Sfinksui daugiau kaip 10 000 metų?

Daktaras Robertas Šochas (Dr Robert M. Schoch) - Bendrų tyrimų koledžo prie Bostono universiteto darbuotojas nuo 1984 metų, apgynė daktaro disertaciją geologijos ir geofizikos srityje Jeilio universitete (1983 metais), tyrė antropologiją Džordžo Vašingtono universitete.

Dešimto dešimtmečio pradžioje Šochas nustebino mokslo bendruomenę savo novatoriškais Didžiojo Sfinkso tyrimais. Šio statinio amžius, jo nuomone, yra didesnis už visuotinai priimtą keliais tūkstančiais metų.

Taip pat jis tyrinėjo visą eilę kitų paslaptingų monumentų: povandeninius darinius palei japonų salą Jonaguni, Velykų salos statulas. Pastaraisiais metais jis susikoncentravo tiek klausimu dėl galimų astronominių senovės civilizacijų žlugimo priežasčių. Apie tai jis rašė knygoje "Pamiršta civilizacija: Saulės pliūpsnių įtaka mūsų praeičiai ir ateičiai".

Roberto Šocho knygos

Sfinksas įsikūręs netoli Cheopso piramidės, vakariniame Milo krante, už Kairo miesto ribos. Pagal visuotinai priimtą egiptologų tarpe nuomonę, monumentas buvo iškaltas iš monolitinės kalkakmenio uolos, faraono Chefreno įsakymu 2500 metais prieš mūsų erą.

***

1990 metais aš pirmą kartą apsilankiau Egipte, ketindamas patyrinėti Sfinksą geologiniu aspektu. Dariau prielaidą, kad egiptologai teisingai nustatė datą, tačiau greitai buvo aptikta geologinio pobūdžio faktų, kurie netilpo į visuotinai pripažintą teoriją.

Ant Sfinkso kūno, o taip pat ant jį juosiančių sienų (supančių įgilinimą, pasilikusį po to, kai monumentas buvo iškaltas iš uolos) buvo aptikti erozijos pėdsakai, kurie, mano manymu, galėjo atsirasti tik dėl stiprių kritulių ir lietaus vandens srautų.

Problema slypi tame, kad Sfinksas pastatytas ties Sacharos riba, regione, kur maždaug 5000 metų viešpatauja itin sausas klimatas. Taip pat paaiškėjo, kad ir kiti statiniai, datuojami Senąja Karalyste, turi erozijos pėdsakų, kurių negalėjo palikti vėjas ir smėlis.

Trumpiau tariant, padariau išvadą, kad pati seniausia monumento dalis turi būti gerokai senesnė (mažiausiai 5 tūkstančiai metų prieš mūsų erą, bet negalima atmesti ir 7-9 tūkstančių) - tais laikais šiai vietovei buvo būdingas lietingas klimatas.

Gavau nemažai kontrargumentų: Sfinksas negali būti toks senas, kadangi jo galva pasižymi dinastinei epochai, kuri prasidėjo IV tūkstantmetyje prieš mūsų erą, būdingais bruožais. Bet jeigu pasižiūrėsime į šiuolaikinę monumento formą, lengvai pastebėsime, kad tai ne jo tikroji, pradinė galva.

Jei būtų kitaip, ji būtų lygiai taip pat smarkiai paveikta erozijos, kaip ir korpusas. Iš čia kyla prielaida, kad faraonų laikais Sfinksas buvo perdarytas - nutašytas iki mažesnių matmenų, o taip pat buvo pakeista galvos forma. Realybėje tai galėjo būti netgi ne sfinksas. Labiausiai tikėtina, kad tai buvo liūto skulptūra.

Kad patikrintume šias prielaidas, mudu su Tomu Dobeckiu atlikome seisminius tyrimus ties monumento pagrindu, išmatavome erozijos lygį po paviršiumi. Kitaip sakant, ištyrėme, kaip šiame uolienos darinyje sklinda garso bangos, pagal kurių atsispindėjimą buvo gautas kalkakmenio savybių vaizdas. Išanalizavęs duomenis, pastebėjau, kad žymūs erozijos pėdsakai po monumento paviršiumi patvirtina prielaidą, jog objektui yra daugiau kaip penki tūkstančiai metų.

