Kaip išmanusis telefonas sukelia vėžį ir atima regėjimą

Pasirodo, sąmokslų teorijų gerbėjai, kurie iš namų eina tik apsivynioję galvą folija, o mobiliojo ryšio antenas puola aršiau negu Don Kichotas malūnus, nėra visiškai neteisūs. Išmanieji telefonai išties gali labai smarkiai pakenkti aršių naudotojų sveikatai, o ypač regai. Tik sąmokslininkai ne ten ieško kenkimo priežasčių – pasirodo, pavojingiausios čia ne elektromagnetinės bangos, o ekrano skleidžiama žydra šviesa.

Pagąsdino

„Business Insider“ rašo, kad didžiausias pavojus kyla tiems, kas išmaniuoju telefonu naudojasi naktimis. Ne tik todėl, kad neišsimiegančių žmonių sveikata trinka sparčiau, bet ir dėl elektroninių įrenginių ekranų skleidžiamos žydros šviesos. Pasirodo, būtent melsvo atspalvio švytėjimas siejamas su rimtais fiziniais ir protiniais sutrikimais.

Tačiau kenkia toji šviesa tik naktį. Dienos metu melsvo spinduliavimo gauname ir taip labai daug, jo gausu Saulės spektre. Tačiau naktį spoksodami į elektroninių įrenginių LED ekranus savo organizmą tiesiog kankiname, pažeisdami natūralų poilsio ir aktyvumo ciklą. Per ilgai akies rageną veikianti melsvo spektro šviesa ne tik sparčiai gadina regėjimą, bet ir blokuoja hormono melatonino gamybą.

O sutrikus šio hormono gamybai ir miego ciklui, žmogui gresia įvairiausi siaubai – nuo depresijos iki vėžio! Taigi ryškus melsvo spektro švytėjimas, kuris rytais mums net naudingas (pusvalandis Saulės šviesos kiekvieną rytą gerina savijautą, suteikia energijos, pažadina), naktį tampa priešu. Ir kol kas labai mažai ištirtu – juk taip savo akis kankinti pradėjome tik prieš kokius 20 metų. Tačiau jau dabar matome padarinius.

JAV Geltonosios dėmės (makulos) degeneracijos fondas įspėja, kad melsvos šviesos sukeltas akies ragenos pažeidimas gali baigtis geltonosios dėmės edema, ir žmogus praras galimybę matyti tai, kas tiesiog prieš jį.

Tiesa, tyrimai buvo atliekami šviesos šaltinį laikant labai arti akies, tad neaišku, ar normaliai naudodamiesi įrenginiu su ekranu kenkiame sau tiek pat.

Svetainė „Gigaom“ cituoja okulistą, kuris tvirtina, kad dabartinių 35 m amžiaus jo pacientų akys turi kataraktos požymių, kurie paprastai būdingai 75 metų amžiaus žmonėms.

Tiesa, konkrečių įrodymų, kad taip yra dėl per dažno naudojimosi technologijomis, nėra. Gydytojas tiesiog galvoja, kad turėtų būti toks ryšys. Tyrimai atliekami, bet atsakymų dar nėra.

Kadangi mūsų smegenys prieš miega pradeda gaminti melatoniną, o ekranų spinduliavimas šią gamybą stabdo, akivaizdu, kad ilgai sėdintys prieš ekranus pradeda prieš juos sėdėti dar ilgiau – juos ima kankinti chroniška nemiga. Na, o nuo nemigos ir depresijos – ir nutukimas, ir atminties sutrikimai, ir… Žodžiu, paklauskite mamos.

Be to, miego stoka ir akis veikianti šviesa padidina krūties ir prostatos vėžio riziką. Melatoninas ne tik padeda miegoti, bet ir veikia kaip antioksidantas. Todėl tyrėjai nurodo, kad miegas tamsoje, kurios netrikdo šviesos blyksniai, potencialiai mažina vėžio riziką.

