Главная » Статьи » Kosmoso paslaptys

Gerbiami skaitytojai

Nuo šiol nauji straipsniai į šį tinklapį - ufospace.net - nebebus dedami. Visa aktyvi veikla persikelia į naują svetainę - paranormal.lt.  Straipsniai iš čia niekur nedings ir dar ilgai turėtų būti prieinami. Bet jai norite daugiau naujienų ir rusų k. mielai apsilankykite.


Pasaulio pabaigą, mirtis bei negandas nešusi Halio kometa

Kategorija: Kosmoso paslaptys» Žymos: Halio kometa

Halio kometa – tikriausiai žinomiausia ir daugiausiai legendomis apipinta kometa. Žmonijai ji pranašavo įvairiausius dalykus: nuo pasaulio pabaigos, iki karų baigčių. Pasakojama istorija, jog XV a. kometa netgi buvo atskirta nuo bažnyčios. Taip pat, su savo pasirodymu į šį pasaulį ji neva atvedė žymų rašytoją Marką Tveną bei iš čia pastarąjį ir išvedė.

Halio kometos orbita
©astro.virginia.edu

Gąsdinęs ar žavėjęs, šis dangaus kūnas jau ne vieną šimtmetį stebino dangaus stebėtojus visame pasaulyje, priartėdamas prie Žemės dažniau, nei bet kuri kita plika akimi iš Žemės matoma kometa. Žmonija užfiksavo jau 30 jos pasirodymų. Šiais laikais žinoma, kad Halio kometa grįžta kas 75–79 metus. Sugrįžimo periodas skiriasi todėl, kad kometos orbitą kiek iškreipti gali kitų kosmoso objektų gravitacinis poveikis.

Tai yra šviesiausia žinoma trumpojo periodo kometa (kometa, kuri savo orbitą įveikia greičiau, nei per 200 metų). Taip pat ši kometa yra išskirtinė dėl savo pavadinimo – ji pavadinta ne pagal atradėją, tačiau pagal Edmundą Halį, astronomą, kuris pirmasis apskaičiavo jos orbitą ir numatė artėjantį pasirodymą.

Istorija

Daugiausiai informacijos apie pirmuosius kometos stebėjimus senovės pasaulyje sužinoma iš Rytų šalių: Kinijos, Japonijos ir Korėjos astronomų. Seniausias patvirtintas kometos stebėjimo faktas siekia net 240 - uosius metus prieš mūsų erą. Tyrėjai Donald K. Yeomans ir Tao Kiang atrado, jog iš Kinijos kilusiame šaltinyje „Shih chi“ rašoma, jog šiaurėje buvo pastebėta į šluotą panaši žvaigždė (angl. broom star), kuri vėliau pasirodė vakarų pusėje. 1980 metais buvo apskaičiuota, kad aprašytuoju laiku Halio kometa iš tiesų turėjo pasirodyti rytuose, praskrieti pro šiaurinį dangų ir tuomet pasirodyti vakaruose. Tai buvo patvirtinimas, jog „Shih chi“ aprašytoji kometa yra ta pati, kuri vėliau bus pavadinta Halio.

Nors šis stebėtas kometos pasirodymas laikomas pačiu seniausiu patikimai įrodytu, tačiau manoma, kad jos istorija siekia daug gilesnius žmonijos laikus. Kai kurie tyrėjai tiki, jog Halio kometos pasirodymai netgi padarė įtaką Egipto piramidžių išdėstymui. Jei tai būtų patvirtinta, tuomet stebimų Halio kometos pasirodymų istorija būtų skaičiuojama jau nuo 2647-ųjų metų prieš mūsų erą.

Antras seniausias žmonijos užfiksuotas ir patvirtintas Halio kometos pasirodymas įvyko 164 metais prieš mūsų erą. Keista, tačiau tais laikais akylai dangų stebėjusioje Kinijoje Halio kometa nebuvo užfiksuota. Tačiau šis jos, kaip ir 87-ųjų metų p.m.e. pasirodymas, paminėtas Babilonijos molinėse lentelėse.

