Меню

Free protonmail

Назад Главная » Каталог статей » Natūralios medicinos paslaptys, vaistinėlė

Žaliavalgystės pradininkė apie baisiausią vegetarų klaidą ir veiksmingą grožio receptą

Žalios mitybos pradininkė Lietuvoje, sveikos gyvensenos programų autorė, žalio maisto restorano „Raw42“ įkūrėja Gražina Gum prisipažįsta, kad mitybą pakeitė ieškodama kelio, kaip atsikratyti nepasitenkinimo savimi, ir tikina, kad tai pavyko su kaupu.

Kodėl reikia atsisakyti pieno produktų

„Aš pati pakeičiau mityba ieškodama gyvenimo“ džiaugsmo, energijos, grožio, kaip jį pajausti, kaip būti gražiai tiesiog čia ir dabar. Pasitenkinimo savimi kiekvienas ieškome skirtingai. Aš pradėjau ieškoti pokyčių, nes jaučiausi blogai, prasidėjo problemos su sveikata, buvau nepatenkinta savimi – tiek vidiniu, tiek išoriniu savo grožiu. Mes, moterys, žiūrėdamos į veidrodį norime atrodyti sau gražios, norime, kad akys žibėtų ne tik įsilašinus lašiukų į akis, kad mūsų oda būti graži, o 80 proc. mūsų grožio priklauso nuo mitybos ir pasirinkto gyvenimo būdo. Aš pasirinkau kelią pakeisdama mitybą, t. y. atsisakiusi tam tikrų produktų. Ką besakytume, mūsų grožis, energija ir pasitenkinimas savimi didele dalimi priklauso nuo sveikatos“, - atviravo moteris, pristatydama savo veiklą konferencijoje „Veikli 2014“.

Pranešėja pasiūlė visiems bent keletą dienų pakeisti savo mitybos racioną ir tiesiog stebėti savijautą. Pavyzdžiui, pasirinkti kurį nors savaitgalį ir tris dienas valgyti tik žalią maistą, t. y. visiškai atsisakyti pieno produktų, baltų miltų, balto cukraus, mėsos ir kitų gyvūninės kilmės produktų, prie kurių priskiriama ir žuvis, jūros gėrybės bei kiaušiniai. Racione palikti tik daržoves, vaisius, sėklas, riešutus ir grūdus.

„Valgant gyvą žalią maistą organizmo terpė iš rūgštinės tampa šarminė, todėl ima gerėti mūsų sveikata. Be to, kai valgome gyvą, termiškai neapdorotą maistą, gauname gyvų fermentų, dėl to turime daugiau energijos. Nėra jokių alinančių dietų – tai labai maistingas ir skanus maistas. Šiuo metu artėja tamsusis metų laikas, mažėja energijos, galbūt daugiau geriame kavos, kuri ypatingai rūgština organizmą, o rūgštinėje terpėje kaupiasi toksinai, sukeliantys įvairias ligas. Būtent todėl dabar žalias maistas būtų ypač naudingas. Kam nepriimtina žaliavalgystė, siūlyčiau išbandyti bent jau veganinę mitybą, kai atsisakoma mano minėtų produktų, sukuriančių organizme gleives ir toksinus. Žalio maisto bet kuriuo atveju reikia valgyti daug, kadangi jis atstato fermentus, o pastarieji yra visų kūne vykstančių procesų katalizatoriai. Jie išnyksta maždaug nuo 47 laipsnių temperatūros. Nesakau, kad tai riba, kai maistas tampa negyvas, bet jis tikrai turi mažiau gyvybinės energijos“, - tikino G. Gum.

Kiekvieną rytą ji patarė pradėti žaliuoju kokteiliu, kai kokteiline sumalami vaisiai, vanduo ir žalėsiai. Jie atstato fermentus, enzimus, suteikia žvalumo, nes neapkraunamas žarnynas, taip pat tai labai padeda pagerinti kraujo rodiklius.

Viena didžiausių blogybių – miltai

Paklausta, kas yra blogiau – pieno produktai ar mėsa, pranešėja netvirtino, kad šie produktai žalingi, tiesiog jie sukuria organizme gleives. Ypač tiems, kuriuos dažnai kamuoja sloga, nereikėtų vartoti pieno produktų.

