Меню

Free protonmail

Назад Главная » Каталог статей » Burtai, Magija

Ar patikima yra astrologija?

Šiais laikais astrologija pasitiki begalė žmonių. Tai be galo sena sistema, kuri buvo kritikuota nuo senųjų laikų.

 

Dar vienas iš Bažnyčios tėvų, šv. Augustinas, pirmaisiais krikščionybės amžiais kritikavo šį ateities spėjimo metodą. Būta ir kitų autorių, tačiau visais laikais atsirasdavo asmenų labiau pasitikinčių astrologija nei savo jėgomis.

 

Remiantis apklausomis, 32 milijonai amerikiečių tiki astrologija. Du trečdaliai visos JAV spaudos reguliariai spausdina dienos, mėnesio ar metų horoskopus. Milijonai žmonių visame pasaulyje pagal horoskopus tvarko savo asmeninį gyvenimą ir darbo reikalus. Buvęs JAV prezidentas Ronaldas Reiganas savo dienotvarkę taip pat sudarinėjo atsižvelgdamas į astrologines prognozes.

 

Šiek tiek istorijos

 

Astrologija tai senovinė ateities, charakterio, įvykių nusakymo forma, vadovaujantis žvaigždžių padėtimi dangaus skliaute vienu ar kitu momentu. Tai tikėjimo sistema, jog žvaigždės, planetos, Saulė ir Mėnulis, daro įtaką žmogaus, valstybių ir apskritai viso pasaulio likimams.

 

Astrologijos šaknys, kaip mano istorikai, glūdi senovės Babilonijoje. Šiai sistemai yra maždaug 4000 metų. Anksčiau babiloniečiai burdavo iš sapnų ar gyvulių organų, tačiau jie buvo Saulės ir Mėnulio garbintojai, tad ilgainiui imta burti iš šių dviejų dangaus kūnų, o dar vėliau ir iš žvaigždžių. Būrimas iš Saulės ir Mėnulio yra glaudžiai susijęs su žemdirbyste, nes pagal juos buvo nustatoma kada sėti, kada pjauti, kada nuimti derlių, tad nenuostabu, jog ilgainiui buvo pereita ir prie ateities nusakymo remiantis dangaus kūnų padėtimi.

 

Seniausi astrologiniai piešiniai yra randami senovės Asirijos teritorijoje, Ninevijos griuvėsiuose. tuometinės karaliaus Ašurbanipalo (668–626 m. pr. m. e.) bibliotekos liekanose, buvo rasti dantiraščio tekstai, kurie laikomi seniausiais žinomais astrologijos rašytiniais šaltiniais. Apie 600 m. pr. m. e. Babilono astrologija išplito po Egiptą (Egipto astrologai jau tais laikais sudarinėjo dienos horoskopus), Graikiją ir kitas Vidurio Rytų valstybes. 420 m. pr. m. e. graikų filosofas Demokritas išpopuliarino astrologiją antikinėje Graikijoje. Zodiako ženklams buvo duoti graikiški vardai.

 

Žinoma, babiloniečiai buvo astrologijos pradininkai, tačiau tokią astrologiją kokią mes turime dabar sukūrė graikų astronomas ir matematikas Ptolemėjus. Ptolemėjus savo koncepciją išdėstė veikale „Tetrabiblos“. Jo koncepcijoje, visata susideda iš begalės sferų, kurios yra viena kitoje ir daro įtaką viena kitai. Taigi, astrologija vis dar yra pastatyta ant ptolemėjiškos pasaulio sampratos, jai tarsi nėra įvykusi Koperniko revoliucija, nes ptolemėjiškoje sistemoje Žemė randasi visatos centre, aplink ją sferomis juda septynios planetos (Saulė ir Mėnulis taip pat laikyti vienomis iš tų septynių planetų). Iki Koperniko revoliucijos ši koncepcija buvo astronomijos dėsnis ir tokia pasaulio koncepcija universitetuose buvo dėstoma iki pat XVIII amžiaus.

Daug kas mano, jog Europoje astrologija buvo itin populiari viduramžiais, tačiau tai nėra tiesa, nes savo populiarumą, astrologija įgavo tik renesanso laikotarpiu. Kaip bebūtų ironiška astrologijos populiarumas atsirado būtent dėl visuotinio susidomėjimo gamtos mokslais, o ypač astronomija. XVI – XVII amžiais, daug krikščioniškųjų teologų ir popiežių smerkė astrologiją kaip pseudo mokslą. Teologai čia įžvelgė pavojų prarasti laisvą valią, ką, beje, pastebi ir dabartiniai psichologai.