Taip pat tyrimo metu gavome duomenų, kad po kairiąja Sfinkso letena esama kažkokios kameros ar olos. Be to, buvo aptikta mažesnių, iki šiol nežinomų požeminių tuštumų aplink monumentą, o taip pat kažkas panašaus į tunelį po Sfinksu.

Dešimto dešimtmečio pradžioje, kai pirmą kartą pareiškiau apie gerokai didesnį Sfinkso amžių, patyriau egiptologų kritiką, jie pareikalavo kitų įrodymų, kad egzistavo civilizacija, gyvavusi prieš senovės egiptiečius ir pastačiusi Sfinksą. Jie buvo įsitikinę, kad išsivysčiusių kultūrų laikotarpyje iki V-VI tūkstantmečių prieš mūsų erą nebuvo, nežiūrint į tai, kad Turkijoje atrasti archeologiniai paminklai, kurių amžius siekia maždaug dešimt tūkstančių metų. Vienas iš jų - Giobekli-Tepe. Neaiškios lieka aplinkybės, kurių dėka susiformuodavo civilizacijų pradmenys, o paskui staigiai išnykdavo, taip pat nežinia, kiek tūkstančių metų truko tyla po to, kai viena civilizacija žlugo, o kita - užsimezgė.

Robertas Templas pamėgino paaiškinti vandens erozijos pėdsakus ant Sfinkso tuo, kad aplink objektą išraustas griovys. Praleisiu jo mažai tikėtinas koncepcijas, tokias, kaip, pavyzdžiui, tą, jog iš pradžių Sfinksas vaizdavo šakalą - gyvūną, tapatinamą su mirties dievu Anubiu, ar kad Sfinkso veidas - tai faraono Amenemcheto II portretas.

Per vieną iš paskutinių savo kelionę į Egiptą 2009 metų kovo mėnesį, pažvelgiau į erozijos problemą kitu aspektu.

Pirma. Blokai, iš kurių pastatyta Sfinkso šventykla (medžiaga jai buvo paimta iš tos pačios kalkakmenio uolos, kai buvo tašomas Sfinksas), o taip pat piečiau įsikūrusi žemutinė šventykla turi tą patį erozijos laipsnį. Kalkakmenio luitai, iš kurių jos pastatytos, senosios karalystės laikais buvo apkloti Asuano granitu. Templo teorija apie griovį nepaaiškina, iš kur atsirado minėti pėdsakai.

Prieštaringi erozijos pėdsakai (iliustracija iš tinklapio robertschoch.com)

Antra. Stipresnė akmens erozija pastebėta vakarinėje Sfinkso aptvaro pusėje, ji iš esmės skiriasi nuo erozijos rytinėje pusėje. Šios erozijos charakteristikos nesusijusios su vandeniu, kuris turėjo kauptis ties monumento pagrindu, o susijusios su krituliais ir šios vietovės senovine hidrologija.

Seisminiai duomenys, gauti iš Sfinksą juosiančio griovio ir pagrįsti mano analize, liudija, kad paminklo amžius siekia ne mažiau kaip septynis tūkstančius metų.

Vanduo, susikaupęs aplink monumentą, nepagreitintų akmens erozijos iki tokio lygio. Savo ruožtu, vertikalūs grioveliai ant griovio sienelių turi būdingus lietaus vandens srautų požymius. Nėra jokio pagrindo teigti, kad jie susiformavo džiūstant hipotetiniam tvenkiniui aplink Sfinksą, kaip tvirtina Templas.

Uoloje iškaltos sienos aplinkui Sfinksą buvo tokio tvenkinio sienomis. O kadangi pati uola turi daugybę griovelių ir paveikta karstinių procesų, vanduo sunktųsi per jas kaip per rėtį. Sienos aplink monumentą turėtų turėti skliauto formą, tačiau nieko panašaus mes nepamatėme. Dar daugiau - kameros ir tuneliai po Sfinksu galėjo būti naudojami žmonių saviems reikalams, o tai būtų neįmanoma jei jos būtų užtvindytos.