„Aš pati nuo pat vaikystės buvau ligų maišelis, nuolat sirgdavau, todėl visose nuotraukose iš vaikystės esu su didžiule kepure, į kurią prikišta vatos. Nuo šių ligų mane išvadavo pieno produktų atsisakymas. Tiesiog pabandykite – jeigu jus vargina viršutinių kvėpavimo takų sutrikimai, kuriam laikui atsisakykite pieno produktų ir stebėkite, kaip reaguoja jūsų organizmas. Apie mėsą pastaruoju metu daug rašoma, kad ji skatina vėžį. Jeigu jau valgote mėsą, nevalgykite jos su duona ar bulvėmis, nes tai labai nesveikas ir sunkus derinys. Žiemą siūlyčiau valgyti daug fermentuoto maisto – šiam tikslui puikiai tinka mūsų rauginti kopūstai. Kiaušiniai – mažiausiai rizikingas produktas, kaip ir žuvis. Todėl rekomenduočiau mažinti bent jau pieno produktų ir mėsos“, - pasakojo žaliavalgė.

Taip pat ji labai neigiamai vertina miltinius patiekalus. Pasak G. Gum, valgant produktus iš baltų miltų ant mūsų žarnyno sienelių esantys maistines medžiagas rezorbuojantys gaureliai padengiami tam tikru krakmolingu sluoksniu. Dėl to medžiagų įsisavinimas lėtėja ir organizmas negauna pakankamai maistinių medžiagų, dėl to didėja apetitas ir žmogus pradeda daugiau valgyti, kad patenkintų šį badą. Tai tiesus kelias į nutukimą.

„Norint išvalyti žarnyno sieneles nuo šio sluoksnio, reikia gerti ne sultis, o būtent žaliuosius kokteilius, nes juos sudaro ir sultys, ir ląsteliena, kuri išvalo sieneles nuo medžiagų įsisavinimą lėtinančių darinių. Ir tuomet žmonės nustemba, kad sugeba pasisotinti nuo nedidelio maisto kiekio, jie jaučiasi žvalūs, energingi ir nemieguisti. Net po pietų nereikia griebtis kavos puodelio“, - tikino pranešėja.

Kokia galima alternatyva mėsai

Moterims dažnai trūksta geležies, o geležis siejama su raudona mėsa ir kepenimis. Kaip iš šios padėties sukasi žaliavalgiai? Pasak G. Gum, geležies labai daug lapinėse daržovėse, žalėsiuose, daigintose sėklose (50 g saulėgrąžų turi visos paros geležies normą), jūros dumbliuose, jūros kopūstuose, taip pat mums labai naudingi rauginti kopūstai.

„Viena iš žaliavalgystės priežasčių – vitamino B12 stoka. Jis sintetinamas ir mūsų žarnyne, tačiau kai organizmas užterštas, kadangi valgome daug toksines medžiagas gaminančių produktų, bakterija, iš kurios sintetinamas vitaminas B12, nėra maitinama ir vystosi mažakraujystė. Dėl šios bėdos kenčia labai daug vegetarų, kadangi jie daro vieną didelę klaidą. Pasirinkę vegetarizmą žmonės nebevalgo mėsos, bet pradeda valgyti labai daug miltinių, pieno produktų ir cukraus. Taigi vegetarų kraujo rodikliai tikrai labai pablogėja“, - sutiko žaliavalgė.

Pranešėja sutiko, kad iš mėsos geležis geriau įsisavinama. Esą tai greičiausias būdas gauti geležies, bet organizmas aiškiai mums parodo, kad tai sunkus maistas. „Atsiminkite, kaip po sočių pietų jūs norite pogulio arba kavos puodelio. Todėl siūlyčiau į savo mitybą įtraukti daugiau daigintų saulėgrąžų, žalių lapinių daržovių, kurios daug chlorofilo, pasižyminčio kraują atstatančiomis savybėmis“, - patarė žaliavalgė.

Paklausta, ar riešutai, žaliavalgių gausiai valgomi kaip baltymų šaltinis, nėra kenksmingi dėl didelio riebalų kiekio, G. Gum pabrėžė, kad iš pradžių žaliavalgiai tikrai valgo daug riešutų, tačiau vėliau pajuntama, kad tai žarnynui per sunkus maistas ir jį reikia dozuoti. Be to, riešutai, kaip ir visos sėklos, būtinai bent per naktį turi būti išmirkyti, tuomet atgyja juose esantys fermentai ir organizmas į tokius riešutus reaguoja jau kaip į gyvą maistą, kurio virškinimui nereikia atiduoti savo fermentų. „Miegantis“ riešutas arba sėkla turi užmigdantį fermentų inhibitorių, kuris mirkant pasišalina. Tik labai svarbu mirkomus riešutus ar sėklas periodiškai perplauti.

Похожие материалы

Никто не решился оставить свой комментарий.
Будь-те первым, поделитесь мнением с остальными.
avatar