, tokios kalbos vėl atsinaujino. Kaip žinoma, Hitlerio ir jo žmonos Evos Braun apdegusius kūnus,

Šioje nuotraukoje, kurią Argentinos
rašytojas ir istorikas Abelis Bastis
pateikia savo knygoje, –
75-metis Hitleris, gulintis mirties patale

užkastus sviedinio išraustoje duobėje, rado sovietų kareiviai. Tuomet buvo padaryta nesuskaičiuojama daugybė ekspertizių, apklausta liudininkų ir buvo nustatyta, jog tai tikrai A.Hitlerio kūno liekanos. Tie palaikai buvo slapta laidojami kelis kartus, kol pagaliau 1970 metais labai slaptu L.Brežnevo ir KGB šefo J.Andropovo įsakymu Hitlerio, E.Braun bei J.Gebelso šeimos narių palaikai buvo sudeginti, o jų pelenai išbarstyti Bidevico upėje.

Tačiau su tokia oficialia versija sutinka, toli gražu, ne visi. Iki šiol tebeskelbiama, kad Hitleriui pavyko pabėgti iš apsupto ir degančio Berlyno ir jis neva pasislėpė Ispanijoje, Pietų Amerikoje, dargi Antarktidoje. Apie tai prirašyta šimtai knygų, tūkstančiai straipsnių.

Neseniai Argentinos rašytojas ir istorikas Abelis Bastis paskelbė milžinišką susidomėjimą sukėlusią savo versiją, kaip ir kur užbaigė savo gyvenimo dienas Trečiojo reicho valdovas. A.Bastis teigia, jog dar 1943 metais, kai pradėjo aiškėti, kad karas bus pralaimėtas, ypač įsitraukus į jį Amerikai, prasidėjo pasirengimas A.Hitlerio ir jo aplinkos evakuacijai. Apie tą planą esą žinojo tiktai du Trečiojo reicho veikėjai – Miuleris ir Bormanas. Tuo metu Argentinoje patikimų žmonių vardais buvo atidarinėjamos bankų sąskaitos, kūrėsi įvairios nedidelės kompanijos, kurios supirkinėdavo fermas. Nacių emisarai įvairiuose viešbučiuose ir poilsio bazėse kūrė įvairiausius būsimų pabėgėlių apgyvendinimo apartamentus, esą palankiai už didžiulius pinigus, auksą ir Trečiojo reicho technologijų perdavimą vyko derybos su sąjungininkais, taip pat ir su sovietais, kurie pernelyg neprieštaravo, kad Hitleris pabėgtų.

Pagaliau 1945 metų balandžio pabaigoje prasidėjo operacija „Seralis“. Iš degančio Berlyno, į kurį veržėsi sovietų armija, paspruko keli lėktuvai su Hitleriu ir jo artimiausia aplinka ir nusileido Ispanijoje, kurios tuometis vadovas F.Franko neslėpė savo palankumo Vokietijos fiureriui. Iš Ispanijos keli povandeniniai laivai išplaukė į Argentinos Kaletos de los Loros užutėkį.

Autorius tvirtina, jog toje vietoje, kurioje išsilaipino Hitleris, 30 metrų gilumoje po smėlio ir dumblo sluoksniu buvo trys povandeniniai laivai, apie ką nėra pažymėta Argentinos kariniuose archyvuose. Taip ir prasidėjo naujas A.Hitlerio gyvenimas Pietų Amerikoje.

Pabėgėliai traukė į Argentinos gilumą pagal iš anksto gerai parengtą maršrutą. Jie paprastai apsistodavo tuose namuose ir dvaruose, kuriuose gyveno Argentinos diktatoriaus Chuano Perono ištikimi bičiuliai. Su kai kuriais jų, pavyzdžiui, Eichhornų šeima, Hitleris palaikė glaudžius santykius iki pat savo mirties. A.Bastis pateikia šios šeimos kambarinės parodymus, kuri ne kartą aptarnavo Hitlerį kaip Eichhornų šeimos „pusbrolį“. Taip A.Hitleris buvo vadinamas toje šeimoje.

Apie Trečiojo reicho vadovo buvimą Argentinoje pateikė savo prisiminimus ir buvęs Eichhornų dvaro sodininkas, kuris kartu ilgą laiką buvo ir JAV FTB bendradarbis bei informatorius. Beje, visai neseniai FTB paskelbė dalį savo archyvų, kuriuose pateikiami ir to „sodininko“ pranešimai apie Hitlerio svečiavimąsi tame dvare.

A.Bastis tvirtina, kad A.Hitleris ne tik išgyveno iki 1964 metų, bet ir susilaukė įpėdinių. Argentinos rašytojas ir istorikas taip pat teigia, jog skleistos kalbos, kad fiureris buvo nevaisingas ir negalėjo turėti vaikų, neturi jokio pagrindo. Jo žodžiais, jis žinąs, kur yra paslėptos A.Hitlerio ir jo žmonos E.Braun, susitikusių paskutinėmis Trečiojo reicho gyvavimo dienomis, kartu su savo vaikais nuotraukos. Bet kol kas, anot A.Basčio, jas turintys asmenys dar neleidžia niekam jų skelbti. Paskutines savo dienas Hitleris praleido Paragvajuje, kurio prezidentas Truchilijas neslėpė savo simpatijų Trečiajam reichui. Pasak A.Basčio, A.Hitleris mirė ant savo žmonos ir vaikų rankų. Tačiau apie vietą, kur jis palaidotas ir kur gyvena jo šeima, knygos autorius rašo gana miglotai. Pasak apžvalgininkų, tai bus padaryta jo naujojoje knygoje, kuri, be abejo, irgi taps sensacija.

Rusijos laikraštis „Komsomolskaja pravda“ kreipėsi į žinomos knygos „Paskutinė Reicho paslaptis“ autorių Leoną Arbatskį, prašydamas pakomentuoti argentiniečių rašytojo ir istoriko knygą. Štai ką jis pasakė: „Jokiu būdu negalima atmesti, kad Hitleris pabėgo iš Berlyno. Nei šiandien, nei anksčiau jokių oficialių pareiškimų tuo klausimu nėra. Iš tiesų yra dokumentai apie Hitlerio sunaikinimą. Tačiau neginčijamų duomenų, jog tai buvo Hitlerio kūnas, nėra. Garsusis Hitlerio žandikaulis iki šiol saugomas FSB archyve. Tačiau tai nereiškia, kad ten tikrai Hitlerio liekanos. Tuo labiau kad jeigu naciai turėjo kelis Hitlerio antrininkus, tai jiems nieko nereiškė ir suklastoti visas jo dantų rentgeno nuotraukas, kurios buvo rastos jo kabinete ar jo asmeninio dantų gydytojo spintoje“.