Меню
Назад Главная » Каталог статей » Kosmoso paslaptys

Žmonija nuo seno yra atkreipusi dėmesį į tai jog danguje vis pasirodo šie keisti objektai, kurie dabar yra vadinami kometomis. Apie šiuos dangaus kūnus buvo prikurta begalė įvairiausių mitų, buvo bandoma juos personalizuoti paverčiant dievais, jie archajiniam žmogui visuomet pranašaudavo nelaimes ir siaubingas bei globalias katastrofas. Senovės graikai įsivaizdavo kometą kaip skriejančią galva su besidraikančiais plaukais. Iš čia ir kilo kometos pavadinimas; sen. gr. kometes reškia “plaukuotas”. Įvairios tautos turėjo vis kitokias asociacijas, vienos kometose matė ugninį kalaviją, kitos nukirstas galvas arba ugninius drakonus, tačiau visuotinai buvo manoma jog kometos pasirodymas reiškia artėjančias nelaimes.

Mokslas visais laikais siekė kuo daugiau sužinoti apie mus supantį pasaulį - kosmosą, žvaigždes, kurias galima stebėti iš Žemės. Iš pradžių žmonės galvojo, kas Žemė yra Visatos centras. Saulė, planetos ir žvaigždės skrieja aplink mūsų planetą, o pati Žemė yra plokščia. Laikai keitėsi, mokslo žinios taip pat. Dabar visiems yra žinoma, kad Žemė yra apvali, ir ji toli gražu nėra Visatos centras, o žvaigždės aplink save turi daug pasaulių.

Tarptautinė mokslininkų grupė, pasinaudojusi „Hubble“ kosminiu teleskopu, pirmąkart nufotografavo iškart kelis tos pačios supernovos vaizdus, sukurtus gravitacinio lęšiavimo efekto. „Einsteino kryžiaus“ formą sudaro keturi tolimos supernovos atvaizdai, susidarę supernovos šviesai sklindant per tolimą galaktiką, esančią galaktikų spiečiuje tarp Supernovos ir Žemės, rašo physicsworld.com. Ši nuotrauka astronomams ne tik suteiks daugiau žinių apie tolimų supernovų dinamiką, bet ir padės pagerinti suvokimą apie tamsiosios materijos pasiskirstymą lęšiavimo efektą sukeliančioje galaktikoje ir galaktikų spiečiuje, o taip pat leis patikrinti Einsteino bendrąją reliatyvumo teoriją (BRT) ir išmatuoti Visatos kosminio plėtimosi greitį, tikina mokslininkai.
Astronomai pranešė identifikavę žvaigždę, kuri vos prieš 70 tūkst. metų (kai, beje, Žemėje pirmuosius žingsnius žengė pirmykščiai žmonės) praskriejo palei pat Saulės sistemos paribius – vos už 0,5 šviesmečio nuo Saulės, informuoja "UniverseToday.com". Beje, toji žvaigždė – dvinarė, t.y., pro Saulės sistemą praskriejo ne viena, o išsyk dvi žvaigždės. Manoma, kad žvaigždės priartėjimas turėjo įtakos Oorto debesį sudarančių kometų orbitoms, tačiau neandartaliečiams ir kromanjoniečiams grėsmės nekėlė. Vis dėlto mokslininkus šis atradimas paskatino Saulės apylinkėse pasidairyti kitų panašių žvaigždžių.
Žemė yra mėtyta ir vėtyta. Asteroidų smūgius jai teko iškentėti toli gražu ne kartą ir ne du. Ne kartą mūsų planetoje tokie smūgiai buvo katastrofiški net jei asteroido tiesioginis smūgis įvykdavo visai kitoje Žemės pusėje. Žinoma, kur kas daugiau buvo tokių atvejų, kai smulkesni asteroidai suirdavo dar atmosferoje, rašo iflscience.com. NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos ataskaitoje nurodoma, kad nuo 1994 iki 2013 metų Žemę net 513 kartų atakavo smulkesni asteroidai. Didžioji jų dalis planetos paviršiaus net nepasiekė, bet kai kurie – tokie, kaip Čeliabinsko meteoritas – ne tik trenkėsi į Žemę su nemenka jėga, bet ir pastebimai paveikė aplinką.
Grupė mokslininkų mano, kad anksčiau nepaaiškintas izotopų santykis iš Žemės gilumos gali signalizuoti materiją, egzistavusią tais laikais, kai Žemė dar nebuvo susidūrusi su kitu planetos dydžio kūnu, suformavusiu Mėnulį. Tai gali būti savotiškas senosios Žemės, egzistavusios prieš spėjamą susidūrimą prieš 4,5 mlrd. metų, aidas. Mokslininkai šį savo darbą pristatė per Goldschmidto konferenciją Kalifornijos Sakramento mieste, rašo svetainė phys.org. Šiuo metu laikomasi teorijos, kad Mėnulis susiformavo prieš 4,5 mlrd. metų, kai Žemė susidūrė su Marso dydžio mase, kuri buvo pavadinta Tėja. Anot šios teorijos, smūgio sukeltas karštis išlydė visą planetą, bet vėliau kai kurios jos nuolaužos atvėso ir atsiskyrė, suformuodamos Mėnulį.

Jau kelis dešimtmečius neįprastų signalų kosmose ieškantys mokslininkai svarsto galimybę imtis atvirkštinių veiksmų: siųsti signalus į gretimas žvaigždžių sistemas. Gal tai padės atrasti ateivius? Astronomai planuoja siųsti signalus radijo teleskopais į šimtus žvaigždžių sistemų, esančių maždaug 20 šviesmečių spinduliu nuo Žemės, praneša Dailymail.co.uk. Toks planas, kurį pasiūlė nežemiškų civilizacijų ieškančio SETI instituto Kalifornijoje mokslininkai, jau dabar vadinamas vienu reikšmingiausių žmonijos postūmių kosmoso tyrimuose.

Šį sekmadienį SpaceX antrą kartą bandys istorinį raketos nusileidimą ant platformos vandenyne. 22 aukštų namo aukščio Falcon 9 raketa pakils iš Kanaveralo kyšulio Oro pajėgų bazės Floridoje porą minučių po Saulės laidos (18:10 Rytų pakrantės laiku, 01:10 pirmadienį Lietuvos laiku). Maždaug po pusvalandžio nuo starto raketa grįš iš kosmoso ir naudodama GPS, bandys nusileisti ant Atlante plaukiojančios platformos.
Magnetinių Žemė polių inversija ilgai buvo spekuliacijų apie pasaulio pabaigą tema. Per artimiausius du tūkstančius metų, pirmą kartą per visą žmonijos istoriją, susidursime su šiuo reiškiniu. Bet ar polių pasikeitimas toks baisus, kaip piešiamas?

1938 m. Orsonas Wellesas transliavo radijo biuletenių ciklą „War of the Worlds“, kuriame imitavo ateivių nusileidimą į Žemę realiu laiku. Šios transliacijos buvo plačiai prisimenamos dėl visuomenėje sukeltos panikos. O Welleso fantastika puikiai iliustravo, kas galėtų nutikti mūsų planetoje pasirodžius nežemiškoms būtybėms, rašo phys.org.

1 2 3 ... 20 21 Вперёд