Babilonijos molinė lentelė, aprašanti Halio kometos pasirodymą 164 m. p.m.e.
©betnahrain.org

Sekantis kometos pasirodymas, šiais laikais tapęs spekuliacijų objektu, įvyko 12 metais prieš mūsų erą. Tai yra, maždaug tuo laiku, kuomet, manoma, gimė Jėzus Kristus. Kai kurie tyrinėtojai tiki, jog būtent Halio kometa buvo Mato evangelijoje aprašyta Betliejaus žvaigždė. Jei tai būtų tiesa, galima būtų teigti, jog žinoma tiksli Kristaus gimimo data. Vis dėl to, dauguma mokslininkų šią teoriją atmeta dėl pernelyg didelių skirtumų įvykių laiko linijoje.

Kitas Halio kometos gyvavimo etapas prasidėjo nuo astronomo Edmundo Halio atradimų. Šis jaunas tyrinėtojas ir mokslininkas, 1682 metais išvydęs pasirodžiusią kometą, ja ypač susidomėjo. Jis iškėlė hipotezę, jog tai galėjo būti ta pati kometa, kuri buvo matoma 1607 ir 1531 metais. Po kelis dešimtmečius trukusių tyrimų ir kitų astronomų darbų nagrinėjimo, jis 1705 metais padarė išvadą, jo matytoji kometa tikrai yra ta pati, kaip ir stebėtos kiek seniau. Jo apskaičiavimu, kometa turėtų priartėti prie Žemės kas 76 metus ir nuspėjo, kad ateinantis jos pasirodymas įvyks 1758 metais. Nors pats Halis iki tos datos neišgyveno, tačiau nuo to laiko Halio vardu žinoma kometa, iš tiesų sugrįžo 1758 metų kovo mėnesį. Ši kometa – pirmoji pripažinta periodine.

Nors oficialiai laikoma, jog būtent Edmundas Halis pirmasis įrodė, jog Halio kometa nuolat priartėja prie Žemės, tačiau yra iškelta teorija, jog tai buvo žinoma jau pirmajame amžiuje – 1600 metų prieš E. Halio atradimą. Judaizmo religinių raštų korpuse – Talmudoje yra eilutė apie kometą, kuri „pasirodo kartą per 70 metų ir priverčia laivų kapitonus klysti“.

Paskutinį kartą Halio kometa netoli Žemės ir Saulės praskriejo 1985 lapkritį – gruodį bei 1986 metų kovą – balandį. Sekančiu šios kometos periheliu žmonija galės pasidžiaugti tik 2061 metų liepą.

Mitai ir legendos

Per istoriją įvairių kometų pasirodymai darė nemažą įtaką žmonių tikėjimams, kultūroms bei legendoms. Halio kometa – ne išimtis. Praktiškai kiekvienas jos pasirodymas buvo laikomas nelaimių pranašu, ar kaltininku. Taigi per ilgą kelių amžių istoriją, Halio kometa sukaupė visai nemažą „nusikaltimų“ sąrašą: jai teko kaltinimai dėl ligų, mirčių, žemės drebėjimų, Vezuvijaus išsiveržimo, kraujo spalvos lietaus, 1665 metais kilusio maro, netgi su defektais gimusių gyvūnų. Gana populiarus mitas, jog Halio kometa netgi užsitraukė krikščionybės rūstybę. Teigiama, jog 1456 metais popiežius Calixtus III pasirodžiusią Halio kometą palaikė šėtono siųstu Osmanų imperijos pagalbininku, todėl šis dangaus kūnas buvo ekskomunikuotas. Tačiau tyrėjai pirminiuose šaltiniuose neatrado, jog tuometis popiežius būtų minėjęs kometą, tuo labiau, jos atskyrimą nuo bažnyčios.