 

Astrologija ir astronomija

 

Astrologinės prognozės sudaromos pagal vadinamuosius Namus arba Zodiako ženklus kuriuose tuo ar kitu momentu randasi Saulė. Zodiaką astrologai padalino į 12 namų, kuriems skiriamas mėnuo laiko, tačiau net menkiau susipažinęs su astronomija žmogus žino, jog zodiako žvaigždynai nėra vienodo dydžio ir Saulė per juos keliauja ne vienodu greičiu. Tarkime per Skorpiono žvaigždyną Saulė nukeliauja per 7 dienas, o štai prakeliauti per Mergelės žvaigždyną, jai užtrunka net 44 dienas. Tačiau astrologai į tai nekreipia dėmesio, jie skaičiuoja viską vienodais laiko tarpais.

 

Astrologai taip pat naudojasi pasenusiais žvaigždėlapiais. 1930 metais astronomai pastebėjo jog šiuo metu Zodiako juostoje yra ne 12, o 13 žvaigždynų. Tad nuo to laiko astronominis Zodiakas turi vieną papildomą Gyvatnešio žvaigždyną, kurio į savo sistemą nėra įtraukusi astrologija. Taigi astrologija, vis dar naudojasi beviltiškai pasenusia Ptolemėjaus žvaigždynų sistema.

 

Šiuo metu zodiako žvaigždyne esančių datų išdėstymas yra toks:

 

Ožiaragis: Sausio 20 – vasario 16
Vandenis: vasario 16 – kovo 11
Žuvys: kovo 11 – balandžio 18
Avinas: Balandžio 18 – gegužės 13
Jautis: gegužės 13 – birželio 21
Dvyniai: birželio 21 – liepos 20
Vėžys: liepos 20 – rugpjūčio 10
Liūtas: rugpjūčio 10 – rugsėjo 16
Mergele: Rugsėjo 16 – spalio 30
Svarstykles: spalio 30 – lapkričio 23
Skorpionas: lapkričio 23 – lapkričio 29
Gyvatnešis: Lapkričio 29 – gruodžio 17
Šaulys: gruodžio 17 – sausio 20

 

Taip pat astrologija nekreipia dėmesio į tai, jog palaipsniui vyksta vadinamoji precesija, t.y. kinta Žemės ašies padėtis ir nuo to kinta žvaigždynų bei Saulės padėtis dangaus skliaute. Taigi Saulė 2013 metų birželio 23 d. bus visai kitoje padėtyje nei tą pačią dieną prieš 2000 metų. Tačiau astrologijai tai nėra svarbu.

 

Per pastaruosius 2000 metų, astronomija padarė nemenkų atradimų, pakeitusių visą pasaulėvoką, tačiau astrologija ir toliau laikosi pasenusių koncepcijų. Pavyzdžiui, dabar žinoma, jog žvaigždynai susideda iš viena nuo kitos nepriklausomų žvaigždžių, jos niekaip tarpusavyje nesusijusios apart to kad mes jas matome senovėje nustatyto piešinio (kuris, beje, per tą laiką irgi yra pakitęs) pavidalu. Dar vienas pavyzdys galėtų būti tai, jog iš dvidešimties, Šaulio žvaigždyno žvaigždžių, didžioji dalis iš jų visiškai nėra žvaigždės, tai yra plika akimi matomos galaktikos.

 

Kitas svarbus dalykas, tai, jog astrologija vis dar laikosi ptolemėjiškos koncepcijos ir Saulė bei Mėnulis vis dar laikomi planetomis.

 

Mokslininkai neatranda jokių įrodymų, jog žvaigždės kaip nors veikia žmogaus likimus. Vienintelis dalykas kas mus išties veikia, tai gravitacija. Tačiau ji tokia nežymi, jog greta esančio automobilio gravitacijos poveikis yra daug didesnis nei Kentauro alfos, arčiausiai prie Saulės sistemos esančios žvaigždės gravitacinis poveikis.

