Tačiau kartais ir visiškai paprastas maistas gali pateikti nemalonių staigmenų. Švieži vaisiai kartais auginami naudojant milžiniškus agrochemijos kiekius, o patekę į sandėlį dar papildomai apdorojami konservuojančiomis medžiagomis ar padengiami drėgmę sulaikančiomis dangomis. Beje, džiovinti vaisiai talpinami į sieros rūkyklas. Pienas skiedžiamas, mėsa „auginama“ jau sandėlyje, tiesiog padidinus joje vandens kiekį joje... Taigi, nevalia atsipalaiduoti, prarasti budrumą net tuomet, kai renkamės visai paprastą ir puikiai pažįstamą maisto prekę. Ne išimtis – ryžiai, apie kurios laikas pakalbėti.
Ryžiai - „pagardinti” plytomis
Pasaulyje egzistuoja per 10 000 šios kultūros rūšių, kurios yra skirtingų savybių, maistinės vertės, konsistencijos ar net skonio. Šalyse, kur ryžiai auginami nuo senų laikų, tai – pagrindinis maistas. Europoje, kuri „atrado“ ryžius XVI a., jie jau senokai populiarūs, ir populiarumas tik didėja. Ir nėra ko stebėtis – ryžiai yra angliavandenių (jų yra daugiau nei 70 proc.), B grupės vitaminų, tiamino, riboflavino, niacino šaltinis. Ryžiuose nėra gliuteno (glitimo), kuris, nors ir vertingas, kartais sukelia alergines reakcijas. Tiesa, vertingiausi yra nevalyti ryžiai, nes būtent juose išlieka daugiausia mikroelementų. Tačiau patogiausia vartoti būtent baltuosius ryžius, kurie vis tik mažiau vertingi, nei rudieji.
Bet ar visuomet ruda, raudona ar juoda ryžių spalva yra kokybės ir didelės maistinės vertės įrodymas? Vienas iš įžūliausių būdų paprastus baltuosius ryžius paversti raudonaisiais – jų maišymas su degto molio dulkėmis. Tiesa, tokių plytomis „pagardintų” ryžių Lietuvoje greičiausiai neaptiksite, tačiau savomis akimis tekę matyti Azijos turguose pirktų, o tiksliau – prekeivių įsiūlytų, ir į Lietuvą kaip didelę retenybę parvežtų prieskonių , kuriose buvo molio. Taigi iš kelionės, taip pat sėkmingai galite parsivežti ir panašiai „pagardintų“ „imperatoriškų“ ryžių.
Užteršti ryžiai su akcija vėl patenka į rinką
Kur kas didesnį rūpestį gali kelti ryžių savybė augant pritraukti sąlyginiai daug cheminių medžiagų iš dervos, kurios vėliau lieka ryžių kruopose. Viena iš jų – arsenas. Pramoniniam ryžių auginimui visuomet reikėjo naudoti agrochemiją, ypač laukuose, kuriuose metų metus būdavo auginami vien ryžiai. Beje, būtent arseno poveikis jau tapo viena iš pagrindinių įgimtų patologijų priežastimi Bangladeše.
Padėtis sparčiai blogėja ir Kinijoje. Šių metų pavasarį „The Epoch Time” paskelbė dar 2009 metais paaiškėjusius, bet tik dabar viešumon iškilusius duomenis apie katastrofišką padėtį Hunan provincijoje, pagrindiniame ryžius auginančiame regione. Skandalas prasidėjo paaiškėjus, kad šioje, daugiau nei 2 mln. tonų (13 proc. viso Kinijoje auginamo kiekio) ryžių auginančioje provincijoje, kadmio ir švino koncentracija juose viršija visas leistinas normas. Blogiausiai, kad užteršti ryžiai, iškilus problemai, nebuvo naikinami, o nupiginti ir toliau patekdavo į rinką.
LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, per praėjusį pusmetį jau gauti 36 vartotojų skundai dėl ryžių kokybės, 40 proc. iš jų pasitvirtino.
Per 90 proc. provincijos įmonių nutraukė veiklą. Na, o padėtį toliau aiškinantis, buvo rasti 2006 metų Kinijos aplinkos ministerijos atliktų dirvožemio tyrimų rezultatai, pagal kuriuos daugiau nei 12 mln. tonų grūdų (tuo pačiu ir ryžių) išauginama sunkiaisiais metalais užterštoje dirvoje. Deja, pilna tyrimo ataskaita taip ir liko nepaviešinta. Didžiausia blogybė yra tame, kad Kinijos ryžių tarša priklauso ne nuo agrochemijos naudojimo, o nuo pramoninėmis nuotekomis užteršto vandens. Žinant, kad aplinkosaugos padėtis Kinijoje blogėja, ir tai, kad ryžiams užaugti reikia daug vandens, galima daryti atitinkamas išvadas. Be to, Kinija ir Indija yra pigių pesticidų gamybos lyderiai, o tai taip pat negerina šių šalių žemės ūkio padėties.
Netinkamai sandėliuojami ryžiai slepia ligų pavojų
Tačiau ne vien augintojai yra kalti dėl to, kad ant mūsų stalo gali atsidurti abejotinos kokybės ryžiai. Netinkamai saugomi ryžiai (ir kitos grūdinės kultūros) gali tapti rimto pavojaus šaltiniu. Viena iš nuodingų grybelių išskiriamų medžiagų – mikotoksinai. Gelsva ryžių spalva gali reikšti, kad dėl netinkamo laikymo ryžiuose atsirado Penicillium citrinum rūšies grybeliai, išskiriantys citrininą. Šis mikotoksinas gal ir nėra pats pavojingiausias, tačiau nuolatos jo esant maiste, viskas gali baigtis kepenų ciroze ar bent jau inkstų nepakankamumu. Beje, šio toksino galima atrasti ir tariamai raudonuose ryžiuose, kurie tapo raudonais dėl dažiklio. Tačiau neišsigąskite pamatę geltonus plikytus ryžius, nes tai – normali jų spalva.
Reikia nepamiršti, kad ryžiai sandėliuose apdorojami įvairiomis cheminėmis medžiagomis: aliuminio fosfidu, fosginu, etilo formatu ir pan. Beje, aliuminio fosfidas Lietuvos higienos normų raštuose apibūdinamas taip: „ ... tik profesionaliam naudojimui negyvenamose patalpose. Labai toksiškas “.
Taigi, brangūs skaitytojai, žinant, kad ant įpakavimo mes nerasime nuorodos, kuo buvo apdorojami ryžiai, belieka tik tikėtis, kad niekas sandėliuose pernelyg nesistengė. Na, o pabaigai pažiūrėkime, kokia į Lietuvą įvežtų ryžių kokybė. Tam pasitelkime LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktą informaciją. Per praėjusį pusmetį jau gauti 36 vartotojų skundai dėl ryžių kokybės, 40 proc. iš jų pasitvirtino.
Viena 25 tonų ryžių siunta iš Vietnamo buvo sustabdyta nustačius, kad pesticido karbendazimo koncentracija 2 kartus viršijo didžiausią leistiną kiekį. Taigi, gal vis tik vietoje ryžių valgykime Lietuvoje užaugintus grūdus.