Vienas garsiausių Halio kometos pasirodymų įvyko 1066 metais. Anglijos karalius Haroldas II, prieš pat Hastingso mūšį išvydęs kometą, pamanė, jog tai ženklas, pranašaujantis nesėkmę. Ir iš tiesų, anglai patyrė pralaimėjimą normandų kunigaikščiui Viljamui. Šis įvykis, įamžintas Gajo gobelene, vaizduojančiame kometą ir ją pamačiusį karalių Haroldą.

Gajos gobelenas, vaizduojantis kometą ir karaliaus Haroldo nerimą

Kita gerai žinoma istorija yra susijusi su rašytoju Marku Tvenu. Jis gimė 1835 metų lapkritį – tais pačiais metais ir tą patį mėnesį kai danguje buvo matoma Halio kometa. 1909 metais, būdamas 74 metų Markas Tvenas pasakė: „1835 metais atvykau kartu su Halio kometa. Kitąmet ji vėl pasirodys ir aš tikiuosi išvykti kartu su ja.“ Pranašystė išsipildė – Markas Tvenas mirė 1910 metais dieną prieš pasirodant kometai. Tais pačiais metais mirė ir daugiau labai žymių žmonių: karalius Edvardas VII, Levas Tolstojus ir Florencija Naitingeil, kuri mirė Halio kometai dar šviečiant danguje.

1910 metais Halio kometa ne tik iškeliavo su daugybe garsių žmonių, tačiau dar ir sukėlė paniką kai kuriose pasaulio vietose. Jai artėjant prie Žemės, astronomai paskelbė, jog mūsų planeta praners pro kometos paliktą dujų ir dulkių uodegą. Taip pat patikino, jog dėl to joks pavojus negresia. Atvirkščiai, turėtų pasimatyti stulbinančio grožio saulėlydžiai. Konspiracijų kūrėjai ir pasaulio pabaigos scenaristai turėjo kitą tiesą: kometos uodegos dujos yra nuodingos ir, jei Žemė susidurs su jomis, žmonijai iškils rimtos problemos. Apsukrūs verslininkai pradėjo pardavinėti „kometos piliules“, kurios turėjo panaikinti dujų žalą ir susikrovė didelius turtus. Daugybė žmonių gegužės 20, slėpdamiesi nuo kometos, užsibarikadavo savo namuose. Tačiau panašu, jog šis Žemės ir Halio kometos susitikimas nesukėlė nei pasaulio, nei žmonijos pabaigos.

Tyrimai

Kometų tyrimai svarbūs todėl, kad gali atskleisti daugybę dalykų apie Saulės sistemos praeitį. Astronomai tiki, jog kometos susiformavo maždaug prieš 5 milijardus metų – panašiai kaip ir Saulės sistema. Dauguma planetų prarado praeities pėdsakus dėl geologinių procesų, vulkanų ir t.t. Tačiau kometos, kurios didžiąją laiko dalį būna užšalusios į ledą, turėjo išsaugoti daugybę duomenų apie Saulės sistemos pradžią.

Halio kometa yra viena iš vos trijų kometų, kurių tyrimui buvo panaudoti erdvėlaiviai. Ji buvo tiriama penkių tarpplanetinių stočių ir erdvėlaivių: Giotto (600 km nuo kometos), Vega 1 (8890 km), Vega 2 (8030 km), Sakigake (7 mln. km) ir Suisei (151 000 km).

Svarbiausia Halio kometos tyrimo misija įvykdyta 1986 metais, kometai priartėjus prie Saulės. Tapytojo Giotto di Bondone garbei „Giotto“ vardu pavadintas Europos kosmoso agentūros zondas 1986 metais praskriejo nuo Halio kometos 596 kilometrų atstumu. Nors šį kartą kometa praskriejo gana toli nuo Žemės, taip pat nebuvo tokia ryški kaip ankstesniais kartais, tačiau, nepaisant to, suteikė mokslininkams puikią galimybę pirmą kartą iš labai arti patyrinėti šią legendinę kometą.