 

Astronomija per pastaruosius 100 metų atrado begalę įdomių dalykų: kvazarai, pulsarai, juodosios skylės ir t.t., tačiau astrologija jų neįtraukė į savo koncepcijas, o juk logiška, jei jau žvaigždės daro poveikį žmogaus likimui, tai ir šie dangaus kūnai turėtų daryti vienokį ar kitokį poveikį pasaulio likimui.
Žemėje yra didžiuliai rajonai į šiaurę ir į pietus nuo speigiračių, kuriuose visą pusmetį Zodiako žvaigždynai išvis nėra matomi. Taigi sudaryti horoskopą ten gimusiems žmonėms būtų itin sudėtinga.

 

Abejotinos vertės šaltiniai

 

Astrologai teigia, jog jų propaguojamo mokslo tikrumą įrodo jo senumas. Teigiama jog tai laiko patikrinta sistema ir todėl ja galima neabejoti, o tai jog per tiek šimtmečių ji nepakito tik įrodo tai jog senovės astrologai viską padarė teisingai. Daug kas galvoja jog jei kokia nors sistema praėjo laiko išbandymą, tai ji yra moksliškai pagrįsta.

 

Tačiau idėjos senumas nėra argumentuotas įrodymas, jog sistema atitinka realybę, juk dabar jau žinome, jog Ptolemėjaus sistema iš esmės buvo klaidinga, tačiau tai niekaip nesustabdo astrologijos populiarėjimo. Sistemos egzistavimas tokį ilgą laiką gali būti pagrįstas ne moksliškumo, o tuo jog ja tiesiog tikima, nepaisant jokių mokslinių argumentų. Jei laikas yra svarus argumentas, tada reikia tikėti ir kitokiais tūkstantmečius egzistuojančiais tikėjimais, pavyzdžiui Voodoo magija, ji juk irgi sena, tačiau tada reiktų abejoti ne tokiais senais veikalais, kaip Einšteino darbai, jie juk neseni ir be to dabartinių mokslininkų dažnai kritikuojami.

 

Jei paklausinėtumėte draugų ir pažįstamų, tai būtinai rastumėte tokį kuris galėtų jums patvirtinti, jog horoskopų pranašystės išties pildosi. Tokie liudijimai paprastai vadinami nesisteminiais liudijimais. Tokie liudijimai išties gali pasirodyti patikimais, nes išplaukia iš patikimų žmonių. Tada tiesiog neatkreipiamas dėmesys į tai, jog visi žmonės klysta, į tai, jog net protingus žmones galima apgauti. Pamirštama, jog tokie pavieniai atvejai dar nieko neįrodo, juk vienam nutikimui galime atrasti tūkstančius priešingų nutikimų, kada astrologinės prognozės neišsipildė.

Neatkreipiamas dėmesys, jog nesisteminiams liudijimams būdinga, tai, jog pasakojantysis pats tuo tiki, tai, jog perpasakojant pasakojimą daug kartų jis pasidengia vis naujais faktais, kurių primąsto pats pasakojantysis. Tie faktai gimsta nesąmoningai, dėl sąmonės gebėjimo apgauti save pačią, tai vadinama melagingais atsiminimais.

 

Kitas reiškinys kuriuo remiamasi norint įrodyti astrologijos populiarumą yra jos populiarumas. Įvedus žodį „astrologija“ į google paieškos sistemą, išmetama daugiau kaip 30 mln nuorodų, o juk tiek nuorodų negali būti klaidinančios. Daugelis žurnalų ir laikraščių spausdina teigiamus straipsnius apie astrologiją, per televiziją dažnai pasirodo žymiausia Lietuvos astrologė Palmira, o kaip žinia dauguma žmonių neturi kritinio mąstymo, tad tokia iš žiniasklaidos išplaukiančia informacija pasitikima aklai. Taigi, pasikartosime dar kartą: populiarumas nėra joks įrodymas, jog sistema atitinka realybę.

 

Remiantis autoritetu

 

Kartais remiamasi argumentu, jog didieji žmonijos mokslininkai, tokie kaip Galilėjus, Kopernikas, Ticho Bragė, taip pat tikėjo astrologija. Tačiau čia pamirštama tai, jog jei žmogus yra kokios nors srities specialistas, nereiškia, jog jis gerai išmanys kitus dalykus.

 

Štai pavyzdžiui, jei Zigmundas Froidas kalbėtų apie psichoanalizę, būtų pravartu įsiklausyti į jo nuomonę, tačiau vos jam prakalbus apie astrofiziką, jo kompetencija smunka. Taip yra ir su visais mokslininkais. Nors minėtieji astronomai ir išmanė to laikmečio astronomiją ir padarė nemenkus atradimus, tačiau astrologija nebuvo pagrindinė jų tyrimų sritis.

