Meksikos pietryčių Kampečės valstijoje, pačiame Jukatano pusiasalio centre aptiktus miestus nuo pasaulio akių slėpė tankios džiunglės ir sudėtingos priėjimo sąlygos, rašo discovery.com.
„Tuos miestus mums padėjo rasti nuotraukos iš oro“, - sako Slovėnijos mokslo ir meno akademijos Tyrimų centro atstovas, ekspedicijos vadovas Ivanas Sprajcas.
I. Sprajcas su kolegomis masyvias miesto liekanas atrado išplėtęs tyrinėjimų zoną apie Chactuną – didelį Majų civilizacijos miestą, kurį 2013 metais atrado taip pat Slovėnijos archeologai.
Kol kas teritorijoje tarp Rio Bec ir Chenes regionų, užimančioje apie 4600 kv. kilometrų plotą, jokių kitų archeologams įdomių objektų nebuvo atrasta, nors abu minėtieji regionai garsėja savo charakteringais architektūriniais stiliais, išsivysčiusiais maždaug 600-1000 mūsų eros metais.
Viename iš atrastų miestų atrastas stulbinantis fasadas su įėjimu, primenančiu žemės siaubūno nasrus.
Tą pačią vietą dar praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje buvo aplankęs amerikietis archeologas Ericas Von Euwas, aprašęs fasadą ir kitus akmeninius monumentus, tačiau jo piešiniai taip ir nebuvo publikuoti.
Taip pat nebuvo aiškiai aprašyta ir miesto, kurį E. van Euwas pavadino Lagunita, buvimo vieta, todėl visi vėlesni bandymai tą miestą atrasti buvo bevaisiai.
„Informacija apie Lagunitą buvo neaiški ir visiškai bevertė. Džiunglėse gali būti per du šimtus metrų nuo didžiulio objekto ir net neįtarti, kad ten kažkas yra; nedidelių kauburių ten yra pilna, tačiau iš jų neįmanoma spręsti, kur gali būti miesto centras“, - „Discovery News“ sakė I. Sprajcas.
Lagunita buvo identifikuota tik po to, kai archeologai naujai atrastą fasadą ir monumentus palygino su E. von Euwo piešiniais.
Siaubūno burną vaizduojantis fasadas pasirodė esąs viena iš geriausiai išsilaikiusių šio tipo durų angų, būdingų vėlesniajam-galutiniam klasikinio Rio Bec architektūros stiliaus pavyzdžių – šis regionas plyti į miestus nuo amerikiečio archeologo rasto ir prarasto, o vėliau slovėnų dar karta atrasto miesto.
„Jus vaizduoja majų žemės dievybę, susijusią su derlingumu. Tokios durų angos simbolizuoja įėjimą į olą ir, apibendrintai, drėgną požemį, mitologinės kilmės pasaulį, pilną kukurūzų, kuriame glaudžiasi protėviai“, - pasakojo archeologas.
Jis taip pat rado keleto rūmus primenančių statinių liekanų- šie statiniai buvo pastatyti keturiose didžiosiose miesto aikštėse. Pačiame centre buvo šventyklos piramidė ir „stadionas“ - aikštė, kurioje, archeologų manymu, majai žaisdavo su kamuoliu. Piramidės aukštis buvo apie 20 metrų, aplink ją atrasta 10 stelų (akmeninių išraižytų stulpų) ir trys altoriai (neaukšti apvalūs akmenys), ant kurių gerai išsilaikė reljefai bei hieroglifai.
Epigrafo Octavio Esparza Olguino, dirbančio Meksikos nacionaliniame autonominiame universitete, preliminaraus tyrimo rezultatai rodo, jog viena iš stelų buvo graviruojama mūsų eros 711 metų lapkričio 29 dieną, „4 k'atunų valdovo“ (k'atunas – 20 metų trukmės periodas).
Deja, likęs tekstas, pagal kurį būtų galima sužinoti to valdovo ir, galbūt, jo žmonos, vardą, smarkiai suiręs.
„Sprendžiant pagal architektūrinį masyvumą ir monumentus su įrašai, Lagunita veikiausiai buvo santykinai galingo valdovo miestas, nors kol kas nežinoma, kokie buvo šio miesto santykiai su didesniuoju Chactunu, esančiu maždaug dešimties kilometrų atstumu į šiaurę“, - sakė O. Esparza Olguinas.
Ne mažiau įspūdingas yra ir kitas I. Sprajco atrastas anksčiau nežinomas miestas, kurį archeologas pavadino Tamchenu (Jukatano majų kalba tai reikštų „gilus šulinys“).
Šiame meiste archeologas su kolegomis rado daugiau nei 30 čultunų – požeminių butelio formos sandėliavimo olų, daugiausiai skirtų lietaus vandeniui rinkti.
„Kai kurie čultunai buvo neįprastai gilūs, net iki 13 metrų gylio“, - sakė ekspedicijos vadovas.
Kaip ir Lagunitoje, Tamchene pagrindines aikštes supo dideli pastatai, vienas iš jų – akropolis, kurio pašonėje buvo trys šventyklos. Taip pat aptikta šventovės piramidė su santykinai gerai išsilaikiusiu šventove viršuje ir stela bei altoriumi papėdėje.
Manoma, jog Tamchenas ir Lagunita egzistavo vienu metu, nors esama tam tikrų duomenų, kurie rodo, kad Tamchenas yra senesnis, jo istorija galimai siekia tarp 300 m. p. m. e. ir 250 m. e. metų.
„Abu miestai kelia naujų klausimų apie Majų kultūros įvairovę ir tos praktiškai netyrinėtos teritorijos svarbą Majų istorijoje bei santykiuose su kitomis valstybėlėmis“, - sakė I. Sprajcas.