Vokietija kuria IV Reichą, o anglai siekia išprovokuoti Rusijos-Kinijos karą

Revoliucijos ir chaosas vis labiau artėja prie Rusijos. Ukrainoje tęsiasi Maidanas, Sirijoje toliau vyksta karas. Afganistane jis taip ir nesibaigė, amerikiečių kariuomenė jau trylika metų nesugeba įvesti ten tvarkos. O gal nenori?

Apie pasaulio politikos užkulisius ne iš nuogirdų žino N. Starikovas, kuris ne per seniausiai išleido knygą "Geopolitika", kurioje papasakojo, kokios valstybės iš tiesų valdo pasaulį.

JŪRA PRIEŠ SAUSUMĄ

-Pirmas dalykas, kurį mes turime padaryti - tai pamiršti santvarkas, kurios egzistuoja vienose ar kitose šalyse. Kuri futbolo rinktinė yra demokratiškesnė - Anglijos ar Argentinos? - užduoda klausimą rašytojas.

-Keistas klausimas...

-Sutinku. Mes turime vertinti komandų žaidimą, o ne tai, kaip jos pasirenka sau vartininkus - atviru ar slaptu balsavimu. Tai neturi nieko bendro su futbolo rungtynių rezultatais. Lygiai tas pats ir politikoje. Mes turime pamiršti santvarkas. Tai viso labo migla, kuri turi pridengti žiaurią kovą dėl resursų, vykstančią ne vieną šimtą metų. Geografija plius politika - tai ir yra geopolitika. Rusija - kolosali Eurazijos galybė. Ir su ja visada konkuruos stambios jūrinės valstybės. Tai ir yra geopolitikos, kurią iš esmės sugalvojo anglosaksai, esmė. Jūros ir sausumos priešprieša. Rusija, kaip Eurazijos galybė, buvo monarchija, ir anglai mūsų nemėgo. Paskui tapome socialistine valstybe ir vėl mūsų neapkentė. Dabar pas mus beveik vakarietiško tipo demokratija, o mūsų kaip ir anksčiau nekenčia. Mįslė? Ši mįslė taip ir liks mįsle iki tol, kol jūs neišbrauksite valstybės santvarkos iš sąrašo tų principų , kuriuos nagrinėjate.

-Pagal jus gaunasi, kad Anglija turėjo kariauti prieš Rusiją. I Pasaulinis karas - o mes esame jų sąjungininkais Antantėje. II Pasaulinis karas - ir mes drauge kaunamės su Hitleriu...

-Pirmas dalykas - valstybes į kontinentines ir jūrines skirstau ne aš. Yra toks mokslas - geopolitika. Jo įkūrėjas - amerikiečių admirolas Alfredas Mehenas, kuris parašė savo klasikinius darbus XIX amžiaus pabaigoje.

-Tačiau su anglais vis tiek kariavome toje pačioje barikadų pusėje.

-Taip, iš tiesų. Tačiau šie geopolitikos pažeidimo pavyzdžiai tik patvirtina taisyklę. Apie ką byloja geopolitikos kanonai: dvi sausumos galybės turi susivienyti kovai prieš jūrą ir atvirkščiai. Ką turime realybėje? I Pasaulinis karas: Vokietija ir Rusija - dvi kontinentinės galybės. Šitos valstybės turėjo sudaryti sąjungą ir kautis su Anglija, tada mūsiškiai turėtų šansų laimėti. Tačiau anglai varė tokį subtilų diplomatinį žaidimą, kad suvarė šias dvi sausumos supergalybes į skirtingus blokus.

Koks rezultatas? Stebėtinu būdu karą pralaimėjo abi sausumos valstybės, nors kovėsi skirtingose stovyklose. Pamąstykime, kaip taip galėjo atsitikti?

