Galima netikėti tuo, kad gana seniai Žemėje pradėjo lankytis ateiviai iš kitų planetų. Tačiau, Kaip tada paaiškinti radinius, kuriuos žmonės aptiko vienoje ar kitoje pasaulio dalyje? Danija 2007-ais metais Danijai priklausančioje Zelandijos saloje buvo aptikta keista kaukolė. Ją aptiko darbininkas Olstikės kaimelyje. Viename name buvo atliekamas vandens kanalizacijos vamzdžių remontas, Iš pradžių darbininkui pasirodė, kad aptiko dalį arklio kaukolės. Tačiau po to, kai atidžiau įsižiūrėjo, suprato, kad radinys primena žmogaus kaukolę.
Manoma, kad pirmą kartą nežinomi objektai ore, dabar visiems žinomi kaip NSO, buvo užregistruoti Antrojo pasaulinio karo metu. 1943 m. spalio 14 d. anglų bombonešiai bombardavo Vokietijoje esantį Švainfurto miestą. Anglų lakūnai danguje pastebėjo keletą "didelių blizgančių diskų". Jie niekaip nereagavo į ugnį, kurią į juos atidengė bombonešiuose sėdintys šauliai. Po anglų su paslaptingais objektais susidūrė ir amerikiečių naikintuvų lakūnai, kariavę Europoje.
Vieną 1996-ųjų metų naktį amerikiečių sekimo stotis aptiko keletą neatpažintų objektų, kurie dideliu greičiu įskriejo į oro erdvę virš Aliaskos. Šie objektai skrido į JAV prietvakarius. Po to jie pakeitė kursą, praskriejo virš Arizonos ir ėmė letai žemėti virš Meksikos. Objektai nusileido netoli Varžinjos (Varginha) miesto Brazilijoje. Taip prasidėjo vienas iš labiausiai intriguojančių įvykių ufologijos istorijoje - "Humanoidai iš Varžinjos". tyrėjai mano, kad per keletą kitų savaičių po objektų nusileidimo keli ateiviai buvo kariškių sučiupti arba nužudyti ir perduoti amerikiečių atstovams.
1931-ais metais prancūzų etnografas profesorius Marselis Griolis apsilankė dogonų gentyje, gyvenančioje prie Nigerio upės dabartinio Malio teritorijoje. Šie beraščiai žemdirbiai - sena tauta, savo išsivystymo lygiu niekui neišsiskirianti iš aplinkinių genčių. Tačiau profesorių nepaprastai sudomino pasakojimai, kuriuos dogonai daugelį amžių perdavinėjo iš kartos į kartą. Juose pasakojama apie Visatos atsiradimą ir sandarą, taip pat apie senus šios tautos ryšius su kosmosu. Nuo to meto Griolis su savo kolegomis reguliariai vykdė ekspedicijas, kurių metu mokslininkai ilgai gyvendavo tarp svetingų dogonų, o šie po truputį vis labiau pasitikėjo draugiškais ir smalsiais baltaodžiais žmonėmis ir palaipsniui atskleisdavo jiems savo pačias švenčiausias paslaptis. Labiausiai buvo pasitikima pačiu Grioliu ir jo pagrindine padėjėja profesore Žermen Deterlen, kuri po Griolio mirties 1956-ais metais toliau tęsė jų pradėtą bendrą darbą. Sensacingus savo tyrinėjimų rezultatus Griolis ir Deterlen išspausdino ne viename straipsnyje, kurių pirmasis pasirodė 1950 -ais metais.