„Giotto“ misija atskleidė, jog Halio kometa yra žemės riešuto ar bulvės formos kūnas. 15 kilometrų ilgio, nuo 7 iki 10 kilometrų pločio. Kometos branduolio tankis yra nuo 0.3 g/cm³ iki 0.6 g/cm³. Branduolys labai tamsios spalvos, atspindintis vos 4 procentus šviesos.

Sužinota, jog Halio kometos paviršius turtingas anglimi. Išspinduliuojamas medžiagas sudaro 80% vandens, 10% anglies monoksido, 2,5% metano ir amoniako. Aptikti nedideli pėdsakai angliavandenilių, geležies, natrio ir ciano dujų. Ištyrus kometos išspinduliuojamas dulkių sroves, išsiaiškinta, jog tik 10 procentų branduolio yra aktyvus.

Halio kometos nuotrauka iš „Giotto“ zondo, 1986m.
©NASA

Mažiausias kometos atstumas nuo Saulės būna apie 0.6 astronominio vieneto (vidutinis atstumas tarp Saulės ir Žemės, AV). Šiuo metu kometa nuo Saulės yra nukeliavusi apie 33 astronominius vienetus, kai labiausiai ji nutolsta per 35 AV.

Apskritimo formos orbitos elipsiškumas laikomas 0, o parabolės – 1. Halio kometos orbitos ekscentricitetas yra lygus 0.967.

Kadangi Halio kometos orbita yra labai ištįsusios formos, jos skriejimo greitis įvairiose vietose žymiai skiriasi. Tolimiausioje orbitos vietoje ji skrieja kiek mažesniu nei 1 km per sekundę greičiu. Netoli Saulės greitis padidėja iki 100 km per sekundę.


Parengta remiantis šiais šaltiniais:
http://cometography.com/pcomets/001p.html
http://www.ianridpath.com/halley/halley6.htm
http://www.astrosociety.org/education/publications/tnl/01/01.html
http://www.space.com/19878-halleys-comet.html
http://io9.com/5637815/how-halleys-comet-sightings-changed-history-over-the-past-2500-years
http://www.geocities.com/lauferworld.geo/HCexcomunication.htm
http://www.guardian.co.uk/science/across-the-universe/2012/dec/20/apocalypse-postponed-halley-comet
PANAŠŪS STRAIPSNIAI:
Kategorija: Kosmoso paslaptys | Patalpino: Rolando (16.07.2013) | Autoriai: Tomas Asminavičius | | Aut. teisės: http://technologijos.lt
Просмотров: 804 | Рейтинг: 0.0/0

Pasidalinkite straipsniu su visais, jums vienas paspaudimas, o mums malonumas.

// Rekomenduojamevisos naujienos

ufospace
Išskirtinis fotoreportažas: užfiksu...

Per 130 kilogramų sveriantis jaguaras iš... (1066)
ufospace
Ateiviai tarp mūsų...

Yra manančių, kad nežemiškų civilizacijų... (2376)
ufospace
Mūsų Saulės sistemos uodega – tarsi...

Mūsų Saulės sistema nėra nepajudinamai p... (805)
ufospace
Kur mistiškai dingsta laivai?...

Paranormalių reiškinių tyrinėtojams j... (1602)

ufospace
Pirmieji žmonijos žodžiai, kosmosu ...

Juk signalas iš Žemės radijo bangų pavid... (2207)
ufospace
Rugpjūčio danguje galėsime matyti b...

Artėjant rudeniui vis dažniau keliame... (865)

ufospace
Ateiviai ir mūsų civilizacija...

Kai 1531-ais metais ispanų konkistadoras... (2521)
ufospace
Superžiurkių pandemija: D. Britanij...

Jungtinės Karalystės (JK) kanalizacij... (667)

ufospace
Sąžiningai radęs lobį smarkiai nepr...

Nors Lietuvos žemių lobius dažniausiai a... (2830)
Всего комментариев. Iš viso komentarų: 0
avatar

Kategorijosvisos naujienos