II Pasaulinis karas. Rezultatai lygiai tie patys. Vienas žymiausių geopolitikų Karlas Haushoferis buvo artimiausias Hitlerio patarėjas. Vokietijoje buvo leidžiamas žurnalas "Geopolitika", kuriame juodai ant balto buvo rašoma, kad Reichas neturi kariauti su TSRS, nes pastaroji - irgi kontinentinė galybė. Pats Hitleris rašė, kad karas dviem frontais bus pražūtingas Vokietijoje. O kas realybėje? Fiureris pradėjo būtent tokį karą. Rezultatas: Vokietija prarado visus savo užkariavimus, buvo suskaldyta į dalis ir išgyveno kolosalią nacionalinę katastrofą. Nes buvo pažeisti esminiai geopolitikos dėsniai.

Kitas dalykas, kad po II Pasaulinio karo anglams ir amerikiečiams nepasisekė sunaikinti kitos kontinentinės galybės - Tarybų Sąjungos. Tačiau tai nulėmė faktas, kad TSRS vadovavo visiškai kito lygio politikas nei buvo Nikolajus II per I Pasaulinį karą.

OKUPUOTA EUROPA

-Dėl Vokietijos. Ar nesuklydo jūrų galybės, kai suteikė šiai šaliai galimybę sukurti Europos Sąjungą? Esama nuomonių, kad visą XX amžių vokiečiai stengėsi suvienyti Europą ir tai jiems galiausiai pavyko.

-Tai, ką jūs sakote, yra absoliučiai logiška. Vokietija, užsimaskavusi kaip ES, mėgina sukurti savotišką IV Reichą. Tačiau kol okupuota pati Vokietija, Amerika ir Anglija per ją gali valdyti ES. Ar gali kas nors paaiškinti, kokiu tikslu amerikiečių kariuomenė iki šiol tebelaikoma Vokietijos teritorijoje? Nuo ko ji gina Vokietiją? Nuo NATO narių - Lenkijos, Prancūzijos ir Olandijos? Buvo prasmės laikyti amerikiečių kariuomenę, kai TSRS laikė saviškę armiją socialistinėje Vokietijoje. Tačiau rusai išėjo, o štai amerikiečiai pasiliko. Ką jie ten daro? Jie prižiūri vokiečius. Tiktai visa tai maskuojama žodžiais apie laisvę ir demokratiją.

Nes vokiečiai per du pasaulinius karus tiek kraujo britams praliejo, kad tenka juos prižiūrėti.

-Ar esama kokių nors prielaidų, kad Amerika praras Eurosąjungos kontrolę?

-Užduokime kitą klausimą - kuo pagrįsta JAV įtaka kitoms valstybėms?

-Žmogaus teisės.

-Taip, žmogaus teisės, spaudos laisvė... Visa tai svarbu. Tačiau svarbiausias dalykas - kolosali amerikiečių karinė mašina, kuri laikoma Europoje ir kitose valstybėse. Vokietijai labai sudėtinga vykdyti savarankišką politiką, kai jos teritorijoje esama amerikiečių armijos, kur turi branduolinį ginklą. Kai tik JAV pradės trauktis iš kitų valstybių teritorijos, amerikiečiai tuojau pat praras galimybę daryti joms įtaką. Būtent dėl to JAV atsisako mažinti armijai skirtas išlaidas. Šiandien amerikiečiai turi rimtų problemų su biudžetu. Kodėl gi jiems neuždarius Vokietijoje esančių bazių? Prasmės jas ten laikyti nėra, jei pamiršime apie tikrą tikslą -Vokietijos kontrolę.

RUSIJOS SPINTA

-ES visgi suvienijo šalis su bendra istorija ir kultūra. Kam kurti Eurazijos sąjungą? Rusija ir Tadžikistanas - mes juk tokie skirtingi...

-O kas sieja Gruziją ir Vakarų demokratijas? Kada Gruzija buvo neatskiriama Europos dalimi? Ir kokiu tikslu ten laikoma Amerikos kariuomenė? Geopolitiškai Gruzija niekados nebuvo Europos dalimi, kaip ir Izraelis.

Aš suprantu, kodėl šios dvi šalys dalyvauja Eurovizijos konkurse, tačiau tai politinis momentas. Kodėl Eurovizijoje nėra Sirijos, kuri yra greta Izraelio? Arba Jordanijos? Konjunktūros sumetimais Europa galio nusidriekti kad ir iki Japonijos. O kariuomenė Gruzijoje laikoma tam, kad šalis įsikūrusi ant Juodosios jūros kranto ir tai svarbu JAV interesams. Amerikai būtina nelesti, kad Rusija atkurtų savo įtaką šiame sausumos lopinėlyje strateginėje pakrantės vietoje.

