Kinijos piramidės

Prieš 5000 metų rašytuose rankraščiuose, išsaugotuose sename Kinijos vienuolyne, sakoma, jog „Dangaus sūnūs”, nusileidę metaliniais drakonais, statė piramides. Apskritai įdomu, kad įvairių tipų piramidės plačiu žiedu juosia visą mūsų planetą abipus 30° šiaurės platumos lygiagretės.

Jų yra Meksikoje, Egipte, Kinijoje. Aptikta piramidžių Atlanto vandenyne tariamai nuskendusios legendinės Atlantidos vietoje, Ramiajame vandenyne prie Japonijos ir kitur. Apie piramidžių išdėstymą tokiu žiedu galima kalbėti atskirai. Ne mažiau pasakojimais ir legendomis apipintas piramidžių statymas. Vis dar neaišku, kokiu būdu dešimtis tonų sveriantys tūkstančiai akmeninių blokų pakelti net į 100-150 metrų aukštį ir preciziškai surikiuoti vienas prie kito.

Netikėtą radinį archeologai aptiko Kinijos Junano pietvakarių provincijos Fusianio ežere. Echalotas po vandeniu užfiksavo, kaip vėliau paaiškėjo, 19 metrų aukščio ir 90 metrų ilgio prie pagrindo laiptuotąją piramidę. Viršutinės dvi jos pakopos iš smiltainio stipriai apirusios, o trys apatinės iš klinčių išsilaikiusios. Greta narai aptiko dar devynias tokio pat dydžio ir apie 30 mažesnių piramidžių. Visa jų užimama teritorija – apie 2,5 kv. km. Greta piramidžių rastas ir iš ežero dugno iškeltas molinis indas, priskiriamas Rytų Han (Hari) dinastijai, valdžiusiai 25-220 metais.

Netikėtus radinius 2002 metais aptiko devynių įvairių specialybių tyrinėtojų ekspedicija, atvykusi tirti senovinės piramidės ant Baj Chongo kalno Cingchajaus provincijoje, Tibete. Greta yra du ežerai. Vienas gėlas, kitas – druskingas. Prie druskingo Tosono ežero stovi apie 60 metrų aukščio piramidė. Jos priekyje yra trys trikampio formos pagilėjimai – landos į urvus. Dvi užgriuvusios, o vidurinė likusi atvira.

Landa siekia porą metrų paviršiuje, o viduje apie šešių metrų aukščio. Urvo sienos lygios ir, atrodo, šlifuotos. Gale palubėje kyšo parūdijęs apie 40 cm skersmens vamzdis. Panašaus vamzdžio galas matyti ir urvo grindyse. Bet keisčiausia, kad prie įėjimo į urvą kyšo dar dvylika vamzdžių nuo 10 iki 40 cm skersmens. Ir visi jie yra lygiagretūs. Panašių vamzdžių galų kyšo ir iš ežero vandens, kiti aptikti po vandeniu. O vietos gyventojai pasakoja legendas, jog tai ateivių iš kosmoso statinių likučiai.

Minėtų vamzdžių nuopjovos tirtos Cingchajaus metalurgijos kombinato laboratorijoje. Aptikti įvairių metalų oksidai rodo, kad tie vamzdžiai pagaminti seniai. Analizę atlikęs inžinierius Cinj Chuanvenis mano, jog tai gali būti liekanos labai senos sudėtingos astronomijos observatorijos, o gal net kosmodromo įrenginiu. Jo hipotezę palaiko tų įrenginių liekanas apžiūrėjęs ne per toliausiai esančios Kinijos mokslų akademijos observatorijos mokslininkas Jang I, bet tiksliau įvertinti paskirtį ir amžių būtini liekanų ir aplinkos detalūs tyrimai šiuolaikiniais prietaisais.

