Trečiojo reicho premiją už indėlį į mokslą bei kultūrą

1937 m. Trečiajame reiche įsteigta Nacionalinė vokiško mokslo ir kultūros premija, turėjusi tapti nacistiniu pasaulinės Nobelio premijos analogu. O viskas prasidėjo nuo didelio tarptautinio skandalo.

1936 m. lapkričio 24 d. žymiam vokiečių pacifistui ir publicistui, žurnalo „Die Weltbühne“ (Pasaulinė scena) redaktoriui Karlui fon Oseckiui (1889 – 1938 m.) Norvegijos parlamentas komitetas paskyrė Nobelio premija. Tačiau įteikti ją pasirodė gana problematiška, kadangi laureatas tuo metu kalėjo koncentracijos stovykloje. 

Hitleris buvo taip pasipiktinęs norvegų sprendimu, kad specialiuoju potvarkiu uždraudė Vokietijos piliečiams priimti Nobelio premijas ir įsiteigė savąją Nacionalinę vokiečių premiją už indėlį į mokslą bei kultūrą (vok. Deutscher Nationalpreis für Kunst und Wissenschaft). Premijos fondą sudarė 100 tūkst. reichmarkių, kurias kasmet tarpusavyje turėjo pasidalinti keli mokslui ar kultūrai nusipelnę vokiečiai.

Kartu su piniginiu apdovanojimu buvo įteikiamas ir pasižymėjimo ženklas, kurio dizainą sukūrė profesoriai Herbertas Caitneris ir Hermanas Miuleris-Erfurtas. Tai buvo vienas brangiausių apdovanojimų visame Trečiajame Reiche (pagrindas gamintas iš platinos, ereliai ir deivės Atėnės galva – iš aukso, o lankas aplink užrašą buvo deimantinis). Garbės ženklo projektą patvirtino pats fiureris, o premijos skyrimo klausimus sprendė propagandos ministras Josephas Goebbelsas.