Vienas iš geopolitikos kanonų skelbia, kad kontinentines galybes būtina nustumti toliau nuo kranto. O pakrantės teritorijose būtina kurti buferines valstybes, kurios apsauginiu žiedu apsups sausumos galybę, kad ją toliau stumtų gilyn ir skaldytų. Ir būtent pagal šį kanoną iškart po TSRS žlugimo Vakarai pirmoje eilėje įtraukė į savo įtakos zoną Lietuvą, Estiją, Latviją. Nes tai - išėjimas prie jūros. O jūra - tai ir yra geopolitika.

-Tačiau Vidurinėje Azijoje jūros nėra. Kam ji reikalinga Rusijai?

-Kalbos apie tai, kad valstybių politika gali būti kokia nors nesuprantama, atsitiktinė, panašios į kalbas, kad daugelį šimtmečių pasaulyje gyveno vien tiktai kvailiai. Kam mūsų imperatoriai ir generolai žygiavo į Vidurinę Aziją, jeigu visiems akivaizdu, kad tenykštė kultūra smarkiai skiriasi nuo rusiškos. Kam anglai žygiavo į Indiją? Kas, turėdamas sveiką protą, gali pasakyti, kad anglų ir indų kultūros yra giminingos? Žygiuojama ne dėl kultūros. Žygiuojama dėl resursų ir, kas svarbiausia - dėl strateginės padėties.

Rusijos slinkimas į Vidurinę Aziją suteikė galimybę laikyti britus už gerklės, nes visai šalia buvo Indija. Štai koks tikrasis ekspansijos tikslas. Dabartinės ekspansijos į tą regioną tikslas - apsaugoti Rusijos "minkštąją papilvę".

-Kitaip sakant, einame ten tam, kad kiti neateitų. Keista motyvacija.

-Nereikia laikyti mūsų pirmtakų kvailiais. Tame esama prasmės. Rusijai reikia atkurti savo įtaką toje erdvėje, kuri buvo mūsų interesų sferoje. Kodėl Brežnevas investavo į tokią nereikalingą TSRS vietą, juk galėjo investuoti į centrinę Rusiją. Tačiau tai - geopolitika. Nebūna nereikalingų teritorijų. Štai jūs, gerbiami skaitytojai, turite butą? Tikriausiai namuose yra apleistų kampelių, sandėliukas apleistas, į jį retai akį užmetate. Bet jūs vis tiek apmokate sąskaitas už butą, tame tarpe ir už tuos kampelius. Argi tai pretekstas atsikratyti gabalėlio buto?

-Žinoma, ne.

-Ir į valstybę reikia lygiai taip pat žiūrėti. Nėra nereikalingų sausumos plotų.

-Tas pats gaunasi ir su Arktika?

-Su Arktika - kita istorija. TSRS visada laikė Arktiką savo interesų zona, kuri jai priklausė. Paskui, Gorbačiovo laikais, mes tų interesų atsisakėme. Ir dabar Rusija atkuria savo teises toje zonoje, kuri anksčiau buvo laikoma mūsų teritorija be jokių išlygų. Jokie Greenpaece ten tais laikais net košmare negalėjo prisisapnuoti.

Dabar paaiškėjo, kad toji zona dar ir turtinga gamtiniais resursais, ir dėl to Vakarai priešinasi mūsų sugrįžimui. Iš čia - ekologų provokacijos, penktosios kolonos kalbos apie tai, kad Arktiką reikia atiduoti kitų kontrolei. Visa tai - geopolitinė kova dėl resursų. Be to, Arktika - tai išėjimas prie jūros. Taip, jis padengtas ledais, tačiau šiandien Šiaurės jūrų kelias aktyviai vystosi. Ten praplaukiančių laivų skaičius išaugo dešimt kartų - nuo 40 iki 400. vadinasi, kroviniai nebekeliaus kitais keliais ir kažkas liko be pinigų. Tai vis ta pati geopolitinė kova. Tiktai dabar Rusija kerta langą ne per minias priešų, kaip prie imperatoriaus Petro I, bet per ledynus.