Bet daugiausia dėmesio, kalbų ir pranešimų nusipelnė Baltoji piramidė Šansi provincijoje Kinijos pietvakariuose, maždaug 60 km nuo užsieniečiams draudžiamo lankyti Sianio miesto Vaiches upės pakrantėje, 34°26′ šiaurės platumos ir 108°52′ rytų ilgumos. Apie jos didingumą, nepaprastumą 1947 m. kovo 28 d. rašė New York Times. Tačiau jau po kelių dienų Los Angeles Times paskelbė Kinijos oficialų paneigimą – esą jokių piramidžių nėra. Matyt, norėta išvengti iš viso pasaulio užplūsiančių nuotykių ar senienų ieškotojų. O gal buvo svarbesnių priežasčių slėpti informaciją? Bet vėliau iš kosminių palydovų darytose nuotraukose ten matyti net 16 piramidžių!

Pirmosios žinios apie Baltąją piramidę pasigirdo dar 1912 metais, kai verslininkai Fredas Mejeris Šrederis ir Oskaras Mamanas prekybos tikslais lankėsi Šansi provincijoje. Kin Linj Sianio kalnuose jie pamatė apie 300 metrų aukščio piramidę su plokščia aikštele viršuje.

Vėliau vokietis Hartvingas Hausdorfas ir austras Peteris Krassa, tiriantys keistus reiškinius planetoje, gavo valdžios leidimą pravažiuoti draudžiamomis užsieniečiams vietomis Šansi provincijoje. Jie matė, nufotografavo ir nufilmavo dešimtis piramidžių, iš kurių viena forma ir dydžiu priminė Teotiuakano piramidę Meksikoje.

Kinų valdžios pasitikėjimą pelnęs Rytų kultūrų tyrinėtojas amerikietis dr. Danielis Cukermanas, daug kartų buvęs Kinijoje, prasitarė, jog Baltojoje piramidėje ir jos požemiuose sukauptos dvasinės ir materialinės vertybės leido kinams pasiekti svaiginamą proveržį technologijų ir pasaulėžiūros srityse.

Kinijoje iki mūsų dienų išlikę daug paslaptingų piramidžių. Tai rodo dar vienas, atsitikimas. Netoli nuo Uchanio miesto, esančio ties pietiniame Duntinjchu ežero krante, 1959 metais įvyko stiprus žemės drebėjimas. Nuo kalno šlaito nuslinkusi milžiniška nuošliauža atidengė tris po 300 m aukščio kūginius statinius, pavadintus kūginėmis piramidėmis. Tokia forma rodo piramidžių senumą. Tiesiog neįtikėtina, kad Pekino universiteto mokslininkų ekspedicija, vadovaujama prof. Čži Pen Liao, jas datavo 45 000 metų!

Prie vienos piramidės pamatų tyrėjai aptiko užpiltą įėjimą į požeminį labirintą. Jo sienos kruopščiai šlifuotos, o vienas iš daugelio įėjimų išvedė į požeminę salę. Piešiniais padengtomis lubomis archeologus nustebino ne tiek medžioklės scenos, kiek „dabartiniais apdarais” apsirengusios būtybės, sėdinčios apvaliame laive, kuris labai panašus į „skraidančią lėkštę”. Sujungus tas dvi temas, išeitų, jog žmonės su ietimis vaikosi kažkokį žvėrį, o virš jų skrendantieji apvaliame laive lyg ir su šautuvais medžioja paukščius.

Bet tai dar ne viskas. Kitoje skliauto dalyje pavaizduota dešimt įvairiais atstumais vienas nuo kito aplink bendrą centrą išdėstytų skritulių. Ta schema labai panaši į Saulės sistemą. Ir dar keisčiau, kad trečias ir ketvirtas nuo centro pavaizduoti skrituliai sujungti kilpos pavidalo linija. Kyla pagrįstas įtarimas, jog pavaizduota Žemė bei Marsas ir kažkoks ryšys tarp jų.

Jau buvo minėta, jog senuosiuose kinų rašytiniuose šaltiniuose yra užuominų apie vietos gyventojų ryšius su ateiviais. O tarp daugelio kinų hieroglifų yra ir toks, kuriame figūrėlė kvadratine galva ir ploni pagaliukai -kojos ir rankos. Jis reiškia „atėjęs iš dangaus”.

Reikia nepamiršti, kad kosminiais palydovais ir aero-fotonuotraukomis Žemės pusiaujo juostoje jau priskaičiuota 409 piramidės. Ir tai dar ne pabaiga. Atrandama vis naujų, kai kurių po vandeniu, po storu grunto sluoksniu ar užneštų smėliu.