 

Norėdami nustatyti ar žmogus yra kokios nors srities specialistas turėtumėte sau užduoti kelis klausimus: Ar turi žmogus šiuolaikišką išsilavinimą atitinkantį sritį apie kurią jis kalba, bei ar tai ką jis kalba atitinka šiuolaikinio mokslo koncepcijas?; Ar asmuo turi pripažinimą toje srityje kurioje kalba?; Ar jis turi praktikos toje srityje?; Ar jis susigaudo naujausiuose atradimuose, nes mokslas taip sparčiai keičiasi, jog prieš 20 metų gajos koncepcijos dabar gali būti beviltiškai pasenusios?; Ar jis yra gerbiamas tos pačios srities kolegų, o gal kaip tik peikiamas?

 

Šie klausimai tinka bet kokiai sričiai, nebūtinai pseudo mokslinei. Autoritetas yra svarbus dalykas, tik tiek, kad dažnai žmonės nekvestionuoja „autoritetų“ ir priima viską už gryną pinigą, tas ypač jaučiama susidūrus su tokiais pseudo mokslais kaip astrologija. Paprastai pasitikima „autoritetu“ todėl, kad jis „protingai“ šneka. Tačiau, kaip sakoma, moksle didžiausios nesąmonės buvo išsakytos rimta veido išraiška.

 

Astrologijos patikimumo tyrimai

 

Žvelgiant iš dabartinio mokslo pozicijų, astrologija tėra vienas iš eilinių pseudo mokslų. Tačiau dažnai žmonės dėl istoriškai susiklosčiusio pavadinimo turinčio savyje graikišką žody „logos“, apibrėžiantį kokią nors mokslo kryptį, dažnai laiko ją rimtu mokslu. Tačiau tai vis tik nėra mokslo sritis. Visų pirma astrologija nesuderinama su dabartinio mokslo metodologija.

1975 metais, 186 pasaulinį pripažinimą turintys mokslininkai (tame tarpe ir 18 Nobelio premijos laureatų) paskelbė savo pareiškimą skelbiantį, jog astrologija yra pseudo mokslas. Šiame pranešime jie nerimavo, jog žiniasklaida skiria ištisus puslapius astrologijai ir kitiems pseudo mokslams. Toliau buvo dėstoma, kodėl šie mokslininkai mano jog astrologija negali būti vadinama mokslu.

 

Žinoma, atliekami ir tendencingi tyrimai, kurių tikslas yra parodyti, jog astrologinės prognozės yra patikimos. F. K. Veličenko, vienas iš „Profesionalių astrologų sąjungos“ steigėjų (Rusija), chemijos mokslų daktaras, mano jog astrologija yra kažkas tarpinio tarp religijos ir mokslo.

 

2000 metais, Indijos, o ir viso pasaulio mokslininkai buvo nustebinti, kai Indijos valdžia skyrė nemenką finansavimą universitetams, kurie sutiko į savo dėstomų dalykų kursą įtraukti Vedų astrologiją. Kiekvienas universitetas gavo 1,5 mln rupijų. Į šį pasiūlymą atsiliepė 35 universitetai.

 

Kalbant apie astrologijos patikimumo tyrimus, kiek jų bebuvo atlikta, nei vienas nepatvirtino jog astrologijos principai iš tiesų veikia. Visi tyrimai, siekiant išsiaiškinti ar žvaigždės daro kokią nors įtaką žmogaus likimui, nedavė teigiamų rezultatų. Kiek buvo bandoma tirti astrologų pranašystes, nei vienas neviršijo statistinių atsitiktinio spėjimo rezultatų.

 

Žinoma, yra tyrimų kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg ir patvirtinantys astrologijos patikimumą. Vienas iš tokių tyrimų gavo Marso efekto vardą. Vienas žinomiausių šio reiškinio tyrėjų yra Mišelis Goklenas. Jis sulygino didelį kiekį žmonių gimusių tą pačią dieną su jų profesijomis. Rezultatas buvo nevienareikšmis. Golkeno tyrimas paneigė daugelį astrologinių koncepcijų, tame tarpe ir horoskopų patikimumą. Tačiau, kai kurie kiti tyrimai parodė tam tikrą dėsningumą, žmonių gimusių tą pačią dieną. Tačiau tyrimas buvo pripažintas netiksliu, nes žmonės buvo atrinkinėjami pagal tam tikrus duomenis, tad nebuvo laikomasi mokslinio metodo.