KINIJA PALAUKS

-Koks Kinijos vaidmuo geopolitikoje? Kinija tylomis protestuoja prieš karą Sirijoje, pasilieka sau teisę į atsakomąjį smūgį už Jugoslavijos bombardavimą. Žodžiu, elgiasi keistai.

-Kiniją visiškai patenkina dabartinė situacija, kai ji pati auga, didėja, įgauna jėgų ir tuo pat metu prieš ją nesiima kariauti šio pasaulio galingieji. Amerika silpnėja, Kinija stiprėja. Skubėti jai nėra kur. Priešakyje - amžinybė. Ta civilizacija turi specifinį požiūrį į laiką. Kinams 10-15 metų - kaip viena sekundė.

-O kodėl prieš Kiniją nevykdomos diversijos, kaip prieš Rusiją?

-Prisiminkite du pasaulinius karus. Argi Anglija pati kariavo prieš Rusiją ir Vokietiją? Karo naštą ji stengėsi perkelti varžovams ant pečių. Dėl to dabartinis anglosaksų uždavinys - supjudyti kariniame konflikte Rusiją ir Kiniją. Ką jie ir ruošiasi padaryti. Reikia atvesti į valdžią vienoje šalyje tuos, kurie nekenčia antrosios šalies.

-Susidaro įspūdis, kad geopolitika apima tiktai Euraziją. O kaipgi Afrika?

-Ten viskas aišku. Rusija ir Kinija, nusistačiusios geros kaimynystės santykius, pasidalino įtakos sferas pasaulyje. Afrika atiteko Kinijai. Kinai aktyviai bendradarbiauja su Afrikos vyriausybėmis, išgauna resursus, augina žemės ūkio kultūras. Amerika tam aktyviai priešinasi pagal principą: "lai neatitenka tai niekam". Iš vienos pusės kinai, kurie bendradarbiauja su vyriausybėmis, iš kitos - partizanai, kuriuos finansuoja JAV.

-Kinams teko Afrika, o rusams - Lotynų Amerika?

-Mūsų šaliai teko potarybinė erdvė ir Europa. Lotynų Amerika - bendros įtakos zona. Kinai ten aktyviai veikia.

JUODI IR BALTI

-Rusiją kaltina tuo, kad ji terliojasi su šalimis atskalūnėmis. Ar turime potencialių sąjungininkų tarp stambių valstybių?

-Kad stotume į sąjungas, reikia turėti valstybinį suverinitetą. Įvardinkite man šiandien stambią šalį, išskyrus Ameriką, Kiniją ir Rusiją, kuri turėtų suverinitetą.

-Įvardinčiau Vokietiją. Bet žinau, ką atsakysite.

-Taip, mes jau išsiaiškinome, kad ji okupuota. Vokiečiai, žinoma, gali varyti prorusišką politiką, bet iki tam tikros ribos. Tai maždaug tas pats, ar galėjo 1941 metais Italija sudaryti sąjunga su TSRS, nepaisydama Berlyno. Vargu. Negalėjo ir Vengrija, kuri irgi buvo Vokietijos įtakoje. Šiandien didžioji pasaulio dalis atsidūrė britų ir amerikiečių įtakoje.

-Ar pasibaigs kada nors sausumos ir jūros konfliktas?

-Politika labiausiai panaši į šachmatus. Ar gali baigtis juodųjų ir baltųjų konfliktas? Kad ir vieni, ir kiti, draugiškai susivieniję ant šachmatų lentos pajudėtų link laimingos žmonijos ateities? Akivaizdu, kad tai prieštarauja žaidimo taisyklėms. Baltieji ir juodieji turi kautis vieni su kitais. Taip ir geopolitikoje, tiktai be juodų ir baltų, planetoje lošia dar ir raudonieji ir dar kokie nors žalieji. Žaidžia paprastai keturi ar penki žaidėjai, daugiau nebūna. Ar gali jie susivienyti? Tegu kiekvienas atsako į šį klausimą savarankiškai.