Меню
Назад Главная » Каталог статей » Istorijos paslaptys

Konspirologijos specialistai teigia, kad mūsų pasaulį jau daug amžių valdo slaptos draugijos. tiesa tai ar ne - patikrinti sunku, tačiau versija, kad visos žmonijos gyvenimą valdo 13 masonų ložių, iš kurių 7 yra ypač privilegijuotos, gali lygiai taip pat egzistuoti, kaip ir kitos versijos. Teigiama, kad vienai iš privilegijuotųjų ložių priklauso Astronų šeima, kurios istorija atrodo tiesiog neįtikėtina.

Istorija žino nemažai pasakojimų apie rastus lobius. ne mažiau legendų pasakojama apie garsius plėšikus ir vagis.Tačiau ypatingą vietą tarp visų šių pasakojimų užima istorija apie Kaizerodo olos lobį ir amerikiečių armijos leitenantą, kuris tapo brangenybių vagimi. Šis lobis buvo pats didžiausias žmonijos istorijoje, o leitenanto įvykdyta vagystė tapo pasauline sensacija... Tiesa, tai įvyko tik po 35 metų.

Chuano Fernandeso archipelagas, esantis ramiajame vandenyne už 670 km. į vakarus nuo Čilės krantų, pagarsėjo ne viena nepaprasta istorija. Pirmoji istorija. Klasikinė 1704-aisiai metais anglų galera „Cinque Ports“ plaukiojo pietinėse jūrose ir užsuko į Chuano Fernandeso salyną, kad paimtų Mas a Tierra saloje anksčiau paliktus produktus. Tačiau sandėlis buvo aptiktas išplėštas. O sandėlį įrenginėjo laivo bocmanas Aleksandras Selkirkas. Dėl apiplėšto sandėlio kilo ginčas tarp Selkirko ir laivo kapitono. Apimtas pykčio bocmanas nusprendė palikti laivą, o kapitonas palaikė šį sprendimą.

Dvi paslaptingos Afrikos valstybės Senegalas ir Gambija turi ir tokių mistinių vietų, kurių užmintas mįsles jau ne vieną šimtmetį bando išnarplioti tiek vietiniai gyventojai, tiek čia atvykstantys keliautojai. Viena iš tokių vietelių - Senegambijos akmenų ratų archeologinė buveinė, prieš gerą dešimtmetį vėl atkreipusi į save susidomėjusius viso pasaulio smalsuolių žvilgsnius.

Šis statinys pagrįstai laikomas Didžiausiu pasaulinės civilizacijos pasiekimu. Didžioji kinų siena iš tiesu yra unikali, o šio rankomis statyto statinio mįslėms nėra galo. Siena iki šiol tyrinėtojams pateikia siurprizus, daugelis klausymų kol kas lieka be atsakymų. Vien tik versijos, prielaidos, hipotezės. Pateikiame skaitytojams vieną hipotezę, bandančią paaiškinti kokiu tikslu buvo pastatyta Didžioji kinų siena.

Egipto piramidžių paslaptys jau ne vieną šimtmetį audrina mokslininkų ir visų, kas domisi Senovės Egiptu, protus ir vaizduotę. Ypač daug mįslių slepia trys piramidės, esančios Gizoje, netoli dabartinio Kairo. Jos, trys milžiniškos tobulai taisyklingos formos keturbriaunės piramidės, stūkso dykumoje, mesdamos ryškius šešėlius. Šios piramidės yra laikomos faraonų Cheopso, Hefreno ir Mikerino kapavietėmis. 1864 metais astronomas Čarlzas Piacis Smitas (Charles Piazzi Smyth) iškėlė hipotezę, kad Cheopso piramidė buvo pastatyta, siekiant tokia forma įkūnyti keletą senų, nepaprastai vertingų žinių aspektų. Jo sekėjai bandė įminti šios Egipto piramidės paslaptį. Teigiama, kad Cheopso piramidė išsiskiria iš kitų Senovės Egipto paminklų. Buvo tvirtinama, kad ją aukštesniojo proto valia pastatė ateiviai iš kitų pasaulių, kuriuose civilizacijos yra labiau išsivysčiusios negu Žemėje. Buvo iškelta hipotezė, kad piramidės konstrukcijoje, jos parametruose užšifruotos senovės pranašystės, kurios vėliau sudarė Senojo testamento pagrindą, numatė būsimąją krikščionybės istoriją ir pranašauja antrąjį Kristaus atėjimą.

1931-ais metais prancūzų etnografas profesorius Marselis Griolis apsilankė dogonų gentyje, gyvenančioje prie Nigerio upės dabartinio Malio teritorijoje. Šie beraščiai žemdirbiai - sena tauta, savo išsivystymo lygiu niekui ne­išsiskirianti iš aplinkinių genčių. Tačiau profesorių nepaprastai sudomino pasa­kojimai, kuriuos dogonai daugelį amžių perdavinėjo iš kartos į kartą. Juose pasakojama apie Visatos atsiradimą ir sandarą, taip pat apie senus šios tautos ryšius su kosmosu. Nuo to meto Griolis su savo kolego­mis reguliariai vykdė ekspedicijas, ku­rių metu mokslininkai ilgai gyvendavo tarp svetingų dogonų, o šie po truputį vis labiau pasitikėjo draugiškais ir smalsiais baltaodžiais žmonėmis ir pa­laipsniui atskleisdavo jiems savo pačias švenčiausias paslaptis. Labiausiai buvo pasitikima pačiu Grioliu ir jo pagrindine padėjėja profe­sore Žermen Deterlen, kuri po Griolio mirties 1956-ais metais toliau tęsė jų pradėtą bendrą darbą. Sensacingus savo tyrinėjimų rezultatus Griolis ir Deterlen išspausdino ne viename straipsnyje, kurių pirmasis pasirodė 1950 -ais metais.

Skrendant tarp Indijos ir Šri Lankos vienoje vietoje jūroje galima pastebėti keistą seklumą, kuri, truputi išsilenkdama, jungia salą ir žemyną, šią seklumą musulmonai vadina Adomo tiltu, o induistai – Ramos tiltu.
Neolito epochoje, dabartinės Lietuvos teritorijoje gyveno pavienės medžiotojų-rinkėjų gentys, kurios buvo bepradedančios įvaldyti žemdirbystės amatą ir darytis vis labiau sėslios. Šių žmonių gyvenimo būdas, religija ir pasaulėžiūra kelia daug klausimų akmens amžių tyrinėjantiems archeologams bei antropologams. Vilniaus universiteto doktorantas Mantas Daubaras, tirdamas prieš 6000 metų Kretuono ežero apylinkėse gyvenusių žmonių palaikus aptiko iki šiol Lietuvoje neaprašytą kanibalizmo atvejį.
Argentinietis verslininkas, etnologas ir paslaptingų faktų kolekcionierius Janošas Chuanas Moricas gimė Vengrijoje, tačiau didesnę savo gyvenimo dalį praleido pietų Amerikoje. 1965 metais žmonių negyvenamoje vietovėje jis aptiko išsišakojusią požeminių komunikacijų sistemą, sukurtą neįsivaizduojamai seniai. Po ketverių metų šis atradimas buvo paskelbtas visuomenei, taip pat buvo prisiekta Ekvadoro prezidentui, kad visa tai yra tiesa.
1 2 3 ... 8 9 Вперёд