6 legendiniai kardai

Senovės legendose ginklams būdavo skiriamas didelis dėmesys. Tikėta, kad jie turi įvairių stebuklinių galių. Ko gero, visoje istorijoje jokie kiti ginklai neturėjo tiek legendų kaip kardai…

Nėra žinoma, ar karaliaus Artūro laikų legenda apie kardą, įstrigusį akmenyje, yra tikrai išgalvota.

Italijoje, Montesiepi koplyčioje iš tikrųjų yra akmuo, į kurį įbestas kardas. Pasakojama, kad XII amžiuje Toskanos kunigaikščiui šv. Galganui arkangelas Mykolas liepė liautis gyvenus nuodėmėje. Kunigaikštis pradėjo šaukti, kad tai padaryti taip pat vargiai įmanoma, kaip perskelti akmenį kardu. Taip pasakęs, jis pabandė perskelti šalia esantį akmenį. Kardas akmenį perskėlė lyg kokį gabalą sviesto. Nuo tada jis amžiams liko, įsmeigtas į akmenį.

„Kusanagi“ vadinamas gyvačių kardu. Japonų legendoje pasakojama, kad juo aštuongalvę gyvatę užmušė audrų ir jūrų dievas. Ginklas esą saugomas Atsutos šventykloje. Ypatingomis progomis jis išnešamas iš šventyklos, tačiau visada suvyniotas į drobulę, todėl kardo egzistavimas oficialiai nebuvo patvirtintas.

Šimtus metų mistiškas kardas buvo įsmeigtas uolose virš Notrdamo katedros Rokamduro bažnytkaimyje pietvakarių Prancūzijoje. Vienuoliai pasakoja, kad tai Durandalio kardas, priklausęs narsiam riteriui Rolandui. Pasak legendos, Rolandas sviedė kardą į uolas, nenorėdamas, kad jis patektų į priešų rankas. Nuo XII amžiaus ši vieta tapo piligrimų traukos centru, tačiau nuo 2011 kardas eksponuojamas Nacionaliniame Viduramžių muziejuje Paryžiuje.

Karaliaus Karolio Didžiojo kardas, vadinamas laiminguoju, neva keisdavo spalvą 30 kartų per dieną ir šviesdavo taip skaisčiai, kad nustelbdavo saulės šviesą. Nuo 1271 metų prancūzų karūnavimo ceremonijose buvo naudojami du kardai. Iki šiol nežinoma, kuris iš jų yra tas laimingasis.

Per Jėzaus suėmimą vienas mokinys, šv. Petras nukirto vienam iš vyriausiojo kunigo kareivių ausį. Anglų legendose pasakojama, kad pastarąjį kardą, kartu su šv. Graliu, atgabeno Juozapas iš Arimatėjos. Tačiau kiti mano, kad tikrąjį šventojo Petro kardą į Lenkiją atvežė vyskupas Jordanas 968 metais. Kardas saugomas Arkivyskupijos muziejuje Poznanėje.

Teigiama, kad žymus škotų sukilėlis Viljamas Volasas (įkvėpęs Melą Gibsoną sukurti „Narsiąją širdį“) kardą laikydavo iš žmogaus odos pasiūtoje makštyje. Kardo rankena taip pat būdavo dekoruojama oda žmogaus, kurį V. Volasas įveikė mūšyje.