Tiesa tiesioginio ryšio jokie tyrimai kol kas neįrodė. O štai, kad neišsimiega ir labiau linkę į depresiją tie, kurių melatonino gamyba yra sutrikusi, – faktas.

Taigi kokia išvada? Mesti tuos „žydruosius ekranus“ kuo toliau ir vaikams uždrausti net artintis prie planšetinių kompiuterių ir išmaniųjų telefonų? Neskubėkite. Mat jei jau tikime „Busness Insider“ autoriaus pateikta medžiaga ir norime apsisaugoti nuo visos tos klaikios melsvo spektro šviesos, to tikrai nepakaks!
 

Ką daryti norint visiško saugumo (nepatartume)

Visiškai išjungti bet kokį įrenginį, kuris kažką gali rodyti ekrane. Taigi jokių televizorių (LED, kaip žinoma, labai blogai. Bet ir plazminiai, ir net senieji kineskopiniai žydraisiais ekranais buvo vadinami ne be reikalo), kompiuterių, elektroninių nuotraukų rėmelių ir t.t. Vieninteliai saugūs akims ekranai yra elektroninėse knygų skaityklėse naudojami rašaliniai (jei be apšvietimo).

Visas elektros lemputes namie pakeisti žvakėmis, žibaline lempa arba balana – ugnis švyti žemesniais dažniais, spektre daugiau rausvų, o ne melsvų tonų. Akys bus saugesnės, o deguonies stoka ir gaisro pavojus – ne šios baimės tema.

Jei lemputes paliksite, tai tik seno tipo – kaitrines. Tiek dienos šviesos, tiek LED lempučių spektre gali būti kur kas daugiau baisiosios melsvos šviesos.

Užmūrykite miegamojo langą. Jei naktį užmerktas akis apšvies Mėnulis, jums vis tiek grės pavojus! Mėnulis juk atspindi tą pačią aktyvią Saulės šviesą, tad, nors ir nedaug, melsvų spindulių jo spektre yra.

Na, kadangi šie patarimai skamba gerokai kvailiau negu norėtųsi, rašome kitus.
 

Ką daryti norint tikrojo saugumo (patariame)

Naktį prie ekrano sėdėti nesveika, tačiau dažnai reikia ir norisi. Išmanieji telefonai turi įdiegtą automatinio ekrano šviesumo nustatymo funkciją, kuri tamsoje tą ekraną pritemdo. Jei to nepakanka, galima pritemdyti dar labiau pasitelkus nustatymus – didžiausio ryškumo ekranas tikrai labai vargins akis.

Nustatant kompiuterio monitoriaus spalvas reikėtų pasirinkti šiltesnį gama spektrą – ekranas bus gelsvesnis ir švelnesnis, saulės šviesoje ne toks ryškus, bet naktį mažiau vargins.

Įrengiant apšvietimą namuose reikėtų rinktis šiltesnio gelsvo, o ne melsvo ar ryškiai balto atspalvio lemputes. Tai aktualu naudojantiems taupųjį ar LED apšvietimą. Ypač patartina turėti galimybę įjungti neryškų apšvietimą patalpose, į kurias einate nakties metu, užsimiegoję ir dar nesirengiantys keltis.

Dirbdami kompiuteriu kas 40 minučių darykite bent 10 minučių pertrauką, kurios metu leiskite pailsėti akims. Tai svarbu ir dieną, ir naktį.

Televizorių žiūrėkite bent jau kelių metrų atstumu. Daugelis jų dabar irgi turi automatinę ekrano šviesumo parinktį, kurią nustato pagal aplinkos apšvietimą. Jei tokios nėra, naktį sumažinkite ekrano kontrastą ir šviesumą.

Labai bijantieji gali įsigyti melsvą spektrą blokuojančius akinius nuo saulės ir dirbti prie ekranų su jais. Žmonės žiūrės kreivai, bet jei tik geriau jausitės… (Beje, poliarizuoti akiniai nuo saulės netiks – įrenginių ekranai taip pat poliarizuoti, tad pasukę tam tikru kampu vaizdo tiesiog nematysite).