 

Mišelis Goklenas padarė dar vieną eksperimentą, ji išrinko vieno iš Prancūzijos žmogžudžių horoskopą ir išsiuntė jį 150 asmenų. Laiškuose jis paprašė įvertinti, kiek tas horoskopas jiems tinka. Net 94 % apklaustųjų atsakė, jog šiame horoskope atpažįsta save.

 

Nemenką kritiką astrologinėms asmenų charakteristikoms išsakė Bertramas R. Foreris. 1984 metais Foreris pravedė psichologinį eksperimentą. Jis savo studentams išdalino asmens aprašymus paimtus iš horoskopų, nepaisant jokių priklausomybių vienam ar kitam ženklui. Respondentai manė, jog tai moksliškai atliktos analizės. Respondentai turėjo įvertinti kiek šie aprašymai atitinka jų asmenybes (1 reiškė, jog ne atitinka, 5 – atitinka visiškai) vidutinis įvertinimas buvo 4,26 balo. Eksperimentas buvo pakartotas kelis kartus su skirtingais žmonėmis, tačiau rezultatas buvo toks pats.

 

Pasirodo, jog žmonės negeba objektyviai savęs vertinti, tad tas pats horoskopo aprašymas gali tikti praktiškai bet kokiam žmogui. Šis eksperimentas buvo pavadintas Barnumo efektu. Mokslininkai mano, jog Barnumo efektas yra būtent tai kas daro astrologiją, chiromantiją ir kitus panašius pseudo mokslus tokius populiarius ir „patikimus“.

 

Pačiu patikimiausiu, astrologiją sukritikuojančiu tyrimu laikomas eksperimentas pradėtas, anglų mokslininkų, dar 1958 metais. Eksperimentas vyksta ir dabar. Mokslininkai tyrė daugiau kaip 2000 asmenų, gimusių tuo pačiu metu (gimimo intervalas galėjo skirtis ne daugiau nei 4,8 minutės). Laikantis astrologijos koncepcijų, tokie žmonės turi būti panašūs charakteriu, pomėgiais, darbo pobūdžiu, sveikata šeimynine padėtimi, intelekto lygiu ir t.t.. Tiriamieji buvo stebimi maždaug šimtu parametrų. Jokio panašumo tarp šių „astrologinių dvynių“ nebuvo pastebėta. Šie žmonės buvo tiek pat skirtingi, kaip ir gimę po kitu ženklu.

 

Psichologijos daktaras Bernardas Silvermanas ištyrė 2978 šeimų ir 478 išsiskyrusių porų. Jis norėjo išsiaiškinti ar gimimo datos ir astologinių ženklų „suderinamumas“ turi įtakos šeimos tvirtumui. Paaiškėjo, jog „nesuderintos“ poros skirdavosi nei dažniau, nei rečiau už „suderintas“.

 

Fizikas Džonas Mak-Džervis išstudijavo 6000 politikų ir 17000 mokslininkų gimimo datas bei biografijas. Patikrinimas parodė, kad abiejų žmonių grupių gimimo laikas buvo visiškai atsitiktinis. Panašius tyrimus atliko ir M. Gauquelinas bei R. Culververis, o ir daug kitų mokslininkų. Visų jų rezultatai tie patys: zodiako ženklai neturi įtakos profesijos pasirinkimui, sveikatai ir kitiems faktoriams.

 

1987 m. G. Deanas išdalino 22 žmonėms jų horoskopus, prieš tai sumainęs juos su visiškai „priešingų“ ženklų horoskopais. Net 95 % apklaustųjų manė, kad jų charakteriai aprašyti teisingai.

 

Taigi ar verta pasitikėti horoskopais spręskite patys. Mokslas jau ne kartą tarė savo žodį prieš šį pseudo mokslą, o ir loginių argumentų prieš jį yra daugiau nei už jį, tad ar leisite save apgaudinėti yra jūsų reikalas.

 

Straipsnio autorius: Gabrielius E. Klimenka, paragraf 78

Теги
Никто не решился оставить свой комментарий.
Будь-те первым, поделитесь мнением с остальными.
avatar