Kontaktų su ateiviais istorija: 1926-ieji. Susitikimas su trimis ateiviais

Susitikusi kompanija ėmė žaisti slėpynes. Henris naršė po vidi­nius kiemus, nusitęsusius tarsi kariška rikiuotė, apjuostus plytų tvo­romis, su suklypusiomis išvietėmis viduje ir niūriais fasadais. Pasi­slėpusių draugų Henris nerado, bet aptiko kai ką, kas buvo daug blogiau, negu jis galėjo įsivaizduoti.

Vieneri vidiniai vartai buvo paslaptingai atverti. Norėdamas su­žinoti, ar tai jo draugai taip suklydo ir skubėdami kieman paliko atvirus vartus, Henris nutarė dirstelėti vidun. Kieme jų nebuvo. Ta­čiau ten jo laukė šiurpus reginys. Nieko siaubingesnio jam daugiau neteko regėti.

Kiemo vidury stovėjo trys būtybės ir žvelgė į namo langą. Jos buvo normalių suaugusių žmonių ūgio, viena gal net šešių pėdų. Tačiau Henris suprato, kad tai ne paprasti žmonės, nes apsirengę pačiais keisčiausiais rūbais, kokių niekada nebuvo matęs, — pada­rytais iš vamzdžių ar gumos ritinių. Rūbai buvo panašūs į tuos, kuriuos vilki „Michelin" padangas reklamuojantys žmonės. Šias re­klamas jis vėliau daug kartų regės. Rūbai buvo sidabrinės spalvos, o dideli batai —juodos. Kiekviena būtybė turėjo užsidėjusi ant gal­vos permatomą kupolo formos šalmą, iš kurio kyšojo vamzdeliai, sujungti su kvėpavimo balionu, pritvirtintu prie nugaros.

Henris Tomas išsigandęs žiūrėjo į jas. Tikriausiai jis kažkuo at­kreipė į save dėmesį, nes būtybės atsigręžė. Išvydus tuos veidus, jį apėmė panika.

Galvos buvo blyškios, elektros lempų formos, akys tamsios, pri­menančios plyšelius, aiškių burnos kontūrų nebuvo, o vietoj nosies — vertikali linija. Labiausiai jos priminė protingas pelėdas, protin­gas, bet nežmoniškas ir keliančias siaubingą baimę. Viena būtybė ėmė skleisti keistus kliuksinčius, marmaliuojančius garsus, staiga visos trys pasisuko į jį ir žengė artyn. Nieko nelaukęs, Henris pasi­pustė padus ir skuoste nuskuodė namo.

Įpuolęs pro duris iš karto viską išpyškino tėvams. Buvo išbartas už draudžiamą žygį, bet tėvai suprato, kad jis nejuokauja. Tikrai įvykusį susitikimą akivaizdžiai rodė mirtinai išblyškęs veidas.

Žinoma, šis įvykis niekada nebuvo vertinamas kaip susitikimas su ateiviais. Visiems atrodė, jog tai istorija iš pigių knygiūkščių, o iki NSO termino sukūrimo dar turėjo praeiti dešimtmečiai. „Trys burtininkai" — štai kaip šeima kalbėjo apie šį anksti įvykusį artimą susitikimą. Tačiau jis nepaprastai panašus į keletą kitų atsitikimų, įvykusių per pirmąją šio amžiaus pusę, — nepaaiškinamų susitikimų su nežinomybe.Galima tik spėlioti: gal berniukas išvydo žiurkių gaudytojus ar dezinfektorius ir jų keistą aprangą palaikė kažkuo dar paslaptinges­nių. Tačiau tokie veidai ir „Michelin" stiliaus rūbai gana dažnai ap­rašomi per vėliau plūstelėjusias NSO bangas. Henris yra vienas iš tūkstančių mačiusiųjų būtybes, kurių galvos forma primena lempą, o neįprasta akių galia sutrikdo. Galbūt jis tiesiog buvo vienas iš pir­mųjų, sukliudžiusių jų mįslingą misiją.